Uostamiestyje jau ilgokai nerimsta aistros dėl planuojamos sveikatos priežiūros įstaigų reformos. Numatoma, kad per kelerius metus Klaipėdoje turėtų atsirasti dvi ligoninės. Tarp daugybės įvairių klausimų nemažai dėmesio skirta tam, kad į universiteto centrą neįtraukiama vaikų ligoninė. Reformos rengėjai atkerta – aukščiausio lygio paslaugų vaikams pakanka Vilniuje ir Kaune.
Šiomis dienomis surengta Klaipėdos politikų, Seimo narių, uostamiestyje veikiančių ligoninių ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovų diskusija apie numatomą sveikatos priežiūros įstaigų pertvarką tęsėsi daugiau nei porą valandų ir, panašu, neatsakytų klausimų liko nemažai.
Numatoma, kad per keletą metų įgyvendinus permainas uostamiestyje veiks dvi ligoninės: Klaipėdos universiteto ir Klaipėdos respublikinė.
Pirmoji būtų sudaryta iš dabar veikiančių Klaipėdos universitetinės, Jūrininkų ir Palangos reabilitacijos ligoninių. Šios ligoninės steigėjais taptų valstybė ir Klaipėdos universitetas.
Klaipėdos respublikinės ligoninės dalimi taptų dabartinė Respublikinė Klaipėdos ligoninė, Klaipėdos Vaikų ligoninė, Palangoje veikiantis poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ bei Palangos vaikų reabilitacijos sanatorija „Palangos gintaras“. Šį antrąjį centrą steigtų valstybė ir Klaipėdos savivaldybė.
Janušonis ragina neskubėti spręsti: greitai vyksta tik katastrofos ir nelaimės
SAM norėtų, kad planuojamos permainos neįklimptų ilgose diskusijose ir tikras žingsnis permainų link būtų žengtas dar šį mėnesį. Tikimasi, kad uostamiesčio savivaldybės taryba priims sprendimą dėl sutikimo miestui priklausančių ligoninių turtą perduoti valstybei.
Ketvirtadienio pasitarimas parodė, kad anaiptol ne visi tarybos nariai linkę apsispręsti kuo skubiau, per posėdį ne kartą skambėjo prašymai nestumti reformos buldozeriu ir pastebėjimai, kad kai kurią informaciją vietos politikai išgirdo pirmą kartą.
„Labai džiaugiuosi šiandien girdėdama pristatymą. Mes, politikai, dalyvavome kaip ir nuošalėje, nors sprendimus kaip ir Socialinių reikalų komitetas turėtų priimti. <…> Supraskite mus, žmogiškai spaudimas mums yra per 10 kalendorinių dienų priimti sprendimą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės turto perdavimo valstybei. Aš šiandien klausausi ir girdžiu iš jūsų žinutę, kad tikslas – optimizuoti veiklą. Jūsų pristatyme pavyko išgirsti, kad mūsų hospitalizacijų skaičius yra per didelis. Sutinkame, kad žmonės galbūt kartais be reikalo atsigula į ligoninę, kad būtų ištirti, nustatyta ligų priežastis ir pan. Tačiau man asmeniškai yra neaišku tokia skuba ir toks pristatymas, kaip šiandien įvyko, turėtų būti dar mažiausiai 5. Mes turime bendrauti su visomis institucijomis“, – teigė Klaipėdos savivaldybės tarybos narė Alina Velykienė.
Įvykusią diskusiją kaip progresą įvertino ir kitas tarybos narys – Arvydas Vaitkus, jis pastebėjo, kad SAM esą pusę metų to nedarė.
Ilgesnių diskusijų norėtų ir kai kurių mieste veikiančių ligoninių vadovai. Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis teigė, kad niekas neprieštarauja tam, kad atsirastų universiteto ligoninė, vyktų pertvarkos, bet jos turi būti labai gerai išanalizuotos. Jis taip pat akcentavo, kad tiksliai įvardyti laukiančius pokyčius yra itin svarbu patiems medikams, nes jau dabar ligoninė sulaukia jaunų specialistų, kurie neslepia dvejojantys, ar verta KUL imtis darbo, nes ligoninės ateitis – miglota.
„Greitai vyksta tik katastrofos ir nelaimės. Greitai tokie procesai, kaip čia analizuojama, nevyksta“, – pastebėjo V. Janušonis.
Nuodugniau aptarti procesus ragino ir Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus.
„Tikrai pritariu kolegoms, kad reikia daug ką aptarti, ir aišku, kad neturime čia begalės laiko – reikėtų paskubėti. Mūsų ligoninė pasirengusi bet kokiai pertvarkai. Drąsiai pirmyn. Manau, nieko nedarydami pasmerksime save tapti provincija“, – sakė D. Steponkus.
Tiesa, dauguma per posėdį pasisakiusių Seimo narių ragino Klaipėdą pritarti reformai ir teigė, kad tai būtų istorinis žingsnis.
Nerimas dėl Klaipėdos vaikų ligoninės
Diskusijoje nemažai dėmesio skirta būtent per reformą Klaipėdos vaikų ligoninę paliesiantiems pokyčiams.
SAM atstovai tvirtina, kad esmingai ligoninės veikla neturėtų pasikeisti, tačiau viceministrė Danguolė Jankauskienė užsiminė, kad jau ir dabar nemažai mažųjų pacientų paslaugų vyksta į Vilnių ir Kauną, tad tokia tvarka išliks ir ateityje.
„Švelniai tariant, jūs šiek tiek įžeidėte klaipėdiečius medikus, Vaikų ligoninės darbuotojus ir, ko gero, viso regiono tėvus, sakydama, kad, jūsų nuomone, užteks Vilniaus ir Kauno vaikų specialistų, kurie galėtų gydyti vaikus. Ką pasakyti tėvams, kurie atveš vaiką, kurį reikia čia ir dabar skubiai operuoti?“ – klausė Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis.
D. Jankauskienė aiškino, kad pasisakydama nieko neįžeidė ir anksčiau išsakytą mintį patikino galinti pagrįsti skaičiais.
„Turiu prieš save Klaipėdos savivaldybės vaikų paslaugų statistiką – kiek Klaipėdos vaikų ligoninėje yra, kiek kitose zonose paslaugų teikiama ir kiek išvažiuoja iš Klaipėdos į kitas įstaigas: akių ligų sutrikimai vaikams – 89 proc., didžiosios procedūros, kai pagrindinė diagnozė susijusi su bet kuria kita veikla, – 24 proc., kaulų, raumenų, judamojo audinio sutrikimai – 23 proc., tulžies, kepenų ir kasos sutrikimai – 41 proc., moterų reprodukcinės ligos ir sutrikimai – 33 proc., 78 proc. – dėl navikų. Ir tai yra natūralu, aš čia ne pretenziją kažkokią sakau klaipėdiečiams. Tai yra natūralu, taip ir yra. Tretinio lygio retos ligos. O vaikų ligos dažnai ir yra retos ligos ir jie išvažiuoja“, – aiškino viceministrė.
Ką pasakyti tėvams, kurie atveš vaiką, kurį reikia čia ir dabar skubiai operuoti?
A. Cesiulis
Medikams kelia nuostabą, kad universitetinį centrą nuspręsta kurti paslaugas vaikams palikus užribyje
Su planuojama pertvarka susipažinęs Klaipėdos vaikų ligoninės gydymo tarybos pirmininko pareigas einantis Traumatologijos-ortopedijos skyriaus vedėjas Džeraldas Sivickis pastebėjo, kad ligoninė po permainų praras kai kurias paslaugas ir pacientus.
„Galiu iškart pasakyti – netiesa. Ligoninė tikrai praras trečią lygį ortopedijos ir traumatologijos – tikrai. Mes šiuo metu jį turime ir išvažiuojančių iš mūsų pagal mūsų profilį tikrai yra labai nedaug. Dar vienas dalykas – nudegimai. Yra įtraukti tik ambulatorija arba trečiasis lygis, pagal ministerijos suorganizuotą projektą, kas kam priklauso, kas priskiriama trečiajam lygiui. Tai reiškia, visi nudegimai, kurie yra ne ambulatoriniai, važiuos į Kauną ir Vilnių. Padidės tikrai tas srautas“, – neabejojo medikas.
D. Sivickis taip pat pastebėjo, kad onkologinėmis ligomis sergantys vaikai ar tie, kuriems reikalingos stuburo chirurgijos paslaugos, iš tiesų važiuoja į kitus didmiesčius, tačiau taip elgiamasi todėl, kad nėra tikslo turėti daug tokių gydymo centrų.
Pavyzdžiui, stuburo chirurgijos paslaugos teikiamos tik Vilniuje, nes pacientų, kuriems reikalingas toks gydymas, kiekis yra nykstamai mažas, tad siekiant išlaikyti medikų įgūdžius bei racionaliai naudoti lėšas paslaugos koncentruojamos viename centre.
Klausimų ligoninės atstovui kelia ir tai, kodėl Klaipėdos vaikų ligoninę nuspręsta prijungti ne prie planuojamos atidaryti universiteto ligoninės.
„Mes darome universitetinio lygio centrą kaip Kaune, kaip Vilniuje mūsų Klaipėdos universitetinės ligoninės pagrindu. Kur jie matė pasaulyje tokio lygio universitetinį centrą, kokį čia planuojama padaryti, be vaikų profilio?“ – klausė D. Sivickis.
Jis taip pat suabejojo, kuo ligoninei bus naudingas prijungimas prie dabartinės Respublikinės Klaipėdos ligoninės, mat panašu, kad įstaigoje nepadaugės mažuosius pacientus gydančių specialistų, o besidubliuojančių paslaugų nesumažės.
„Jeigu jūs dabar turite leidimą, pasakykite man, kodėl jūs vėliau jo turėtumėte neturėti? Turėsite licenciją, specialistų ir galėsite teikti paslaugas“, – tai, kad po pertvarkos ligoninė nepraras dabar teikiamų paslaugų, aiškino D. Jankauskienė.
Ji akcentavo, kad pertvarka ne tik leis sutaupyti lėšų, bet ir suteiks galimybes vaikų ligoninės specialistams naudotis Respublikinės Klaipėdos ligoninės infrastruktūra.
„Vaikų ligoninė kaip monoprofilinė ligoninė tikrai negalės egzistuoti“, – nukirto viceministrė.
Ligoninės vyriausiasis gydytojas Virginijus Žalimas su tokia nuostata sutikti nėra linkęs. Anot jo, tai, kad Lietuvoje liktų atskira viena vaikų ligoninė, – joks blogis.
„Vaikus nori sujungti su suaugusiaisiais, visada kyla klausimas – kaip pagerės vaikams teikiamos paslaugos. Vakar buvo ilga diskusija ir mes išgirdome, kad jeigu vaikus sujungs su suaugusiaisiais, tada labai daug specialistų atsiras. Neatsiras tų specialistų, nes tą paslaugą gali suteikti tik vaikų ligų gydytojai“, – teigė V. Žalimas.
Jis kalbėjo, kad veikiausiai pasitvirtins reformos rengėjų pažadai, kad medikai po pertvarkos darbo nepraras, nes jų trūksta, tačiau kiti ligoninės darbuotojai, kurių yra nemažai, išgyvena dėl savo ateities.
Pertvarkos kūrėjų planus kritikavo ir Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojų sąjungos skyriaus pirmininkas ir gydytojas Mindaugas Gružauskas.
„Vaikų ligoninės bendruomenė iš ministerijos atstovų išgirdo tai, dėl ko labiausiai nerimavo ir ką bijojo išgirsti. Mes išgirdome, kad Klaipėdoje steigiamas trečiasis tretinės kompetencijos gydymo universitetinis centras suaugusiesiems, o vaikams tokios įstaigos kaip ir nereikia ir kad užtenka dviejų centrų Kaune ir Vilniuje“, – apibendrino M. Gružauskas.
Neatsakytų klausimų turi ir Kretinga: dabar stabili ligoninė stumiama prie išlikimo ribos?
Posėdis parodė, kad ligoninių pertvarka yra aštri tema ir tikėtina, kad dar prireiks atsakymų į daugybę klausimų. Panašu, jog ilgoką klausimų sąrašą reformos planuotojams turi ne tik uostamiestis, bet ir greta esantis Kretingos rajonas.
„Tikrai nesuprantu tos reformos esmės ir kodėl sėkmingai veikianti, finansiškai pajėgi įstaiga turi sumažinti paslaugų teikimą gyventojams ir likti ant išlikimo ribos“, – sakė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.
Mero teigimu, šiuo metu Kretingoje siūloma atsisakyti gimdymo, vaikų skyrių, mažinti kai kurių chirurginių ir kitų paslaugų. Tokios permainos, pasak mero, dabar veikiančią ligoninę pavers slaugos įstaiga.
Tiesa, Kretingoje žada palikti priėmimo skyrių.
„Ne kartą teko kalbėti ir su ministru, ir su viceministre ta tema ir klausti, ar dėl to, kad mes nebeteiksime dalies paslaugų savo ligoninėje, sumažės eilės pas specialistus Klaipėdoje? Ne. Ar pagerės pacientų nuvykimas, prieinamumas ir pagerės kokybė? Atsakymų nėra. Mes jų negauname. Į daug klausimų neatsakę norime padaryti reformą, kuri kalba tik apie lovų skaičių ir apie pinigų taupymą. Tikrai yra pikta“, – tvirtino A. Kalnius.
Rajono valdžia tvirtina turinti pasiūlymų, kaip pertvarką būtų galima tobulinti, tačiau ministerija, Vyriausybė į siūlymus neatsižvelgia.
„Einama su buldozeriu bet kokia kaina uždaryti mūsų įstaigas. Pavyzdžiui, kovo 2 d. į mūsų ligoninę atvažiuoja akreditacijos tarnyba dėl licencijavimo. Per pandemiją ministerija sako: jūs nesutinkate su mūsų nuomone, tai mes jums atsiųsime tikrintojus“, – neabejojo pašnekovas.
Meras kritikuoja reformos sumanytojų argumentus, esą kretingiškiams visai netoli yra Klaipėda, ten jie ir gaus visas reikalingas paslaugas. Anot A. Kalniaus, Kretingos rajonas yra didelis ir gyventojams iš Salantų ar kitų rajono miestelių į Klaipėdą tenka važiuoti ir po 60 km.
„Kaip per valandą atvežti gimdyvę į KUL? Man buvo atsakyta, kad „Google Maps“ rodo, kad galima spėti. Po tokių žodžių esi pritrenktas. Tada pasiūliau gerbiamiems kolegoms sėsti į automobilį ir leistinu greičiu nuo KUL nuvažiuoti iki Salantų – tolimiausio mūsų taško. Atsisakė, nes supranta, kad per valandą leistinu greičiu nenuvažiuosi“, – pasakojo A. Kalnius.
Meras neabejoja, kad, sumažinus ligoninėje šiuo metu teikiamų paslaugų, į Kretingą prisikviesti jaunų specialistų bus itin sunku.
„Jau dabar mes nestovime vietoje – kalbamės su visais Seimo nariais, kuriuos pažįstame ir kurių nepažįstame, visi politikai yra įtraukti rajone. Visi bando Seimo nariams paaiškinti situaciją, į kokią duobę mes įkrisime, jeigu šis sprendimas bus patvirtintas. Manome, kad pasiseks. Blogiausiu atveju, jeigu Seimas nuspręs, kad vis dėlto einame tuo keliu ir griauname šiuo metu gerai veikiančią sistemą, kreipsimės į prezidentą. Rankų tikrai nenuleisime“, – patikino A. Kalnius.
