„Mes jau seniai sakome, kad geriausiai Lietuvoje turbūt gyvena erkės. Dėl šiltų žiemų lengviau išgyvena miško žvėrys ir paukščiai, kurie yra pagrindinis erkių platinamų ligų rezervuaras. O graužikai – ir pagrindinis visų stadijų erkių maistas. Žiemą jos tikrai nebemiega, ir jau ne pirmus metus“, – LRT.lt sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.
Medikų teigimu, daugiausia erkių aukų mūsų šalyje suserga Laimo liga. Nuo jos dar nėra skiepų, tačiau laiku pastebėta ši infekcija visiškai išgydoma. O erkinis encefalitas dažnai diagnozuojamas per vėlai, ligos pasekmės yra sunkios ir lieka visam gyvenimui, todėl skiepai – labai svarbūs.
Jau kelerius metus girdisi raginimų bent daliai gyventojų, priklausančių didžiausios rizikos grupėms, vakciną nuo erkinio encefalito apmokėti iš privalomojo sveikatos draudimo (PSD) lėšų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) žada, kad sprendimas bus priimtas šiais metais.
Žmones saugo rūbai, tačiau budrumo prarasti negalima
„Faktas, kad aktyvusis jų sezonas ilgėja: anksčiau tai buvo balandžio–spalio mėnesiai, dabar kartais ir gruodį arba kovą randame erkių“, – sako NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė M. Žygutienė.
Anot jos, žiemą nuo užsikrėtimo erkių platinamomis ligomis mus saugo šilti ir visą kūną dengiantys rūbai, todėl naujų užsikrėtimo atvejų nefiksuojama. Bet į miškus, pievas ar miesto parkus kartu su šeimininkais keliaujantys augintiniai neretai savo kailyje parsineša erkių.
„Tai vienur, tai kitur Lietuvoje pasigirsta, kad augintiniai parsinešė [erkių]. Tai rodo, kad erkės aktyvios ir dabar. Jų tikrai nėra daug, viena kita, bet vėlgi: nors žmogus saugus dėl aprangos, kita vertus, jei jis ilgą laiką leidžia miške – rizikuoja. Nes tokiu metu mūsų budrumas būna sumažėjęs (nesitikime erkių), grįžę nesitikriname“, – mintimis dalinosi NVSC entomologė M. Žygutienė.
Specialistė pabrėžė, jog Lietuvoje esanti erkių populiacija didžiulė, o paplitimas apima visą šalį.
„Saugių vietų nebėra – jos išplitusios visoje Lietuvoje, tiek miškuose, tiek ir miestų parkuose. Tokios žiemos, kaip buvo šiemet, pernai ir užpernai, neturėjo įtakos erkių išgyvenimui. Be to, reikia kalbėti ir apie tai, jog kuo šiltesnė žiema, tuo geresnės sąlygos išgyventi visiems kitiems gyvūnams – miško žvėrims. Graužikai yra pagrindinis erkių platinamų ligų rezervuaras ir visų stadijų erkių maitintojai. Graužikai šmirinėja po tas vietas, kur erkės reziduoja, – joms jie tampa lengvu maistu. Tai sustiprina erkių išgyvenimą ir daro įtaką jų populiacijai“, – kalbėjo pašnekovė.
Dominuoja Laimo liga
Kasmet atliekami tyrimai rodo, kad didžioji dalis Lietuvoje esančių erkių užsikrėtusios Laimo liga. „Apie 20 proc. visų erkių yra užsikrėtusios. Vadinasi, 1 iš 5 gali perduoti Laimo ligą. Erkinio encefalito [užsikrėtusių erkių] yra žymiai mažiau. Situaciją valdyti padeda ir tai, jog nuo šios ligos yra skiepai“, – kalbėjo M. Žygutienė.
NVSC duomenimis, erkiniu encefalitu Lietuvoje gali būti užsikrėtusios maždaug 1 proc. iš mūsų šalyje esančios erkių populiacijos.
„Nors atrodo, kad tai nėra daug, bet niekada nežinai, ar tau įsisiurbs ta viena iš šimto, turinti infekciją, ar neužsikrėtusi. Svarbu žinoti ir tai, kad užsikrėtusi erkė virusą turi visą savo gyvenimą ir per tą laiką maitinasi tris kartus: lervos, nimfos ir suaugusios erkės stadijoje. Tai jeigu virusą turi, gali bet kurio maitinimosi metu jį perduoti žmogui“, – pasakojo entomologė.
Kalbėdama apie užsikrėtusių erkių plitimą, ji pabrėžė, jog jų mobilumas labai priklauso nuo laukinių žvėrių ir paukščių migracijos.
„Žvėrys ir paukščiai yra erkių transportas. Jie nežino savivaldybių sienų – gali ir perskristi, ir pernešti, kur tik nori. Kartu su jais keliauja ir erkės. Skirtingai nei uodai, erkės maitinasi lėtai: jeigu prisisiurbia, tai mažiausiai tris dienas, kartais ir savaitę siurbia. Iš to ir posakis „prisisiurbė kaip erkė“ kilo. Per tą laiką ją maitinantis paukštis ar žvėris gali atsirasti bet kur. Taip tos erkės ir plinta: iš miško – į miestą, parkus, o galiausiai (su žmonėmis ir augintiniais) ir į namus, – kalbėjo pašnekovė.
Galima užsikrėsti ne vieną kartą
NVSC duomenimis, 2021 m. Laimo liga sirgo 1780 žmonių, tikėtina, jog panašus skaičius bus ir suvedus 2022-ųjų duomenis.
Kauno poliklinikos Dainavos padalinyje šeimos gydytoja dirbanti Edita Matonė pasakojo, jog praėjusių metų paskutinį pacientą, susirgusį Laimo liga, gydė lapkritį. Šiemet jų dar nebuvo.
„Paprastai pacientai kreipiasi pasireiškus simptomams, o tai Laimo ligos atveju įvyksta per mėnesį nuo įsisiurbimo. Dažniausiai konsultuojame dėl bėrimo, bet būna pacientų, kurie radę įsisiurbusią erkę ateina pasitarti, išsitirti, nors simptomų dar nėra“, – kalbėjo šeimos gydytoja.
Anot jos, su erkinio encefalito atvejais šeimos gydytojai susiduria rečiau, nes ši liga dažnai pastebima per vėlai, kai organizme įsisiautėja ir pacientas jaučiasi ypač prastai.
„Erkinio encefalito klinika yra nespecifinė, o jau kai atsitinka taip, kai žmogui labai blogai, jis paprastai papuola į Priėmimo skyrių. Jeigu pastebimi sudėtingi kaklo judesiai, nepraeinantis stiprus galvos skausmas, žmonės paprastai su greitąja ar patys vyksta į Priėmimo skyrių, kur juos dažniausiai paguldo į stacionarą, atlieka papildomų tyrimų ir gydo“, – sakė medikė.
Nors abi ligas platina erkės, jų gydymas skirtingas. Laimo ligą įveikti padeda antibiotikai ir, nesant papildomų indikacijų, paprastai infekcija įveikiama gana paprastai. Dažniausiai pacientui užtenka vieno medikamentų kurso, gydytis galima namuose.
„Deja, bet prasirgus imunitetas neįgyjamas, todėl žmogus gali sirgti ne kartą. Taigi, grybautojai, kurie visąlaik eina [į mišką], ir keletą kartų serga“, – teigė šeimos gydytoja E. Matonė.
Sausis – geriausias metas skiepytis
Vaistų gamintoja „Pfizer“ kartu su Prancūzijos ir Austrijos biotechnologijų bendrove „Valneva“ neseniai paskelbė pradėjusi vakcinos, skirtos apsaugoti nuo Laimo ligos, bandymus su žmonėmis. Šios vakcinos pirmtakė sukurta prieš 20 metų, tačiau į rinką tuomet taip ir nepateko. Tačiau tikimasi, jog situacija netrukus pasikeis ir įsigyti bus galima ne tik nuo erkinio encefalito, bet ir Laimo ligos apsaugantį skiepą.
„Aš tikrai už [tokią vakciną]. Iš tiesų viskas su ta liga [Laimo liga] yra nesudėtinga, jeigu ji aptinkama anksti. Gydymas toleruojamas gerai, savijauta vėliau irgi būna gera. Blogiausia, kai šita liga būna laiku nepastebėta: pradžia netipiška, nes neatsiranda bėrimo, arba žmogus į jį nekreipia dėmesio, nepastebi.
Kai liga progresuoja, atsiranda lėtinių komplikacijų, pavyzdžiui, sąnarių skausmai. Žmogus mina gydytojų kabinetų slenksčius, o diagnozės vis nepavyksta nustatyti. Čia ir yra didžiausia problema – nuolatinis skausmas žmogų labai vargina ir kankina. Prisideda ir nežinia, kuo serga... Tai, jeigu būtų pavykę išvengti užsikrėtimo, tarkime, pasiskiepijus, žmogaus gyvenimo kokybė tikrai būtų geresnė“, – savo mintimis pasidalino Kauno poliklinikos šeimos gydytoja.
Tiek medikai, tiek ir NVSC specialistai sako, jog sausis – geriausias metas skiepytis nuo erkinio encefalito.
„Dabar pats tas laikas vakcinacijai: imunitetas susidaro gavus bent dvi dozes. Pasiskiepijus pirmąja doze dabar, antrąja – pavasarį, vasaros pradžioje jau turėsite imunitetą. Beliks jį sustiprinti trečiąja doze. Kol kas, deja, dauguma susigriebia, kad nori skiepytis vasarą. Tada belieka imti greitąją vakcinacijos schemą. Paprastai erkinio encefalito vakcina yra gerai toleruojama: daugumai pacientų nebūna nei karščiavimo, nei kitų šalutinio poveikio požymių. Jei ir būna, tai reti atvejai. Poliklinikoje mes vis primename – metas skiepytis. Tai galima padaryti ir kitur, pavyzdžiui, vaistinėje“, – pasakojo medikė, pridūrusi, jog pasiskiepyti nuo erkinio encefalito galima net ir tuomet, jei erkė buvo įsisiurbusi.
Sprendimas dėl nemokamų skiepų dar nepriimtas
Šiuo metu skiepai nuo erkinio encefalito yra mokami. Tačiau jau ne pirmus metus girdisi kalbų, kad esą reikėtų bent daliai pacientų juos apmokėti iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų (PSD). Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovų teigimu, šis klausimas svarstomas. Neatmetama, jog sprendimas bus priimtas jau šiemet.
„Nacionalinėje imunoprofilaktikos 2019–2023 metų programoje (NIP) numatyta nustatyti erkinio encefalito rizikos grupes, svarstyti jų skiepijimo galimybes. 2022 m. birželio 10 d. NIP koordinavimo taryba svarstė klausimą dėl vakcinos nuo erkinio encefalito kompensavimo ir nutarė pakartotinai kreiptis į Nacionalinės imunoprofilaktikos programos nepriklausomų ekspertų grupę (NEG) dėl 2019 m. pateikto vertinimo atnaujinimo.
Ekspertų paprašyta pateikti galimas vakcinuoti rizikos grupes prioriteto tvarka, pateikiant argumentus, paremtus moksliniais tyrimais, kitų šalių patirtimi bei epidemiologine situacija Lietuvoje. Atnaujintas NEG vertinimas bus svarstomas išplėstiniame NIP koordinavimo tarybos posėdyje, kurį planuojama surengti pirmą šių metų pusmetį“, – rašoma LRT.lt pateiktame ministerijos atsakyme.
