Kiekvienais metais prieš mokslo metus vaikų ligų gydytojai, šeimos gydytojai, vidaus ligų gydytojai atlieka profilaktinį vaikų ir pilnamečių mokinių sveikatos tikrinimą. „Mano nuomone, šiais metais vaikų sveikatos būklė, kad ir kaip būtų gaila, ne pagerėjo, o pablogėjo, ypač nuo karantino pradžios iki dabar“, – nusivylimą išreiškia VšĮ Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Justina Gėgžnienė.
Išskyrė pagrindines sveikatos problemas
Kaip teigia VšĮ Panevėžio miesto poliklinikos Šeimos medicinos skyriaus vedėja Nijolė Marčiulionienė, nors kasmet vaikų sveikatos problemos panašios, aiškiai matyti, kad daugėja vaikų, turinčių regėjimo sutrikimų, sergančių nutukimu, pasižyminčių netaisyklinga laikysena bei kovojančių su psichologinėmis problemomis.
„Prieš šiuos mokslo metus vaikų sveikatos būklė, vertinant pagal kai kurias žmogaus vidaus sistemas, tokias kaip judamasis aparatas, sąnarių sistema, kūno masės indeksas, regėjimas, psichologinė vaikų sveikata, pablogėjo, – priduria gydytoja J. Gėgžnienė. – Padidėjo nejudrumas, vis mažėja fizinis aktyvumas, atsirado blogų įpročių, režimo pažeidimo ir netaisyklingos mitybos problemų.“
Pasak N. Marčiulionienės, regėjimą, netaisyklingą laikyseną ir antsvorio bei nutukimo problemas gydytojai sieja su dažnu ir ilgu vaikų sėdėjimu prie kompiuterio ir kitų išmaniųjų prietaisų. Taip pat šios problemos yra mažo ir reto judėjimo, fizinio aktyvumo pasekmė.
Gydytojos pastebi, kad vaikai vis dažniau susiduria ir su virškinimo problemomis, tokiomis kaip gastroezofaginio refliukso liga.
„Taip pat su psichologinėmis problemomis, nerimo sutrikimais, – vardija J. Gėgžnienė, – ir alerginėmis ligomis, tokiomis kaip atopinis dermatitas, alerginiai rinitai, astma.“
Šeimos gydytoja N. Marčiulionienė sako, kad psichologinės problemos atsiranda ir dėl patyčių mokykloje, ir dėl tėvų aplaidumo: „Ypač jei vaikas yra nutukęs. Pastebėjome, kad ir pažymų mokytis namuose dažniausiai prašo tie, kurie turi psichologinių problemų.“
Anot jos, tėvų užimtumas, per mažas dėmesys vaikui daro įtaką jo psichologinei sveikatai.
Pavyzdį turi rodyti tėvai
Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų Pediatrijos centro gydytoja dietologė Žana Antonova sako, kad vaikų nutukimo priežastys gali būti įvairios – dėl svorio didėjimo kalta gali būti ir sveikatai nepalanki mityba, mažas fizinis aktyvumas ir tam tikrų vaistų vartojimas ar kiti sveikatos sutrikimai.
„Dažniausiai yra nereguliariai valgoma, retai, neskiriamas tam tikras dėmesys maistui, – paaiškina gydytoja dietologė. – Jeigu nereguliariai valgoma, tada dažniau užkandžiaujama ir mityba neatitinka sveikatai palankios mitybos rekomendacijų.“
Ž. Antonova pabrėžia, kad negalima vaikui skirti dietos, versti jos laikytis. „Pirmiausia vaikas turėtų reguliariai valgyti, gauti pusryčius, pietus ir vakarienę, ir, priklausomai nuo vaiko amžiaus, jo fizinio aktyvumo, nuo 1 iki 3 užkandžių per dieną“, – pataria gydytoja dietologė.
Ji ragina tėvus mokyti vaiką turėti sveiką santykį su maistu. Geriausia, kad mitybą bent 80 proc. sudarytų sveikatai naudingas maistas. Tada mažiau liktų vietos maistui, kuris turi daugiau pridėtinės druskos ar cukraus, transriebalų.
„Užtikrinkime pusryčių, pietų ir vakarienės įvairovę, o užkandžiams geriausia pasiūlyti ar vaisių, ar rūgintų pieno produktų – natūralaus jogurto, kefyro ar rūgpienio, – rekomenduoja Ž. Antonova. – Puikus užkandis yra saujelė nesūdytų riešutų arba sėklų.“
Gydytoja dietologė atkreipia dėmesį, kad mitybos įpročiai yra formuojami šeimoje: „Jeigu šeimoje nėra suformuota sveikos mitybos įpročių, tai ir vaikas neturės tokių mitybos įpročių. Reikalauti tik iš vaiko, bet iš savęs ar iš kito šeimos nario nereikalauti laikytis kitokių maitinimosi principų, yra labai pavojinga.“
Anot jos, vaikas, sergantis nutukimu, turi ir psichologinių problemų, jaučiasi atstumtas savo bendraamžių, todėl jei jam yra draudžiami tam tikri maisto produktai, ant jo yra šaukiama, jis verčiamas laikytis dietų, tai gali paskatinti valgymo sutrikimų atsiradimą.
„Su šia liga nereikia perduoti atsakomybės tik vaikui. Už vaiko mitybą esame atsakingi ir mes, tėvai, ir turime ne drausti, bausti, bet palaikyti savo vaiką ir būti pavyzdžiu savo vaikui“, – pabrėžia gydytoja dietologė Ž. Antonova.
Padeda reabilitacija
Pasak šeimos gydytojos N. Marčiulionienės, Panevėžyje mažėja vaikų, kurie serga įvairiais plaučių susirgimais, tokiais kaip bronchinė astma.
„Anksčiau tikrai žymiai daugiau matydavome sergančiųjų. Gal dėl to, kad dabar yra labai gerų medikamentų, vaikams skiriama reabilitacijų“, – svarsto šeimos gydytoja.
Šių metų vasarą iš Panevėžio miesto poliklinikos į sanatorijas išleista apie 100 vaikų. N. Marčiulionienė pastebi, kad daugiausia vaikų, siųstų reabilituotis, sirgo bronchine astma ir turėjo įvairių judėjimo sutrikimų, tokių kaip ydinga laikysena, skoliozė, osteochondrozė.
Ji pabrėžia, kad mažai vaikų sanatorijose gydosi po traumų, tokios reabilitacijos dažniau prireikia vyresniems suaugusiesiems.
Daugėja tėvų, pasirenkančių neskiepyti savo vaikų
Šeimos gydytoja N. Marčiulionienė sako, kad kasmet skiepijimo apimtys mažėja: „Daugėja tėvelių, kurie vadovaujasi ne mokslu paremtais tyrimais, o kažkokiomis neaiškiomis, internete skelbiamomis naujienomis.“
Anot jos, su tokiais tėvais dirbama, tačiau tai yra ilgalaikis darbas, nes „įtikinti ir paaiškinti, kad vaikelis bus apsaugotas nuo ligos, nėra taip paprasta“. Dažniausiai tėvai priešinasi skiepijimui sakydami, kad jų šeima neserga, nes grūdinasi.
„Kai vaikai važiuoja mokytis kur nors į užsienį, yra šalių, kurios nepriima be tam tikrų skiepų, ir tada visi pasiskiepija, tokiu atveju jokių problemų nekyla“, – pastebi šeimos gydytoja. Ji atskleidžia, kad paskiepytų vaikų statistiką iškreipia ir vaikai, kurie gyvena užsienyje ir ten yra vakcinuojami, bet to tėvai nėra deklaravę.
Tačiau daugėja ligų, nuo kurių tėvai renkasi paskiepyti savo vaikus. Anot N. Marčiulionienės, tėvai noriai vakcinuoja mergaites nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV), taip pat nuo erkinio encefalito.
„Apsaugoti vaiką nuo tokios patologijos kaip gimdos kaklelio vėžys yra be galo svarbu“, – kodėl tėvai renkasi vakcinuoti mergaites nuo ŽPV, paaiškina šeimos gydytoja.
