Visada jaustis gerai padeda įvairi ir subalansuota mityba. Tačiau kai kuriuos produktus gydytojai ir dietologai ragina vartoti rečiau ir neprarasti saiko.
Cukrus ir rafinuoti angliavandeniai
Šiandienos medicina patvirtina, kad cukrų reikėtų vartoti saikingai. Gydytojas Dainius Jakučionis teigia, kad žmogaus organizmui ypač nenaudingas yra pridėtinis cukrus, kurio gana daug padažuose, saldžiuose kepiniuose – sausainiuose ir pyraguose, – įvairiuose jogurtuose bei varškėje.
„Kur yra mažai riebalų, ten bus daug cukraus“, – atskleidžia D. Jakučionis.
Gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės teigimu, cukrus nėra būtinasis raciono komponentas, tačiau dauguma cukraus turinčių produktų, tokių kaip tortas, žmonėms siejasi su geromis emocijomis, be kurių gyvenimas nebūtų toks gražus.
Gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė-Lazarevičienė atkreipia dėmesį ir į rafinuotus (dar kitaip vadinamus blogaisiais arba greitaisiais) angliavandenius, kurių gausu rafinuotų miltų gaminiuose ir krakmolo turinčiuose produktuose, tokiuose kaip bulvės.
Gydytojas D. Jakučionis įspėja – greitieji angliavandeniai daro įtaką gliukozės koncentracijai kraujyje:
„Kuo mes daugiau suvartojame greitų angliavandenių, pavyzdžiui, miltų, ryžių, ar viską, kas iš šių produktų yra pagaminta, gliukozės kiekis mūsų kraujyje labai šokinėja, o tai nėra gerai.“
Iš dalies hidrinti riebalai
Iš dalies hidrinti riebalai yra pramoniniu būdu, hidrinant augalinį aliejų, atsirandantys cheminės sudėties riebalai, kurie dar vadinami transriebalais.
„Šie riebalai, kaip paaiškėjo mokslinių tyrimų metu, padidina įvairių lėtinių ligų, tokių kaip širdies, kraujagyslių, centrinės nervų sistemos degeneracinių ligų, cukrinio diabeto riziką. Iš dalies hidrinti riebalai yra daug piktesni negu gyvūniniai sotieji riebalai“, – paaiškina D. Pipiraitė-Lazarevičienė.
Gydytoja dietologė rekomenduoja skaityti prekių etiketes ir rūpintis, kad šių riebalų maiste būtų kuo mažiau – ne daugiau kaip 2 proc. dienos raciono kalorijų. D. Pipiraitė-Lazarevičienė neslepia, kad visiškai atsisakyti šių riebalų neįmanoma, tačiau pataria jų vartoti kuo mažiau.
D. Jakučionis rekomenduoja vengti transriebalų tiems, kurių cholesterolio kiekis kraujyje yra padidėjęs. Šių riebalų gausu margarine, kepiniuose, sausainiuose ir padažuose.
Sotieji riebalai
Žmonėms, kurių cholesterolis aukštas, gydytojas taip pat pataria vengti sočiųjų riebalų.
„Sotieji riebalai yra gyvūninės kilmės. Mes dažniausiai jų gaunam su mėsa – riebia paukštiena, su pieno gaminiais – sūriu, sviestu, ir padažais, majonezu“, – paaiškina D. Pipiraitė-Lazarevičienė.
Gydytoja dietologė dr. E. Gavelienė, renkantis maisto produktus, skatina pažiūrėti į jų sudėtį, atkreipti dėmesį, kiek juose yra riebalų.
„Pageidautina, kad sotieji riebalai neviršytų 1,5 gramo 100 gramų produkto, – teigia gydytoja dietologė. – Svarbu atkreipti dėmesį renkantis duoną ir kokius nors kitus gaminius, kuriuose gali būti įdėta gyvūninės kilmės riebalų, pavyzdžiui, sviesto, grietinės arba taukų.“
Dr. E. Gavelienė rekomenduoja vengti riebių padažų, lašinių, lajaus ir taukų, saikingai vartoti pieno riebalus – grietinę, grietinėlę, sviestą.
„Ir stengtis maisto ruošimui ir jo paskaninimui dažniau naudoti augalinius riebalus“, – pataria gydytoja dietologė.
Gydytojas D. Jakučionis siūlo sočiuosius riebalus pakeisti polinesočiaisiais:
„Vietoj sviesto arba taukų naudoti aliejų. Taip paprastai žiūrint, sočiųjų riebalų sumažinti, polinesočiųjų – padidinti.“
Jis įspėja, kad visiškai atsisakyti riebalų negalima, nes visai jų nevartojant žmogaus organizmas negauna riebiųjų rūgščių, tokių kaip Omega-3 ir Omega-6, kurios yra reikalingos smegenų kognityvinei funkcijai.
„Tokiu atveju nepasisaviname ir riebaluose tirpių vitaminų, dėl ko sutrinka hormonų funkcija“, – sako gydytojas.
Perdirbtas maistas ir druska
Gydytoja dietologė dr. E. Gavelienė pataria vengti arba rečiau vartoti tokius maisto produktus, kurie yra nemaistingi ir kuriuose yra daug tuščių kalorijų, pavyzdžiui, kelis kartus perdirbtas maistas ir greitai paruošti patiekalai.
„Jeigu pica yra pagaminta šviežiai, iš maistingų komponentų, pavyzdžiui, paplotis ruoštas iš viso grūdo miltų, šviežios sudedamosios dalys, tai viskas su ja yra gerai. Bet jeigu mes valgome užšaldytą picą, kurioje ir druskos kiekis didesnis, ir sudedamosios dalys ne pačios naudingiausios, ne aukščiausios rūšies miltai papločiui naudoti, tai čia jau nieko gero“, – paaiškina ji.
Nors daugumai gali pasirodyti, kad druskos reikėtų vengti, gydytojas D. Jakučionis tą daryti rekomenduoja tik tiems, kurių kraujospūdis yra aukštesnis, negu turėtų būti. Jis pataria suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos per dieną, turint omenyje tai, kad druskos yra daugelyje mūsų valgomų produktų.
„Druska yra toks maisto komponentas, kuris iš esmės susideda iš žmogui būtinų mikroelementų – natrio ir chloro. Druska suteikia maistui skonį, tai yra labai svarbu. Ji naudinga ir reikalinga, tačiau jos perteklius yra nepageidaujamas“, – sako dr. E. Gavelienė.
Pataria maitintis sveikiau
Gydytoja dietologė dr. E. Gavelienė siūlo nedemonizuoti maisto produktų:
„Manau, kad reikėtų kalbėti apie tai, ką reikia valgyti, o ne apie tai, ką išbraukti iš raciono. Svarbiau yra vartoti naudingus maisto produktus.“
Ji rekomenduoja laikytis sveikatai palankaus maitinimosi maisto pasirinkimo piramidės, kurioje nurodyta, kokio maisto ir kiek reikėtų suvartoti. Pirmiausia reikėtų užtikrinti, kad yra suvartojamas reikalingas daržovių ir vaisių kiekis – 400 g daržovių ir 200–300 g vaisių arba uogų.
„Į racioną turėtų būti įtrauktos kruopos ir tie gaminiai, kurie turtingi skaidulų, mineralinių medžiagų ir naudingų vitaminų. Taip pat viso grūdo kruopos, viso grūdo miltų gaminiai“, – teigia gydytoja dietologė.
Jeigu žmogus vartoja gyvūninės kilmės maistą, jis turėtų 2–3 kartus per savaitę valgyti liesos mėsos. Tų žmonių, kurie nevalgo mėsos, racione turėtų atsirasti žuvis, rūgusio pieno produktai ir kiaušiniai.
„Šviežiai ruoštas maistas, valgomas reguliariai, 3–4 kartus per dieną, nusistačius sau porcijos dydį, kuris tilptų vienoje įprasto dydžio lėkštėje, išgeriant reikalingą vandens kiekį ir kasdien pasportuojant – yra tai, ko mes turėtume siekti“, – viską apibendrino gydytoja dietologė dr. E. Gavelienė.
