Į LRT GIRDI kreipėsi sergantieji epilepsija, teigiantys, kad sunkią negalią turintys asmenys, gaudami didesnes socialines išmokas, praranda galimybę nemokamai gauti jiems gyvybiškai reikalingus vaistus. Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta, kad tokių atvejų gali pasitaikyti, tačiau tai esą nėra masinis reiškinys, todėl tvarkos keisti nežada.
Renata jau ne vienerius metus kiaurą parą slaugo sunkia epilepsijos forma sergančią dukrą.
Pagalba jos atžalai, priepuolius patiriančiai ir po kelis kartus per dieną, galėtų būti originalūs vaistai, tačiau moteris neišgali jų įsigyti.
„Mergaitė turi sunkiai gydomą epilepsiją, nepasiduodančią vaistams, tai geriame šešių rūšių. Vienų vaistų važiuoju pirkti į Lenkiją, nes ten žymiai pigesni. Taip, jie kompensuojami, bet originalas brangus, o generinių pirkti nenoriu. Kitas vaistas – neįperkam jo, nes trims mėnesiams priemoka 300 eurų. Tai perkam generinį, gydytoja sako, kad būtų gerai originalas, bet negaliu sau to leisti“, – pasakoja epilepsija sergančios mergaitės mama.
Pagal dabar galiojančią tvarką vaistai neįgaliesiems kompensuojami, jeigu darbingumas mažesnis nei 55 procentai arba yra specialiųjų poreikių, o pajamos nesiekia 247 eurų. Tačiau kuo sunkesnė negalia, tuo didesnė išmoka, tad gaunasi taip, kad sunkią negalią turintys asmenys netenka galimybės kompensuojamus vaistus gauti nemokamai.
„Aš, atrodo, atiduočiau viską savo vaikui, bet... neužtenka tik vaistų, reikia ir pavalgyti, į mašiną kuro įpilti, nes ją reikia vežti pas gydytoją... nes sauskelnės ir tos nekompensuojamos 100 procentų“, – apie savo situaciją pasakoja Renata.
Epilepsija sergančius vienijančios organizacijos „Epilė“ vadovė teigia, kad su tokia kompensuojamųjų vaistų priemokų skyrimo tvarka susiduria ir kiti sunkią negalią ar ribotą darbingumą turintys asmenys.
„Labai nesąžininga, jeigu žmogus, turintis 3 grupę ir gaudamas 200 eurų, visai nemoka, o jei žmogus serga sunkiau, vartoja daugiau, pašalpa didesnė ir už vaistus privalo mokėti. Vieno vaisto priemoka gali būti 50 centų, o kito – 400 eurų, priklauso nuo vaisto“, – sako Lietuvos epilepsija sergančiųjų sąjungos „Epilė“ vadovė Donata Balčikonienė.
Esant tokiai situacija, pasak pašnekovės, dar galintys dirbti, baimindamiesi prarasti kompensacijas, neieško ir darbo, todėl lėtines ligas turintys asmenys, neretai vartojantys net ne vieną vaistą, kompensaciją turėtų gauti nepriklausomai nuo to, kokios jų pajamos. Sveikatos apsaugos ministerija 2020 metais patvirtintos tvarkos keisti nežada.
„Tokios situacijos yra galimos, jos yra retos ir čia ta vieta, kai turime, kad 300 tūkstančių gauna pilną kompensavimą, tai natūralu, kad vienas kitas gali pakliūti į tokią situaciją“, – teigia sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.
Tokie vicemeninistro teiginiai sąjungos „Epilė“ vadovę, stebina, nes, kaip skelbia oficiali statistika, 2021 m. pabaigoje Lietuvoje gyveno apie 221 tūkst. asmenų su negalia, beveik 150 tūkst. iš jų yra darbingo amžiaus.
„Labai nustebino SAM viceministro komentaras, kad tema aktuali nedideliam skaičiui asmenų“, – teigia D. Balčikonienė.
Seime svarstomas siūlymas kompensuojamus vaistus be priemokų skirti ir asmenims nuo 65 metų, čia savo verdiktą turės tarti Vyriausybė, įvertinusi, ar valstybė pajėgi tai padaryti. Pernai vaistų kompensavimui, Ligonių kasos duomenis, išleista virš 30 milijonų eurų.
