„Tikiu, kad šiais metais, jau kai kalbu apie sveikatos apsaugos sritį, mes dažniau girdėsime iš mūsų politikos formuotojų pusės žodį „bendradarbiavimas“, – sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Apie naujus įstatymus, ilgų eilių pas medikus problemą ir kas nuo šiol svarbu renkantis šeimos gydytoją – pokalbis LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“.
– Ministre, ar nepaskendote tose problemose, kurios smaugia sveikatos sistemą?
– Na, mėgstu tokį atsakymą, – nesulauksite. Man tikrai atrodo, kad plaukti moku, skęsti neplanuoju. Visi turėjome visai neblogas šventes – be karantinų, be suvaržymų, turėjome galimybę pailsėti. Na, o metai laukia labai darbingi.
Tikiu, kad šiais metais, jau kai kalbu apie sveikatos apsaugos sritį, mes dažniau girdėsime iš mūsų politikos formuotojų pusės žodį „bendradarbiavimas“. Nes antruosius kadencijos metus parlamente baigėme su visa grupe priimtų naujų įstatymų, jie susiję su pokyčiais sveikatos apsaugos sistemoje. Juos visus vienija bendradarbiavimo dvasia, o ne konkurencija, kuri iki šiol sveikatos apsaugos sistemoje dominavo.
– Opozicija irgi pritaria tiems įstatymams?
– Pritaria parlamentas, taip pasakyčiau, o opozicija galbūt ir ne, galbūt kažkam yra priimtinas aklas konkuravimas. Bet matote, kai kalbame apie tą skendimą, man atrodo, kad būtent ir yra skęstama, kai aklai konkuruojama, o ne bendradarbiaujama. Patyręs plaukikas viską daro ramiais yriais, neskubėdamas, ir neteliūskuoja rankomis į kairę ir į dešinę bet kaip.
Man atrodo, čia ir yra pagrindinė žinutė šiems metams – mes iš parlamento persikeliame į Vyriausybės ir ministerijos darbo laukus, kur jau vyks įgyvendinimas tų įstatymų, kurie buvo priimti parlamente: greitosios medicinos pagalbos centralizavimas, pavėžėjimo funkcijos integravimas į sveikatos apsaugos sistemą, gydymo įstaigų tinklo efektyvinimas ir kiti dalykai.
– Čia, aišku, tie dalykai, kuriuos, matyt, reikėtų gal ir konkrečiau nagrinėti. Vis dėlto žvelgdami į pacientų, į žmonių nusiskundimus, mes visą laiką matome pirmiausia eilės pas gydytojus. Ir dabar pastebima, ir prezidentūra pastebėjo, ir šiaip patys žmonės sako, kad eilės pas gydytojus gana ilgos, net pas šeimos gydytoją kartais tenka laukti mėnesį, o kai pakliūni, laiku irgi nepriima gydytojas – įvairiausių dalykų. Ar šita vieta tvarkoma? Kažkada buvo prezidentūros, dar ankstesnės, siūlymai, kad per savaitę šeimos gydytojas galėtų priimti. Ar tai apskritai realu?
– Kaip tik antroje metų pusėje, labiau gal ketvirtą ketvirtį, <...> Sveikatos reikalų komitete turėjome tikrai labai detalią diskusiją dėl eilių ir ten visos tos priemonės buvo aptartos. Buvo diskutuota ir apie tuos įstatymuose numatytus terminus. Galima kalbėti, ar nurodžius vien tik terminus, bet neskyrus išteklių, finansavimo, galima tokių dalykų pasiekti. Na, manykime, kad tai yra siekiamybė.
O šiaip labai pozityviai priimu prezidentūros žinutę, nes ji visiškai atliepia mūsų praėjusių metų Sveikatos reikalų komitete aptartas priemones. Tai labai gera žinia, vadinasi, metus pradedame turėdami bendrą nuomonę, kurias vietas reikia dėlioti. Gal jus nustebinsiu, nes ir pats šiek tiek nustebau. Kai kalbame, kad yra tokios eilės, kokių niekada nebuvo ir taip toliau, – paprašiau Valstybinės ligonių kasos duomenų, kokie buvo duomenys iki pandemijos. Tai yra labai įdomių skaičių. Jeigu šitie skaičiai yra teisingi, tai pas šeimos gydytojus patekimas po pandemijos yra kur kas geresnis, negu buvo 2018–2019 m. dar iki pandemijos. Bet statistika yra toks dalykas, kad neimkime jos kaip žinutės, bet žiūrėkime kaip į tendenciją. Bet kai kalbame apie eiles, tai čia yra dalykų, kuriuos turime padaryti mes, politikos formuotojai.
Vadinasi, mes turime padėti suformuoti šeimos gydytojams jų komandas, šeimos gydytojų komandoms finansavimą didiname kiekvienais metais dabar po papildomą 10 milijonų eurų, bet yra dalykų, kurių mes nepadarysime be gydymo įstaigų vadovų pagalbos. Tai yra tai, kaip jie apskritai darbą organizuoja, nes ne visi dalykai su eilėmis yra susiję su tuo, kad yra blogas apmokėjimas arba mažas apmokėjimas ir t. t.
Pateiksiu vieną labai konkretų pavyzdį, kurį man pateikė pačios gydymo įstaigos. Sako: „Matydami viešą diskusiją, mes susėdome su savo komanda pamąstyti, ką mes galime padaryti, kad pas mus gydymo įstaigoje pacientai būtų aptarnaujami geriau, greičiau ir taip toliau.“ Jie nustatė visą grupę visokių patobulinimų, ką gali patys padaryti be kažkokių finansavimo didinimų.
Vienas iš dalykų buvo labai įdomus. Sako: „Mes supratome, kad turime situaciją, jog šiuo metu yra pacientų, mes turime mediką, kuris galėtų jiems padėti, bet tą dieną jis jiems padėti negali.“ Kodėl? „Todėl, kad pas mus ta įranga, beje, brangi medicininė įranga, su kuria jis turėtų tą pacientą apžiūrėti, šiuo metu yra užrakinta, nes tas kabinetas yra vardinis, jis yra kito gydytojo, bet jis pas mus atvažiuoja dirbti tik antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais.“ Paprasta gyvenimiška situacija, kad kai kalbame apie eiles, yra dalykų, susijusių su paslaugų apmokėjimu, bet yra susijusių su šeimos gydytojais...
– Bet ar tai yra neišsprendžiamas klausimas? Aš suprantu, jūs sakote, (svarbus – LRT.lt) gydymo įstaigų vadovų bendradarbiavimas. Tai kaip juos priversti bendradarbiauti, ką su jais daryti reikia, kad jie spręstų problemas vietose? Taip, teisingai, kaltinama ministerija už viską, kas yra sveikatos sistemoje, nors poliklinikos dažniausiai priklauso savivaldybėms. Turbūt reikėtų merų klausti arba administracijos vadovų, kodėl taip yra: gydymo įstaigose – eilės, aparatūros neprieinamumas ir kiti dalykai. Bet ar įmanoma iš centrinės valdžios?
– Manau, kad visada yra įmanoma. Jeigu mes nematome tos lyderystės savivaldos lygmeniu, manau, kad mes pabandysime tai padaryti. Metus startuosime su mano nauju įsakymu, kuriuo įvesime tris bendradarbiavimo platformas. Viena bus platforma, skirta nacionaliniu lygmeniu, kita – regioniniu, trečia – savivaldai. Tai reiškia, kad visur moderuosime, mes, Sveikatos apsaugos ministerija, teiksime pagalbą, nes matome, kad tiesiog nėra bendravimo tarp gydymo įstaigų.
O pavyzdžių, kaip yra dirbama su tam tikrų ligų klasteriu ir ypač kovido platforma, kai įstaigos buvo priverstos bendradarbiauti, mes pamatėme, tai davė tikrai gerų rezultatų. Tai pamėginsime, kaip sakoma, įšokti į šitą teritoriją, kuri yra lyg kaip ir ne mūsų funkcija, pabandysime padėti sureguliuoti, ir, kaip sako geri verslininkai, užkurti procesą, paskui pažiūrėsime, paleisime.
– Žmonės nebegalės pasirinkti šeimos gydytojo, toks yra naratyvas. Apskritai sakoma, kad tai padėtų sureguliuoti eiles. Bet ar nėra baiminamasi, kad bus sunku pakliūti pas gerus šeimos gydytojus? Nes šeimos gydytojai irgi yra nevienodi, vieni geresni, kiti blogesni. Žmonės gūglina, vienais ar kitais būdais bando susirasti geresnį gydytoją, ir staiga jam pasakys, kad ne, pas jį jau nebegali, eik pas kokį nors kitą, kuris prastai išmano – ir tokių yra. Kas susiduria su sveikatos sistema, žino, kad yra tokių šeimos gydytojų, kuriems reikia pačiam pasakyti, kokių tau tyrimų reikia. Aš esu su tokiais susidūręs ir žinau. Tai vieni džiaugsis, o kiti liūdės.
– Aš gal patikslinsiu, dabar yra įvairių komitetų, komisijų, kur bendraujame su medikų bendruomenėmis, kuriame visokias naujas tvarkas, įsakymus deriname. Turiu patikslinti, kad nėra planuojama atimti iš paciento teisės pasirinkti bet kurį šeimos gydytoją, nepriklausomai nuo to, kur jis gyvena.
Tiesiog noriu padėkoti medikams, kurie dalyvauja mūsų bendrame darbe, – jie identifikavo problemą, kad šiuo metu pacientai nėra iki galo informuojami, kad jeigu jūs, tarkime, prisirašėte pas šeimos gydytoją Klaipėdoje, o nuolat gyvenate Vilniuje, kad yra problema, kaip teikti kai kurias paslaugas, ypač kai dabar daugėja tų mobiliųjų paslaugų: pagalba namuose, priežiūra, slauga, akušerijos sritis – tiesiog nėra galimybės jų teikti.
Tai esmė yra tokia, kad dabar, kai žmogus rinksis šeimos gydytoją, pacientas bus informuojamas, kad jeigu jis renkasi šeimos gydytoją ne savo gyvenamoje teritorijoje, jis negalės gauti štai tokių paslaugų, nes jos tiesiog fiziškai neįmanomos. Iki šiol ta vieta tiesiog buvo nutylima, ignoruojama. Jauni žmonės, studentai, nesergantys neturi problemų, jie galbūt nesupranta, apie ką aš dabar kalbu, bet tam tikro amžiaus grupėse tai jau yra problema.
Tai akcentuokime – šeimos gydytoją bus galima pasirinkti bet kurį, koks jums patinka, bet jeigu jūs pasirinksite šeimos gydytoją, kuris yra toli nuo jūsų gyvenamosios tikrosios vietos, tiesiog jūs, kaip pacientas, būsite informuotas, kokių paslaugų galite negauti, su kokiomis paslaugomis turėsite problemų.
– Apie E. sveikatą dar daug kalbama. Jūs pats kada nors registravotės per E. sveikatą?
– Nesu labai didelis klientas, bet taip – kai buvo vakcinacijos reikalai, registracija, dabar per E. sveikatą galima susirasti, pasižiūrėti vaistus internetinėje prekyboje. Tai tokių nedidelių operacijų esu turėjęs, registravęsis vakcinai nuo gripo.
– Jokių problemų nebuvo?
– Na, ačiū Dievui, man pakliuvo, bet aš nenoriu pasakyti, kad esu aklas ir nematau, kad yra didžiulių problemų. Mes esame paveldėję namą, kuris yra pastatytas ant labai kreivų pamatų. Alternatyva yra tokia: arba tobuliname ir investuojame į tą sistemą, nors ir ant kreivų pamatų, ir bandome ją pagerinti, arba nutraukiame su ja darbą ir kuriame visiškai naują, už visiškai neaiškius pinigus ir per neaiškų laiką. Šiandien mes esame nusprendę, kad tobuliname esamą sistemą.
– Tobulinimui bus kada nors pabaiga, kada jau bus tobula?
– Bijau pameluoti, ar tik nebūsiu koks jau penktas ar šeštas sveikatos apsaugos ministras, kuris tobulina šitą sistemą.
– Ar gali būti, kad beviltiškas reikalas ją tobulinti? Gal iš tikrųjų reikia griauti ir statyti iš naujo?
– Niekada nebijau pasakyti, kad turiu tam tikrus prioritetus. Kai atėjau dirbti į šitą Vyriausybę, kai kūrėme Vyriausybės programą, mūsų planuose nebuvo tos sistemos pakeisti iš esmės. Mes turėjome kitų prioritetų ir jiems skyrėme daugiau dėmesio. Tai nėra mano prioritetas, mano ir mano komandos pasirinkimas yra tobulinti esamą sistemą. Galbūt kita Vyriausybė, kiti ministrai ateityje priims ir tokį sprendimą, jeigu mums nepavyks padaryti.
– Per visą laikotarpį, kurį jūs dirbate, aišku, ir ne pati dėkingiausia pareigybė sveikatos ministro, jūs susiduriate su labai dideliu pačios sistemos vidaus pasipriešinimu, kai bandote daryti kokią nors reformą?
– Man gyvenime pasisekė, nes aš tiesiog visą laiką būdavau pakviečiamas dirbti ten, kur reikia kažkokio pokyčio. Manau, kad visose sistemose žmonės priešinasi pokyčiams. Bet kai vadovą išlydi, visi sako, o kodėl pokyčių neinicijavai? Tai aš manau, kad mūsų sveikatos sistema niekuo nesiskiria nuo kitų, visur žmonės priešinasi pokyčiams.
