Gyventojai skundžiasi – eilės atlikti COVID-19 PGR testus itin ilgos, pačių testų rezultatų tenka laukti kelias dienas, o juos gavus dar ir šeimos gydytojui prisiskambinti sudėtinga. Poliklinikos vadovas neslepia – dėl keliskart išaugusio pacientų skaičiaus ne į visus jų skambučius pavyksta atsiliepti. Jis taip pat nerimauja, kad jei nebus rastas sprendimas, gali neatlaikyti kai kurios sveikatos priežiūros grandys.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) antradienį pranešė, kad COVID-19 protrūkių skaičius šalyje išaugo dvigubai ir bendras jų skaičius jau viršijo 1700. Daugiausiai jų registruota Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Telšių apskrityse.
Portalas LRT.lt jau anksčiau rašė apie tai, kad didžiųjų miestų COVID-19 testavimo punktuose – tikra apgultis. Net ir pajutus ligos simptomus testo gali tekti laukti mažiausiai porą dienų, o gyvoje eilėje prastovėti ir ne vieną valandą.
Tačiau aiškėja, kad laukti reikia ne tik testų, o ir jų rezultatų. Be to, net ir gavus rezultatą, susisiekti su šeimos gydytoju, kaip pasakojo LRT.lt skaitytojai, sudėtinga.
Atsakymo laukia trečią dieną
Kai kurie gyventojai, jau atlikę COVID-19 tyrimą, dar bent kelioms dienoms lieka nežinioje. Tris dienas – tiek laiko COVID-19 tyrimo rezultato laukė Monika.
„Pirmuosius simptomus pajutau dar šeštadienio popietę, kadangi ne pirmas kartas, kada susiduriu šį sezoną su tokia savijauta, todėl nusprendžiau pasidaryti greitąjį COVID-19 testą. Rezultatas nenudžiugino – jis rodė, kad esu užsikrėtusi“, – LRT.lt pasakojo Monika.
Jos teigimu, kadangi dėl darbo specifikos, o ir iš ankstesnės patirties jai atlikti PGR testą teko atlikti jau bene 10 kartų, ji dar šeštadienį bandė registruotis tyrimams Vilniuje. Deja, kaip sako mergina, artimiausią laiką ji rado sekmadienį pirmoje dienos pusėje ir tik tyrimui, kuris gali būti atliktas atvykus į COVID-19 punktą pėsčiomis.
„Na, gerai, kad bent tokia galimybė yra, nežinia, kiek būtų tekę laukti, nes laisvų laikų radau vos kelis“, – istoriją pasakoja Monika.
Tiesa, sekmadienį apie 11 val. atliktas testas, o jokių rezultatų nepateikta nei tą patį vakarą, nei pirmadienį, nei iki antradienio popietės.
„Suprantu, kad laboratorijos dirba dideliais tempais, tačiau situacija ir man keista. Kaip elgtis? Pirmadienį, antradienį į darbą reikia, o teigiamo oficialaus atsakymo, jog sergu, kaip ir neturiu? Yra darbų, kurių nelabai turiu galimybių perleisti kolegoms. Na, bet kokiu atveju, sėdžiu namuose, kažkuriuos darbo reikalus atlikti tenka iš čia, tačiau labiausiai erzina ta nežinomybė“, – sako Monika, kuri jau trečią parą laukia teigiamo ar neigiamo PGR atlikto testo atsakymo.
Kaip elgtis? Pirmadienį, antradienį į darbą reikia, o teigiamo oficialaus atsakymo, jog sergu, kaip ir neturiu?
Monika
Ji teigia kelis kartus per dieną vis pasitikrinanti e. sveikatos sistemą, ten tyrimų rezultatai, kaip rodo Monikos patirtis, pateikiami keliomis valandomis anksčiau nei laukiant SMS pranešimo.
Mergina pasakojo, jog panaši situacija jai buvo ir gruodį, tuomet simptomus pajutusi ji nuvyko atlikti testo, laukti atsakymo neprireikė ir paros, laimei, tuomet COVID-19 užsikrėtimo atliktas testas neparodė.
Prireikė keliolikos skambučių
Su visa puokšte nesklandumų susidūrė ir vilnietis Algirdas. Portalui LRT.lt jis pasakojo, kad ligos simptomus – slogą, gerklės perštėjimą, silpnumą – pajuto sausio 26-ąją. Iškart pajutęs simptomus vyras ėmėsi registruotis PGR tyrimui, tačiau artimiausia galima registracijos data buvo po dviejų parų – sausio 28 dieną. Tądien atlikęs tyrimą, Algirdas teigiamą COVID-19 tyrimo rezultatą gavo sausio 29 dieną.
„Nedarbingumo nereikėjo, nes sirgau nesunkia forma, bet, kaip numatyta, reikėjo susisiekti su šeimos gydytoja, kad ji užfiksuotų, jog sergu, kad pasakytų, iki kada turiu izoliuotis“, – kalbėjo vilnietis.
Jau nuo ankstaus sausio 31-osios, pirmadienio, ryto Algirdas bandė prisiskambinti Centro poliklinikai, kurioje yra registruotas. Tiesa, maniusiam, kad viską pavyks gana greitai susitvarkyti, vyrui teko nusivilti.
„Iš pradžių, skambinant pirmus 5 ar 6 kartus, buvo užimta. Tada, kai galiausiai išgirdau telefono ragelyje laukimo signalą, laukiau 25 min., tačiau prisiskambinti į registratūrą nepavyko“, – dalijosi Algirdas.
Neilgai trukus, jis dar kartą pabandė prisiskambinti į polikliniką, tačiau ir vėl nesėkmingai – pralaukus 30 minučių niekas ragelio taip ir nepakėlė. Vyras teigė iš viso poliklinikai skambinęs daugiau nei 10 kartų tiek prieš pietus, tiek po pietų, bet niekas ragelio jam taip ir nepakėlė.
Nenustebčiau, jei dalis užsikrėtusiųjų, susidūrę su tokia situacija, tiesiog nutaria nesikankinti ir neskambinti šeimos gydytojai.
Algirdas
„Galiausiai po pietų vėl pavyko išgirsti laukimo signalą telefono ragelyje, laukiau 42 minutes ir pavyko – poliklinikos registracijos darbuotoja perdavė mano informaciją šeimos gydytojai. Ši kitą dieną, antradienį, su manimi susiskambino.
Suprantu, koks dabar yra šeimos gydytojų užimtumas, atsižvelgiant į koronaviruso užsikrėtimų skaičių, bet tokie mėginimai susisiekti vargina, nenustebčiau, jei dalis užsikrėtusiųjų, susidūrę su tokia situacija, tiesiog nutaria nesikankinti ir neskambinti šeimos gydytojai“, – portalui LRT.lt pasakojo Algirdas.
Jis taip pat svarstė, kad galbūt poliklinikoms praverstų pakeisti taktiką: „Tarkime, numatyti galimybę šeimos gydytojams pranešti apie susirgimą koronavirusu el. būdu, o tada jau jie, sudėlioję pacientų eilę, visiems sergantiems paskambintų patys.“
Krūviai išaugo keturis kartus
Centro poliklinikos direktorius dr. Kęstutis Štaras kalbėdamas su LRT.lt pripažino – ne į visus pacientų skambučius pavyksta atsakyti. Tokia situacija, pasak jo, susiklostė dėl sparčiai augančių užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičių.
Kasdien į Centro polikliniką telefonu besikreipiančių pacientų skaičius, kaip sakė K. Štaras, išaugo mažiausiai dvigubai. Dar smarkiau išaugo krūviai, tenkantys šeimos gydytojams – anksčiau per dieną turėję konsultuoti apie 20-24 pacientus, dabar kai kurie Centro poliklinikos bendrosios praktikos gydytojai per dieną tiek gyvai, tiek telefonu konsultuoja apie 80 pacientų.
„Neįmanomi yra krūviai skambučių. Neatlaiko sistemos. Kažkas baisaus yra, nors ir įdiegėme naują sistemą, kuri leidžia atskambinti. [Pacientai] tegul skambina ne tiesiogiai gydytojui, o į skambučių centrą, nes gydytojai ir konsultacijas turi, ir su kitais telefonu kalba“, – kalbėjo K. Štaras.
Portalui LRT.lt jis sakė, kad siekiant sumažinti šeimos gydytojams tenkantį krūvį, nedarbingumo pažymėjimus lengvus COVID-19 simptomus jaučiantiems ir teigiamus PGR testus turintiems pacientams galėtų išrašyti ir slaugytojos.
Neįmanomi yra krūviai skambučių. Neatlaiko sistemos. Kažkas baisaus yra, nors ir įdiegėme naują sistemą, kuri leidžia atskambinti.
K. Štaras
„Nereikėtų gydytojų, nes tai vis tiek užtrunka, o slaugytojos, dirbančios su pacientais, turi elektroninį parašą. Jei leido visuomenės sveikatos centrams išrašyti, <...> tai tikrai tą galėtų padaryti ir slaugytojos. Tada galėtų padidėti pralaidumas“, – komentavo Centro poliklinikos direktorius.
Apie keturiskart išaugusius šeimos gydytojų darbo krūvius kalbėjęs K. Štaras nerimavo, kad tokio pacientų kiekio gali neatlaikyti kai kurios sveikatos sistemos grandys.
„Neatlaikys ambulatorinė grandis, nes tų sunkių [pacientų] nėra, o yra maža klinika (lengvi atvejai – LRT.lt), kuriems reikia pasitarti arba yra tokie, kuriuos reikia pakonsultuoti kontaktiniu būdu.
Mes turime Senamiesčio filiale kabinetą, kur dirba gydytojai, kurie priima tuos, kuriems patvirtintas COVID-19, kad jie neitų į bendrą srautą. Tai šiek tiek gelbėja, bet situacija yra sudėtinga, nes turime, tarkime, šią savaitę 57 darbuotojus deleguoti į mobilius punktus, 49 darbuotojai serga, o dar reikia vakcinuoti pas save ir turime punktą, kur pacientams darome labai greitą [tyrimą], kad būtų galima tą pačią dieną atlikti chirurginę manipuliaciją“, – vardijo K. Štaras.
Neatlaikys ambulatorinė grandis, nes tų sunkių [pacientų] nėra, o yra maža klinika (lengvi atvejai – LRT.lt), kuriems reikia pasitarti arba yra tokie, kuriuos reikia pakonsultuoti kontaktiniu būdu.
K. Štaras
Jis pridūrė, kad apie 120 Centro poliklinikos įvairių sričių darbuotojų dirba tik su COVID-19 susijusiais klausimais.
„Tiesiog trūksta žmogiškųjų resursų. <...> Ypač pirmadienis buvo juodas. Žmonės skambina bet kokiu klausimu ir turime konsultuoti“, – portalui LRT.lt kalbėjo Centro poliklinikos direktorius.
SAM teigia, kad ieško sprendimų
Komentaro dėl susidariusios situacijos portalas LRT.lt kreipėsi ir į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM). Jos specialistai komentavo, kad dėl didelio sergančių asmenų skaičiaus ir poreikio tyrimams mobiliuosiuose punktuose pastaruoju metu stipriai išaugo krūvis tyrimus atliekančioms laboratorijoms.
„Todėl tyrimo atsakymo gavimas gali užtrukti ilgiau nei 24 valandas nuo ėminio pristatymo į laboratoriją. Tokiu atveju, ypač svarbus kiekvieno žmogaus sąmoningumas, kol bus gautas tyrimo rezultatas dėl COVID-19 ligos. Asmenys, jaučiantys simptomus, turi izoliuotis, neiti į darbą, ugdymo įstaigą ar kitas viešas vietas“, – nurodė SAM.
Komentare taip pat rašoma, kad nuolat ieškoma būdų, kaip padidinti laboratorinius pajėgumus, todėl nuo vasario 2-osios mobilieji punktai gali sudaryti galimybę asmenims išsitirti atliekant greitąjį antigeno testą.
„Jo atlikimui nereikalinga laboratorija, todėl atsakymą žmogus gaus greičiau – per kelias valandas. Kiek pakils testavimo apimtys įvedus greituosius antigeno testus, šiuo metu sunku įvertinti.
Atkreipiame dėmesį, kad atlikus greitąjį antigeno testą ir gavus teigiamą rezultatą, asmeniui patvirtinama COVID-19 liga, tačiau šiuo metu persirgimo faktas ES skaitmeniniam COVID pažymėjimui gauti patvirtinamas tik remiantis teigiamu PGR tyrimo rezultatu, todėl gavus teigiamą greitojo antigeno testo rezultatą asmenys, kuriems tai aktualu, per 48 valandas gali registruotis patvirtinamajam PGR tyrimui“, – teigiama portalui LRT.lt perduotame komentare.
SAM specialistai taip pat nurodė, kad pasitelkiamos ir kitos priemonės – naujos tyrimus galinčios atlikti įstaigos, o nuo vasario 7 d. bus laikinai stabdomi kaupinių tyrimai ugdymo įstaigose keičiant juos į savikontrolę.
