Naujausia apklausa parodė, kad vos ketvirtadalis gyventojų sutiktų pasiskiepyti ketvirta vakcinos nuo koronaviruso doze. Tiek ekspertai, tiek politikai sako, kad kol kas apie ketvirtąją dozę stinga informacijos, bet vis garsiau kalbant apie galimą COVID-19 sezoniškumą ragina apmąstyti, kas ir kada turėtų būti dar kartą paskiepyti.
Lietuvos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ balandžio 13–18 dienomis LRT užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Asmeninio interviu metodu buvo apklausti 1 009 skirtingų Lietuvos vietų gyventojai, vyresni nei 18 metų.
Nors ekstremali situacija dėl COVID-19 ligos Lietuvoje buvo atšaukta, o karantino šalyje nebėra nuo praėjusių metų vasaros, vakcinacijos nuo koronaviruso klausimas išlieka aktualus. Už pandemijos suvaldymą atsakingi politikai kalba, kad COVID-19, panašu, taps tokia pačia sezonine liga kaip gripas, tad ir papildomų skiepų greičiausiai prireiks.
„Labai drąsiai, užtikrintai pasakyti gal dar ir negalima, bet labai aiškiai matome, kad to link [COVID-19 tapimo sezonine liga] judame.
Galime dar kartą padėkoti tiems žmonėms, kurie pasiskiepijo, nes pandemija Europoje būtent ir atsitrenkė į pasiskiepijusiųjų sieną, nepaisant to, kad virusas vis kito ir krėtė mums vis naujus siurprizus“, – kiek anksčiau LRT RADIJUI teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Ketvirtą dozę rinktųsi mažuma
„Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos metu respondentų buvo klausiama, ar jie skiepijosi nuo COVID-19 (nesvarbu viena, dviem ar trimis dozėmis). Dauguma apklaustųjų nurodė gavę bent vieną skiepo dozę – tokių respondentų buvo 71 proc. Nė viena doze nesiskiepiję nurodė 25 proc. apklausos dalyvių, o dar 4 proc. į klausimą neatsakė.
Žvelgiant į amžiaus grupes matyti, kad daugiausia bent vieną vakcinos dozę gavusių asmenų buvo 50 metų ir vyresnių žmonių grupėje. Čia pasiskiepijusių respondentų buvo 76 proc. Kiek mažiau jų buvo jaunesnėse amžiaus grupėse: 30–49 metų grupėje gavusių bent vieną skiepą buvo 67 proc., o 18–29 metų grupėje – 62 proc.
Iš apklausos rezultatų matyti, kad daugiausia pasiskiepijusių buvo mažesnes pajamas – iki 800 eurų – gaunančių asmenų grupėje – 77 proc. Kitose pajamų grupėse (gaunančių 801–1500 ir per 1500 eurų) pasiskiepijusių asmenų buvo po 69 proc. Didžiausias skaičius pasiskiepijusių respondentų buvo iš didmiesčių – 79 proc., o mažiausias – iš kaimiškų vietovių (59 proc.).
Lietuvoje kol kas nuo koronaviruso galima pasiskiepyti trimis vakcinos dozėmis, tačiau yra valstybių, pavyzdžiui, Izraelis ir Jungtinės Amerikos Valstijos, kur gyventojai jau gali gauti ketvirtąjį skiepą. Apklausoje gyventojų buvo klausiama, ar jie skiepytųsi ketvirta vakcinos doze, jei Lietuvoje būtų priimtas sprendimas, kad tai daryti reikia.
Atsakydami į šį klausimą respondentai galėjo rinktis iš kelių atsakymo variantų: tikrai taip, greičiau taip, tikrai ne, greičiau ne ir nežino / neatsakė.
Didžioji dalis respondentų atsakė, kad tikrai nesiskiepys ketvirta vakcinos doze. Tokį atsakymą pasirinko 35 proc. respondentų. Atsakymą „greičiau ne“ pasirinko 28 proc. atsakiusiųjų. Tai reiškia, kad 63 proc. respondentų nėra linkę skiepytis ketvirta vakcinos nuo COVID-19 doze.
Kad tikrai skiepysis dar kartą, nurodė 8 proc. respondentų, o dar 17 proc. jų pasirinko atsakymą „greičiau taip“. Kitaip tariant, tik ketvirtadalis respondentų būtų linkę skiepytis ketvirta vakcinos nuo COVID-19 doze. Likę 12 proc. respondentų arba nurodė nežinantys, ar skiepysis, arba į klausimą pasirinko neatsakyti.
Skeptiškiausiai skiepijimąsi ketvirta vakcinos doze vertino 30–49 metų amžiaus grupės atstovai – iš viso 70 proc. jų nurodė, kad dar kartą nesiskiepytų. Daugiausia respondentų, linkusių skiepytis ketvirta doze, buvo 50 metų ir vyresnių gyventojų amžiaus grupėje.
Atskirai vertinant žmones, kurie dėl amžiaus pakliūva į rizikos grupę, t. y. yra 65-erių ir vyresni, matyti kiek kitokie rezultatai. Kad skiepytųsi ketvirta vakcinos nuo COVID-19 doze, nurodė 36 proc. šios amžiaus grupės atstovų, o kad nesiskiepytų – 49 proc. Likę 15 proc. 65 metų ir vyresnių respondentų arba nurodė nežinantys, ar skiepysis, arba į klausimą neatsakė.
Žvelgiant į pajamų grupes, daugiausia sutiksiančių skiepytis ketvirta doze nurodė, kad jų pajamos yra iki 800 eurų, mažiausiai norinčių gauti ketvirtąją skiepo dozę – pajamų grupėje nuo 801 iki 1500 eurų. Palankiausiai į ketvirtą skiepo dozę žiūri mažesnių miestų gyventojai, čia jų 31 proc., o daugiausia ketvirtos dozės nenorinčių respondentų buvo iš didmiesčių – 66 proc.
Liko neatsakytų klausimų
Portalo LRT.lt kalbinti politikai svarstė, kad tokius apklausos rezultatus gali lemti keletas priežasčių. Pirmiausia, anot jų, dar nėra aišku, ar vadinamoji ketvirtoji dozė iš tikro bus reikalinga ir jei bus, tai kam bei kada. Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga taip pat sakė manantis, kad skeptišką požiūrį į vakcinaciją vis dar lemia informacijos stygius.
„Dar neaišku, ar jos apskritai reikės. Apskritai galbūt to nevadinčiau ketvirta doze, nes čia yra revakcinacijos klausimas. Mes nežinome, kiek laiko trunka vakcinos sukurtas imunitetas, o juk ir, pavyzdžiui, skiepijimosi nuo gripo mes nevadinam nei trečia, nei ketvirta ar dar kelinta doze. Mes tiesiog žinome, kad imunitetas vyraujančiam gripo viruso tipui yra sukuriamas keliems mėnesiams, kai yra sezonas, ir žinome, kad kai ateis naujas sezonas, skiepysimės iš naujo“, – portalui LRT.lt kalbėjo A. Veryga.
Anot buvusio ministro, dėl COVID-19 situacijos ir vakcinų vis dar likę nemažai klausimų. Pavyzdžiui, jo teigimu, neaišku, koks to meto koronaviruso tipas vyraus ir ar vakcina nuo jo apsaugos. Jei neapsaugos, pasak A. Verygos, skiepijimas neturės prasmės.
Kol kas neaišku, ar bus nauja banga, kokia ji bus. Tai lemia, kad žmonės šiuo metu nejaučia poreikio [vakcinuotis].
J. Sejonienė
„Labai daug visokių klausimų ir natūralu, kad visuomenė, neturėdama atsakymų į juos, o tų atsakymų buvo vengiama, yra nekokių nuotaikų. Dėl COVID-19 apskritai yra daug klausimų, kas čia bus, bet yra infekcijų, dėl kurių beveik niekam klausimų nekyla, pavyzdžiui, tymai“, – sakė buvęs ministras.
Tuo metu Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė portalui LRT.lt sakė, kad viena iš tokių apklausos rezultatų priežasčių yra tai, jog šiuo metu ketvirtoji dozė nėra aktuali.
„Šiuo metu turime naujų susirgimų skaičiaus kritimą, turime mažesnius hospitalizacijų rodiklius ir pan. Žodžiu, turime tokį atoslūgį. Kol kas neaišku, ar bus nauja banga, kokia ji bus. Tai lemia, kad žmonės šiuo metu nejaučia poreikio [vakcinuotis].
Antra, manau, kad pats omikronas padarė tokią meškos paslaugą. Ši atmaina mažiau pavojinga, net ir neskiepyti žmonės, jau nekalbant apie skiepytus, serga lengviau, žmonėms susidaro įspūdis, kad virusas nebėra toks pavojingas, kad neverta skiepytis“, – kalbėdama su LRT.lt svarstė J. Sejonienė.
Pradėjus šilti orams sergamumo COVID-19 kreivė pradėjo leistis žemyn, tačiau A. Veryga teigė manantis, kad tai nereiškia, jog komunikaciją dėl skiepų galima nukelti iki rudens, kai, tikėtina, sergamumas vėl išaugs. Pasak buvusio ministro, Vyriausybė per vasarą turi pasidaryti namų darbus.
„Pirmiausia reikia išsiaiškinti ir labai gerai apgalvoti, ką daryti su vyresnio amžiaus žmonėmis, kurių dalis taip ir liko nepaskiepyti. Liko neaišku, kodėl taip atsitiko, nes yra šalių, kurios skelbia, kad savo vyresnio amžiaus žmones paskiepijo 100 proc. ir apsaugojo pačius pažeidžiamiausius, kurie Lietuvoje ir šiandien miršta. Tai yra nepadarytas darbas ir dalis jo yra susijusi su komunikacija.
Kitas labai svarbus aspektas yra tai, kad išaugo bendras nepasitikėjimas vakcinomis. Mažėja vaikų vakcinacijos apimtys, mažėja skiepų kalendoriuje esančių vakcinų panaudojimas. Jau dabar kalbama, kad turime laukti grįžtančio tymų protrūkio ir pan. Sveikatos apsaugos ministerija turėtų labai apgalvotai komunikuoti ir aiškinti, išblaškyti žmonių jau sukeltas baimes ir nepasitikėjimą. Rudenį bus nebe laikas tam. Jei rudenį reikės revakcinuotis, ką jau beprikomunikuosi?“, – portalui LRT.lt komentavo A. Veryga.
Mes nežinome, kiek laiko trunka vakcinos sukurtas imunitetas, o juk ir, pavyzdžiui, skiepijimosi nuo gripo mes nevadiname nei trečia, nei ketvirta ar dar kelinta doze.
A. Veryga
Be to, kaip sakė Seimo narė J. Sejonienė, Europos vaistų agentūra šiuo metu nerekomenduoja vakcinacijos ketvirta doze, išskyrus vyresniems nei 80 metų ir imunodeficitą turintiems žmonėms.
„Kol kas pasakyti, ar ateityje visai populiacijai, visiems likusiems žmonėms reikės šitos vakcinos, o galbūt, jeigu bus kažkokios naujos atmainos, reikės modifikuotų vakcinų, šiuo metu sunku. Todėl ir tą komunikaciją vykdyti yra sudėtinga šiuo metu“, – tvirtino J. Sejonienė.
S. Čaplinskas: dar kiek ankstoka
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius, profesorius Saulius Čaplinskas kalbėdamas su LRT.lt svarstė, kad turbūt kiekvienas žmogus, nenorintis skiepytis ketvirta vakcinos nuo COVID-19 doze, tam turi savo priežasčių.
„Ar per mažai žinių? Kiekvienas turėtų atsakyti sau, nors neabejoju, kad apklausa parodytų, jog dauguma žmonių norėtų daugiau informacijos. Ir aš norėčiau turėti daugiau informacijos, bet esmė ta, kad informacija yra kintanti ir mokslas, kaip sąvoka, nėra statiškas, jis nuolat kinta ir vystosi.
Yra nekintančios dogmos, bet ne kai kurie dalykai, ypač naujos infekcijos, naujos pandemijos, nauji virusai. Nuo pat pandemijos pradžios sakiau – reikia mokytis iš virusų. Dabar pasaulio mokslininkai nuolat mokosi iš virusų ir šiandien vienareikšmiškai atsakyti, kokia ta ketvirta dozė, kada ir kam bus indikuotina, dar yra kiek ankstoka“, – svarstė S. Čaplinskas.
Praktiškai naudos ir išlaidų balansas neturėjo jokios statistinės reikšmės [sveikiems medicinos darbuotojams], bet rizikos grupės žmonėms aiškiai padėjo išvengti sunkios ligos formos.
S. Čaplinskas
Vis dėlto, jo manymu, galima prognozuoti, kad rizikos grupės žmonėms rudenį bus rekomenduotina ir logiška sustiprinti imunitetą.
„Kitas klausimas, kaip apibrėžti tuos rizikos grupės žmones. Tai gali priklausyti ir nuo šalies demografinių rodiklių, ir nuo ekonomikos, skiepų prieinamumo.
Manyčiau, kad žmonėms, kuriems daugiau kaip 60 metų, nepriklausomai nuo to, kokių turi gretutinių ligų, reikėtų labai įsiklausyti ir, ko gero, nedvejoti dėl skiepų“, – portalui LRT.lt komentavo profesorius.
S. Čaplinskas taip pat pakomentavo Izraelio, kuris jau skiepija gyventojus ketvirta doze, duomenis. Anot profesoriaus, jie parodė, kad ketvirtoji dozė trumpuoju periodu sveikiems sveikatos priežiūros sistemos darbuotojams ryškios teigiamos įtakos neturėjo. Teigiamą įtaką ketvirtoji dozė turėjo būtent rizikos grupės žmonėms.
„Praktiškai naudos ir išlaidų balansas neturėjo jokios statistinės reikšmės [sveikiems medicinos darbuotojams], bet rizikos grupės žmonėms aiškiai padėjo išvengti sunkios ligos formos. Dabar tikimasi surinkti daugiau duomenų“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Artėjama sezoniškumo link
Apie svarstymus, kad COVID-19 pamažu taps tokia pačia sezonine liga kaip, tarkime, gripas, paklaustas A. Veryga sakė, jog nepanašu, kad pats virusas kur nors dingtų, tačiau jo plitimą sulėtino šylantys orai.
„Visi koronavirusai, o jų tikrai yra ne vienas, niekur nedings. Teoriškai samprotaujant turėtume, matyt, tikėtis to sezoniškumo, kad pati infekcija paūmės, kai atvės orai, nes žmonės daugiau laiko praleis uždarose patalpose, pačiam virusui sąlygos plisti bus geresnės.
Ar tai lems kažkokių papildomų priemonių poreikį, matyt, priklausys nuo to, kiek žmonių pateks į ligonines. Jeigu infekcinės ligoninės susitvarkys, gyvensime su COVID-19 kaip su eiline infekcija, taip pat, kaip gyvename su gripu. Juk nieko neuždarinėjame, kai pradedame sirgti gripu. O jei nutiks taip, kad ligoninės pradės strigti, tuomet reikės galvoti, ką daryti“, – dėstė A. Veryga.
J. Sejonienė sakė, kad mokslininkai teigia, jog jau matyti požymiai, jog COVID-19 pereina į sezoninės ligos fazę, kai vargu, ar bekils pasaulinės ligos bangos: „Bus tiesiog, matyt, labiau lokalizuotos [bangos]. Ar dar reikės vakcinacijos, kol kas nėra aišku, kol nesulaukėme tų būsimų bangų ir neturime naujų atmainų. Reikia tikėtis, kad agresyvių atmainų ir nebeturėsime.“
Tuo metu S. Čaplinskas teigė, jog tikėtina, kad COVID-19 taps sezonine liga, nors taip pat teigė, kad apie dar anksti kalbėti.
