Vyrų ir moterų kūnai fiziologiškai yra pakankamai skirtingi, pradedant hormonų lygiu ir baigiant molekuliniais procesais. Nors skausmą vyrai ir moterys gali jausti panašiai, dėl skirtingų biologinių procesų tas pats gydymas juos gali veikti skirtingai, rašo „Medical News Today“.
Mokslininkai jau kurį laiką tiria, ar vyrai ir moterys skirtingai reaguoja į vaistus nuo skausmo. Pavyzdžiui, labai nedidelis 1996 m. atliktas tyrimas parodė, kad moterys, po operacijų vartojusios opiatinį vaistą pentazociną, į jo poveikį reagavo labiau nei vyrai.
Visai neseniai 2021 m. paskelbtoje apžvalgoje pažymima, kad, nors įrodymai yra prieštaringi, kai kurie tyrimai parodė, jog ibuprofenas efektyviau malšina skausmą vyrams nei moterims.
„Medical News Today“ taip pat praneša apie tyrimą, kurio metu nustatyta, kad prednizonas, tam tikros rūšies kortikosteroidas, iššaukė didesnį netoleruojamą nepageidaujamą poveikį moterims ir kad jos buvo mažiau linkusios sutikti su dozės didinimu.
Norėdami geriau suprasti skausmo poveikį skirtingoms lytims, „Medical News Today“ žurnalistai kalbėjosi su mokslininkais ir skausmo tyrimuose besispecializuojančia gydytoja.
Skausmo tyrimų problemos
Pirmiausia „Medical News Today“ pakalbino Niujorko universiteto Langone klinikinės anesteziologijos, perioperacinės priežiūros ir skausmo medicinos docentę bei tinklalaidės apie moterų sveikatą ir lėtinį moterų skausmą vedėją dr. Meera Kirpekar.
„Vyrai ir moterys širdies priepuolius patiria nevienodai, tai kodėl kiti dalykai skirtingoms lytims turėtų būti vienodi? Skiriasi vyrų ir moterų skausmo signalai galvos ir nugaros smegenyse“, – pažymėjo ji.
Anot M. Kirpekar, iki 2016 m. daugiau kaip 80 proc. skausmo tyrimų buvo atliekama tik su vyrais arba žiurkių patinais. Skirtingai nei vyrai ar patinai, moterys ar patelės visą gyvenimą susiduria su nuolatiniais hormonų svyravimais, kurie turi įtakos jų jautrumui skausmui.
Medikės teigimu, ankstesniuose tyrimuose galėjo būti sudėtinga atsižvelgti į šiuos pokyčius, todėl moterys dažniausiai nepatekdavo į tiriamųjų kohortas.
„Todėl didesnė dalis mūsų turimų duomenų yra susijusi su vyrų ar patinų skausmo signalizacija. 2016 m. Nacionaliniai sveikatos institutai nustatė reikalavimą, kad paraiškose dėl dotacijų būtų pagrindžiamas tyrimams naudojamų gyvūnų lyties pasirinkimas, todėl moterys ir patelės buvo įtrauktos į skausmo tyrimus“, – „Medical News Today“ aiškino M. Kirpekar.
Skausmo teorijos
Nors milijonai žmonių visame pasaulyje patiria lėtinį skausmą, mažai žinoma apie jo atsiradimo mechanizmus.
Paprašyta papasakoti, kodėl vyrai ir moterys skirtingai reaguoja į skausmą, dr. M. Kirpekar pažymėjo, kad yra trys teorijos, bandančios paaiškinti, kodėl skirtingi organizmai skirtingai priima skausmą.
„[Pirmoji teorija susijusi su] estrogenu – hormonu, kuris kontroliuoja gimdos, kiaušidžių, krūtų vystymąsi ir reguliuoja menstruacijas, – „Medical News Today“ sakė ji. – Priklausomai nuo to, kur tas estrogenas yra ir kiek [jo] yra, skausmas gali būti sunkiau arba lengviau toleruojamas. Testosteronas, hormonas, susijęs su varpos, sėklidžių ir prostatos vystymusi, gali numalšinti skausmą. Tiesą sakant, kai kurie pacientai, kenčiantys nuo lėtinio skausmo, netgi gali gydytis testosteronu. Taigi, moterys gali sunkiau toleruoti skausmą dėl didesnio estrogeno kiekio. Ir vyrai, kurių organizme testosterono kiekis yra mažas, gali reaguoti į skausmą panašiai kaip moterys.“
„Antrasis skirtumas yra susijęs su imuninėmis ląstelėmis, vadinamomis mikroglijomis, – tęsė medikė. – Mikroglijos iš esmės yra imuninės smegenų ląstelės. Ši teorija teigia, kad užblokavus mikroglijas, užblokuojamas ir skausmas.“
„Kai vyrams užblokuojamos mikroglijos, užblokuojamas ir skausmas, – tęsė dr. M. Kirpekar. – Tačiau tai nepasiteisino moterims. Kodėl? Moterų organizme reakciją į skausmą kontroliuoja imuninės ląstelės, vadinamos T ląstelėmis, o ne mikroglijos. [Tačiau] moterys, neturinčios pakankamai T ląstelių, į skausmą reaguoja panašiai kaip vyrai.“
„Trečioji teorija yra susijusi su ribonukleino rūgštimi (RNR). RNR yra genetinė medžiaga, pernešanti organizme informaciją. Moterų, palyginti su vyrais, kraujyje RNR kiekis yra didesnis, – aiškino dr. M. Kirpekar. – Manoma, kad dėl padidėjusio RNR kiekio gali atsirasti polinkis į lėtinį skausmą. Daugelį RNR molekulių koduoja X chromosomos genai. Kadangi moterys turi dvi X chromosomas, jos yra labiau linkusios į lėtinį skausmą.“
Reguliuojantys mechanizmai
Tad kokie yra skausmo molekuliniai mechanizmai?
Makrofagais vadinamos imuninės ląstelės dalyvauja sukeliant neurouždegiminį skausmą, nes jos aktyvuoja ciklooksigenaze-2 (COX-2) vadinamą fermentą. Todėl didelis makrofagų aktyvumo lygis tam tikrose srityse sukelia su uždegimu susijusį skausmą. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) mažina COX-2 aktyvumą.
Tai pripažinę Duquesne universiteto Pitsburge (Pensilvanija) mokslininkai įtarė, kad gebėjimas reguliuoti makrofagų veiklą galėtų suteikti daug informacijos apie skirtingą vyrų ir moterų reakciją į skausmą.
Todėl jie sukūrė nanomedicininį preparatą, kuris nukreipia celekoksibą (NVNU) tiesiai į šiuos makrofagus ir konkrečiai į skausmo vietą ir leidžia stebėti lyčių skirtumus, reaguojant į skausmą.
Neseniai atliktame tyrime, kurio išvados pateikiamos mokslinėse ataskaitose, mokslininkai panaudojo naujai sukurtą nanoterapinį preparatą žiurkėms su pažeistu sėdmeniniu nervu. Patinams skausmas buvo numalšintas 5 dienoms, o patelėms – tik vienai dienai.
Išanalizavę rezultatus, mokslininkai pastebėjo, kad jautrumas skausmui buvo susijęs su makrofagų skaičiumi sužalojimo vietoje. Daugiau makrofagų sužalojimo vietoje, kaip kad stebėta žiurkių patelių atveju, buvo siejama su prastesniais skausmo malšinimo rezultatais.
Atsižvelgiant į tai, kad tiek žiurkių patinai, tiek patelės vienodai įsisavino nanoemulsiją, tyrėjų teigimu, didesnė jos dozė negarantuotų geresnių skausmo malšinimo rezultatų.
Anot jų, tyrimo išvados rodo, kad COX-2 slopinimas sukelia skirtingus neuroimunologinius ryšius skirtingų lyčių organizmų audiniuose.
Mokslininkai taip pat pažymėjo, kad patelėms pasireiškė didesnė kitų uždegiminių ląstelių infiltracija sužalojimo vietoje nei patinams ir tai taip pat gali turėti įtakos jų uždegiminiam atsakui.
Lyčių skirtumai
Paprašytas paaiškinti, kas gali lemti lyčių skirtumus reaguojant į skausmo gydymą, vienas iš Duquesne universiteto Lėtinio skausmo tyrimų konsorciumo direktorių ir tyrimo bendraautorių profesorius Johnas A. Pollockas „Medical News Today“ sakė, kad „kaskart atidžiai įsižiūrėję pastebime subtilių vyrų ir moterų fiziologijos skirtumų. Kaip pamatėme šiame tyrime, skausmas (padidėjęs jautrumas), kylantis iš periferinės nervų sistemos, priklauso nuo dialogo tarp neuronų, aktyvuotų glia (pagalbinių ląstelių) ir imuninio / uždegiminio atsako, kuris sukuria dinamišką citokinų ir chemokinų aplinką“.
„Šis trijų krypčių dialogas su laiku progresuoja ir keičiasi, sėkmės atveju, pereidamas prie imuninio atsako, kuris palaiko gijimą ir audinių regeneraciją, – tai lemia ilgalaikį skausmo malšinimą. Nesėkmės atveju tai gali virsti lėtiniu skausmu, – tęsė jis. – Tyrinėdami žiurkes pradedame pastebėti, kad šie procesai turi keletą lyčiai būdingų skirtumų, kuriuos reikia išsiaiškinti, kad žmonėms galėtume pasiūlyti geriausius skausmo malšinimo ir ilgalaikio gydymo būdus.“
Ateities kryptys
Duquesne universiteto Farmacijos mokyklos docentė, Lėtinio skausmo tyrimų konsorciumo įkūrėja ir viena iš direktorių bei tyrimo bendraautorė, sukūrusi nanomedicininį preparatą dr. Jelena M. Janjic „Medical News Today“ sakė, kad jų tyrimo tikslas yra sukurti individualias skausmo malšinimo priemones.
Geresnis informuotumas apie vyrų ir moterų skausmo atsako skirtumus molekuliniu lygmeniu yra pirmasis žingsnis kuriant tokius gydymo būdus, o nanomedicinai preparatai, pasak jos, yra labai svarbūs dėl jų dvejopos – diagnostinės ir gydomosios – funkcijos.
„Galimybė stebėti žiurkių reakciją leidžia geriau suprasti, kaip pasireiškia lyčių skirtumai. Tas pats nanomedicininis preparatas ne tik turi farmakologinį poveikį makrofagams, bet ir leidžia mums juos stebėti in vivo, – pažymėjo ji. – Vaizdavimas naudojant nanomedicininius preparatus galėtų suteikti mums svarbios informacijos ateityje – kuris vaistas kam geriau tinka, ne tik vyrams, palyginti su moterimis, bet ir atsižvelgiant į individualius kiekvieno paciento poreikius, kurie metams bėgant taip pat gali kisti.“
