Europoje kyla nauja COVID-19 susirgimų banga, kuriai pagreitį suteikė naujos koronaviruso omikron atmainos BA4 ir BA5. Šios yra trečdaliu labiau užkrečiamos negu šiuo metu vyraujantis BA2 povariantis. Naujų užsikrėtimų koronavirusine infekcija šuolis stebimas ir Lietuvoje. Šalies ekspertai tikina, kad augantis užsikrėtimų skaičius Lietuvoje greičiausiai taip pat yra susijęs su šių naujų povariančių atsiradimu mūsų šalyje, tačiau patvirtinti šios informacijos kol kas negali niekas. Mat gegužę Lietuvoje atšaukus ekstremalią situaciją dėl COVID-19 kartu buvo nutraukti ir viruso sekoskaitos tyrimai.
Nauja COVID-19 banga Jungtinėje Karalystėje ėmė formuotis dar birželio pradžioje ir per mėnesį paros užsikrėtimų skaičius čia šoktelėjo daugiau kaip 3 kartus, nuo 6,5 tūkst. atvejų iki 21,5 tūkst. atvejų. Kylantis susirgimų skaičius siejamas su Jungtinėje Karalystėje atsiradusiais naujais omikron varianto potipiais BA4 ir BA5, kurie yra daug užkrečiamesni. Epidemiologų nuomone, šie du povariančiai netrukus net tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir apskritai Europoje išstums dabar vyraujantį omikron atmainos BA2 potipį ir taps dominuojantys.
Lietuvoje nuo birželio vidurio taip pat stebimas augantis sergamumo COVID-19 rodiklis. Birželio pradžioje naujų paros užsikrėtimų COVID-19 skaičius vidutiniškai siekė apie 200, o šiandien matomas 3 kartus šoktelėjęs rodiklis – birželio 28 dieną registruota 616 naujų užsikrėtimų.
Lietuvos ekspertai, stebėdami mūsų šalyje taip pat kylantį sergamumą COVID-19, mano, kad naujieji potipiai arba jau yra Lietuvoje, arba netrukus čia bus. Tiesa, kol kas tai tik prielaidos, nes viruso sekoskaita šalyje yra sustabdyta.
Pasak Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos genetiko doktoranto Luko Žemaičio, koronaviruso variantų sekoskaita buvo sustabdyta atšaukus šalyje ekstremalią padėtį dėl COVID-19.
„Su tuo susiję daug dalykų: finansavimo klausimai, įstatymai, teisinis reguliavimas. Šiandien, galime sakyti, kad net teisinio pagrindo neturime imti iš žmonių mėginius ir sekvenuoti. Tačiau kartu taip pat nežinome, kokie potipiai vyrauja Lietuvoje. Galime tik įtarti pagal bendras pasaulio tendencijas.
Mes matome kaimynines šalis, kaip ten virusas plinta. Žinoti, aišku, būtų gerai. Sekoskaita yra naudinga aptikti naujus variantus, bet kai sergamumas yra gana mažas, sunku ir ištirti. Tektų pacientus surankioti visus beveik po vieną. Kai turėjome tūkstančius užsikrėtimų, gana greitai galėjome reprezentatyvią imtį surinkti, bet šiuo atveju yra labai mažas sergamumas“, – naujienų portalui LRT.lt sakė L. Žemaitis.
Tiesa, pašnekovas pridūrė, kad, šiandien vyraujant kiek švelnesnei epidemiologinei situacijai, sekoskaitos pristabdymas didelės neigiamos įtakos neturi.
„Galbūt matomas susirgimų padidėjimas, bet nėra tokia bloga situacija, kokių esame matę, kada reikėtų nekvestionuojant atlikinėti sekoskaitą. Kol epidemiologiškai situacija yra kontroliuojama, turbūt pagrindinė priemonė dabar ir yra įprastinė epidemiologinė kontrolė sekant užsikrėtusiųjų kontaktus. Taip pat nėra indikacijų, kad tai būtų kažkoks ypač pavojingas virusas. Tiesiog BA4 ir BA5 plinta greičiau ir tai atsispindės bendroje mūsų sergamumo statistikoje“, – sakė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos genetikas.
Sekoskaitos atsisakymas V. Kasiulevičiaus nuomone – „totalus absurdas“
Visiškai priešingos nuomonės laikosi VU Medicinos fakulteto prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius. Jo tikinimu, Lietuva, nevykdydama viruso sekoskaitos, negali tinkamai įvertinti, kokie koronaviruso variantai šalyje vyrauja, kada atsiranda naujos atmainos, kokiu greičius jos plinta. Visa ši informacija būtina valdant šalyje epidemiologinę situaciją.
„Aš manau, kad tai yra totalus absurdas, nes procesui valdyti tai yra labai svarbūs duomenys. Bet jei manoma, kad sekoskaitos nereikia, tai nereikia. Tai nėra taip brangu, kaip kalbama“, – įsitikinęs profesorius.
V. Kasiulevičius pabrėžė, kad remtis kaimyninių šalių duomenimis galimybės nėra, nes kai kurių kaimyninių valstybių duomenys Lietuvos apskritai nepasiekia, pavyzdžiui, iš Rusijos ar Baltarusijos. Gręžtis į Estiją, Latviją ar Lenkiją taip pat nebūtų tikslu, nes šiose šalyse skiriasi testavimo dėl COVID-19 apimtys, viruso plitimo greitis, o lygintis su Jungtine Karalyste, kurioje nuolat atliekami išsamūs viruso sekaiskaitos tyrimai, yra mažai prasmės.
„Kaip galime remtis Jungtinės Karalystės duomenimis, jeigu COVID-19 bangos eina visiškai skirtingu greičiu? Labai svarbu matyti intervališkumą, per kiek laiko potipiai šalį pasiekia, kokią atvejų dalį sudaro, tada galima prognozuoti kitas bangas. Dabar potipių plitimo greičiai yra skirtingi, jie plinta labai greitai, ypač BA5“, – dėmesį atkreipė VU Medicinos fakulteto profesorius ir pridūrė, kad, jo nuomone, Lietuvoje viruso sekoskaita turėtų būti atkurta kaip įmanoma greičiau.
SAM sekoskaitą atnaujins pagal poreikį
Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė naujienų portalui LRT.lt patvirtino, kad viruso sekoskaitos tyrimai Lietuvoje kol kas sustabdyti, tačiau jeigu šalyje bus didesnis susirgimų COVID-19 ir tyrimų skaičius, mėginius viruso sekoskaitai būtų galima siųsti į Europos ligų kontrolės ir prevencijos centrą.
„Kol kas kažkokių didesnių problemų iš gydymo įstaigų negirdime. Gydymo įstaigos atlieka tyrimus greitaisiais antigeno testais, o tai nėra PGR tyrimas. Gydymo įstaigos turi galimybę pasirinkti, tačiau dažniausiai pirminės sveikatos priežiūros centrai renkasi greituosius antigeno testus, nes taip yra paprasčiau ir greičiau gaunamas atsakymas“, – teigė viceministrė.
Pasak jos, planuose yra numatyta, kad šalyje augant sergamumui COVID-19, greituosius testus turėtų pakeisti PGR tyrimai, kurie yra tinkami ir viruso genomo sekoskaitos tyrimams.
„Poreikis planuose yra numatytas ir aptartas, kad jeigu labai skubiai reikėtų, mes turime dvi įstaigas: Santaros ir Kauno klinikas, kurios labai greitai galėtų atlikti tyrimus. Turėdami įrangą ir reagentus turime visas galimybes atlikti tyrimus ir Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje. Tam yra numatytos lėšos, yra žmonės, belieka tik stebėti susirgimų situaciją. Jeigu tik matome pakilimą, mes nelauksime rugpjūčio mėnesio. Turime pasirengę projektus, teisės aktus perėjimui prie PGR tyrimų, kad turėtume mėginius, su kuriais galėtume atlikti ir sekoskaitą“, – tikino A. Bilotienė-Motiejūnienė.
Kiek pavojingi naujieji omikron potipiai?
Kylantis sergamumams COVID-19 Lietuvoje visiems pašnekovams suponuoja prielaidą, kad naujieji omikron potipiai BA4 ir BA5 jau šiandien gali cirkuliuoti Lietuvoje. Kada jie išstums dabar vyraujantį BA2 povariantį, jų nuomone, tėra tik laiko klausimas. Spėjama, kad galėtų kartotis jau prieš metus matytas scenarijus su delta variantu, kuris Jungtinėje Karalystėje tapo dominuojančiu birželį, o liepą pasiekė Lietuvą ir mėnesio pabaigoje išstūmė alfa variantą.
„Aplinkui 50-yje šalių šios atmainos jau yra registruotos. Šią vasarą tikrai visi yra išsiilgę kelionių, todėl net neabejotina, kad nauji povariančiai Lietuvoje jau yra arba netrukus bus, mes to neišvengsime“, – įsitikinusi VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė.
Nors nauji povariančiai dėl mutacijų S baltyme plinta trečdaliu greičiau negu BA2 potipis, ekspertai, remdamiesi kitų šalių duomenimis, teigia, kad jų baimintis nereikėtų.
„Mūsų stebėjimai rodo, kad kiekviena nauja koronaviruso atmaina pasižymėjo dar greitesniu plitimu nei prieš tai buvusios. Lygiai tas pats vyksta ir dabar. Tie du nauji potipiai plinta greičiau negu ankstesnės atmainos, tačiau dėl klinikinės išraiškos, kiek man teko domėtis, nemačiau, kad šie potipiai būtų siejami su kažkokia sunkesne ligos eiga, komplikacijomis. Tai čia, manyčiau, yra vienas iš indikatorių, dėl ko ir sekoskaita šiuo metu Vyriausybės yra stabdoma. Jeigu būtų labai pavojinga atmaina, siejama su didesniu mirčių skaičiumi, rimtesnėmis komplikacijomis, tikriausiai sekoskaitos tyrimai būtų atnaujinti greičiau“, – nuomone dalijosi Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos genetikas L. Žemaitis.
Tiesa, pasaulio medikų ir epidemiologų bendruomenėms neduoda ramybės faktas, kad vyraujant naujiems potipiams gali didėti pakartotinių susirgimų COVID-19 rodikliai. Mat yra pastebėta, kad nepaisant to, jog žmogus neseniai buvo užsikrėtęs omikron varianto BA2 potipiu, plintant BA4 ir BA5 povariančiams asmeniui vis tiek išlieka rizika COVID-19 sirgti pakartotinai. Turint omenyje, kad daugelyje šalių šiandien yra panaikinti kovidiniai apribojimai, tai reiškia, kad virusui atsiranda labai palankios sąlygos plisti. O dėl naujų infekcijų bangos gali padaugėti hospitalizacijų ir mirčių.
Pasak VU Medicinos fakulteto profesoriaus V. Kasiulevičiaus, nepaisant to, kad virusas nuolat mutuoja į sparčiau plintančias formas, vienas iš svarbesnių amortizuojančių veiksnų yra visuomenės imunizacijos lygis. Šiandien nuo COVID-19 paskiepyta apie du trečdaliai Lietuvos populiacijos, nemaža dalis gyventojų yra persirgę.
„Nepaisant to, kad nauji povariančiai apeina imunitetą ir dažnai COVID-19 suserga jau persirgę gyventojai, vis tiek kaupiasi žmonių masė, kurie nebesuserga. Tas faktas, kad užsikrečia jau persirgęs omikron pirma atmaina, tai dar nereiškia, kad nėra imuniteto visoje visuomenėje. Imunitetas palaipsniui kaupiasi, sergama lengviau, dalis visuomenės visai nesuserga“, – teigė V. Kasiulevičius.
Pašnekovui antrino ir prof. A. Žvirblienė, kurios tikinimu, vienintelė problema ta, kad šios atmainos yra greičiau plintančios.
„Jos plinta maždaug trečdaliu greičiau, bet yra giminingos jau buvusiam omikron variantui BA2, kuris dabar yra vyraujantis Lietuvoje, todėl manau, kad nėra ypatingų rizikų. Kad nauji povariančiai būtų pavojingesni, tokių duomenų nėra. Virusas nėra labiau virulentiškas“, – sakė VU Gyvybės mokslų centro profesorė.
Siūlo atkreipti dėmesį ne tik į skiepus, bet ir į vėdinimo naudą
Anot pašnekovų, sparčiai plintant naujiems koronaviruso potipiams, labiau susirūpinti vertėtų rizikos grupėje esantiems vyresniems ir poliligotiems asmenims. Šiandien ketvirta COVID-19 doze jau gali būti skiepijami imunosupresiniai pacientai. Likusiems rekomenduojama daugiau susitikimų planuoti lauke, vengti didesnių žmonių susibūrimų, vykstant į juos dėvėti apsauginę kaukę. Jei susibūrimų uždarose patalpose išvengti nepavyksta, reikėtų pasirūpinti, kad šios patalpos būtų gerai vėdinamos.
„Vasarą stebuklingų sprendimų nesiūlyčiau. Einant į abejotiną erdvę, kur gali būti daug sergančių, galima dėvėti kaukę. Jeigu įvertinę savo sveikatos riziką manote, kad galite sirgti COVID-19 – jūsų sprendimas, nes yra jaunų žmonių, kuriems dažniausiai ligos eiga nėra sunki ir šios omikron atmainos, kad ir kokios jos būtų, nėra tiek pat mirtinos, kokia buvo delta.
O mano patarimas valdžiai būtų kalbėti apie ventiliaciją. Pažangios šalys deda CO2 monitorius viešose erdvėse ir matuoja CO2 užterštumą, nes tai koreliuoja su infekcijos plitimo rizika. Ir ne tik COVID-19. Ten kur yra didesnė CO2 koncentracija, tvankesnės, nevėdinamos patalpos, ten yra didesnis šansas užsikrėsti infekcija. Rudeniop galėtume pakabinti CO2 monitorius ir tada galbūt mūsų įpročiai keistųsi. Gal kai pamatytume, kad CO2 koncentracija kai kuriuose įstaigose siekia ne 600–800 ppm, o 2000 ppm, suprastume, kad vėdinimas svarbu“, – dėmesį atkreipė prof. V. Kasiulevičius.
LRT.lt primena, kad Pasaulio sveikatos organizacija naujuosius BA4 ir BA5 potipius dar šių metų kovą įtraukė į stebėsenos sąrašą ir priskyrė susirūpinimą Europoje keliantiems variantams.
Jie buvo pastebėti cirkuliuojantys Pietų Afrikoje metų pradžioje ir dabar atrodo, kad plinta daug greičiau nei kiti variantai. Šiandien daugelyje Europos šalių jau fiksuoti COVID-19 užsikrėtimo atvejai būtent šiais potipiais, o Portugalijos pavyzdys rodo, kad netrukus jie taps dominuojantys.
