Siekdamos spręsti gydytojų trūkumo problemą regionuose, šalys imasi iniciatyvų, skatinančių medikus rinktis darbą nutolusiose gyvenvietėse. Vokietijoje medicinos studentams siūlomos apie pusę tūkstančio eurų per mėnesį siekiančios stipendijos su sąlyga, kad, baigę mokslus, jie atidirbs konkrečioje gydymo įstaigoje.
Taip pat prieš ketverius metus vienoje iš Vokietijos žemių įteisinta kaimo gydytojų kvota, į nuošalesnes gyvenvietes medikai viliojami jų vaikams siūlant vietas specialiuose darželiuose. Vis dėlto dalis Lietuvos medikų sako, kad spręsti medikų trūkumo rajonuose problemą reikia visų pirma atliekant pakeitimus medicinos studijų programose.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, visoje Lietuvoje trūksta apie pusės tūkstančio sveikatos priežiūros specialistų, labiausiai – regionuose. Beveik 14 proc. Lietuvos gydytojų yra vyresni nei 65 metų, o kai kuriuose šalies regionuose pensinio amžiaus gydytojai sudaro beveik du trečdalius visų dirbančių medikų. Prognozuojama, kad ateityje medikų dar labiau trūks ne tik regionuose, bet ir šalies didmiesčiuose.
Lietuvai susiduriant su medikų trūkumo problema, buvo užsiminta apie jaunų medikų įpareigojimą po rezidentūros bent ketverius metus dirbti Lietuvoje. Tačiau su šia problema susiduriame ne tik mes – įvairių sprendimų, kaip pritraukti medikų tiek į šalį, tiek į regionus, ieško ir kitos valstybės. Šį kartą „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, kaip Lietuvos miestai ir kitos valstybės bando pritraukti gydytojų ir juos išlaikyti.
Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.
Taip pat skaitykite
Atvykti dirbti į Vokietijos regionus medikai viliojami jau nuo studijų
Prieš penkerius metus Lietuvoje baigusi rezidentūrą į Vokietiją išvykusi Skaistė Mačiulaitytė dirba vienoje Šiaurės Reino–Vestfalijos žemės ligoninėje anesteziologe-reanimatologe. Nors šioje ligoninėje medikų netrūksta, Skaistė sako, kad apskritai Vokietijoje gydytojų poreikis auga. Ypač medicinos darbuotojų trūkumas juntamas atokesnėse vietovėse.
Siekdami spręsti šią problemą, Vokietijos politikai siūlo įvairių iniciatyvų, galinčių padėti pritraukti medikų dirbti į regionus. Pasak S. Mačiulaitytės, dažnai tokios iniciatyvos pradedamos taikyti gydytojams dar studijuojant universitete.
„Iš tikrųjų, yra įvairių bandymų tiek iš pačių politikų, tiek iš gydymo įstaigų. Dažnai stengiamasi pritraukti jau nuo pačios studijų pradžios – stojant į universitetą arba koks nors politinis regionas, arba pati gydymo įstaiga gali pasiūlyti studentams stipendiją, siekiančią 500–600 eurų per mėnesį, jei įsipareigojama atidirbti tam tikrame regione ar konkrečioje gydymo įstaigoje“, – sako Vokietijoje dirbanti medikė.
Pasak jos, kartu su stipendija gydymo įstaiga gali pasiūlyti darbo vietą dar studijų metu, pavyzdžiui, per vasaros atostogas studentai gali ten dirbti, gauti atlyginimą ir kartu susipažinti su būsima savo darbo vieta.
„Yra studijų, rodančių, kad gana dažnai studentai sugrįžta įsidarbinti ten, kur atliko praktiką studijuodami“, – sako S. Mačiulaitytė.
Tai buvo 500 eurų per mėnesį iki studijų galo ir nuo to laiko, kai pradėjau ten dirbti, įsipareigojau trejus metus toje ligoninėje atidirbti.
Agnė
Tokia galimybe pasinaudojo gydytoja Agnė. Medicinos studijų Vokietijoje metu viename regione esanti gydymo įstaiga jai pasiūlė skatinamąją stipendiją su įsipareigojimu baigus mokslus trejus metus ten atidirbti.
„Penktuosius studijų metus praleidau Leipcige. Šių studijų metu dar atlikau kelias praktikas toje pačioje ligoninėje, kurioje man buvo pasiūlyta stipendija. Ilgai negalvojusi sutikau. Tai buvo 500 eurų per mėnesį iki studijų galo ir nuo to laiko, kai pradėjau ten dirbti, įsipareigojau trejus metus toje ligoninėje atidirbti“, – sako Agnė.
Jos teigimu, toje ligoninėje itin trūksta gydytojų, o skyriuje, kuriame ji dirba, – vien užsieniečiai. „Nėra nė vieno vokiečio, net ir mūsų vadovas yra užsienietis“, – atskleidžia ji.
Agnė pasakoja, kad, neišdirbus sutartyje nurodyto laiko, ligoninei reikia mokėti baudą. Gydytojos teigimu, nors užsieniečiams tokias stipendijas gauti gana sudėtinga, šia iniciatyva naudojasi nemažai vietinių.
„Mano sutartis dar nesibaigusi, ji baigsis šį rugsėjį, tik tiek, kad aš metus laiko atidirbau ir pradėjau lauktis sūnaus. Kadangi laukiausi ir buvo koronaviruso pandemija, pats darbdavys nebeleido dirbti, o tas laikas toliau bėga ir yra skaičiuojamas. Bus metai atidirbti, o su motinystės atostogų pabaiga planuoju nutraukti sutartį. Tai bus likę keli mėnesiai neišdirbti ir tada reikės sumokėti baudą“, – sako Agnė.
Pasak jos, visus pinigus, kuriuos ji kaip stipendiją gavo studijuodama, gydymo įstaiga susumuos, padalins iš trisdešimt šešių mėnesių ir sumą, tenkančią neišdirbtiems mėnesiams, reikės grąžinti. Medikės teigimu, užsieniečiams yra gana sunku gauti tokią stipendiją, dažniausiai jos yra skiriamos vokiečiams, o tarp jų tai yra gana populiaru, ypač tokiose srityse, kaip šeimos medicina.
Lietuvos jaunųjų medikų asociacija atidirbimo politikos nepalaiko
„Į atidirbinėjimą mes žiūrime labai skeptiškai“, – sako Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos pirmininkas Karolis Kilčauskas.
„Vis dėlto jaunas, studijas pabaigęs žmogus turi būti laisvosios rinkos dalyviu ir tebūnie vienose gydymo įstaigose konkursas didesnis, kitose mažesnis, bet pasirinkimo laisvė turi priklausyti pačiam darbuotojui“, – mano jis.
K. Kilčausko teigimu, Lietuvoje reikėtų labiau rūpintis tomis sąlygomis, dėl kurių jaunas žmogus rinktųsi atvažiuoti dirbti į atokesnį rajoną.
„Tai yra santykiai su vadovu, personalu, karjeros galimybės, savo profesijos realizavimo galimybės, socialinių paslaugų tinklas, kokios galimybės šeimos nariams save realizuoti tame rajone. Tai žmogiški dalykai ir tikrai ne visada svarbiausi būna finansiniai dalykai.
Jaunas, studijas pabaigęs žmogus turi būti laisvosios rinkos dalyviu.
K. Kilčauskas
Kai išvažiuojama į regionus dar studijų metais, užsimezga santykiai su vadovu, personalu, įvertinamos socialinės galimybės kitame rajone, tada tai nebūna toks drastiškas gyvenimo pokytis, kad susirinkau daiktus ir išvažiavau į kitą Lietuvos kampą. Gerai, kai tai nutinka studijuojant, po studijų tai yra jau pavėluota“, – sako K. Kilčauskas.
Visgi, pasak jaunųjų medikų atstovo, ši Vokietijoje taikoma iniciatyva galėtų būti vienas iš daugelio sprendimų, padedančių pritraukti medikų į Lietuvos regionus.
„Jei yra poreikis išspręsti kokias nors savo finansines problemas dar studijų metais, įsipareigojant kur nors atidirbti, tai žinoma, kodėl gi nesukūrus tokių galimybių ir kodėl nereikėtų leisti tokiems žmonėms, jei tik yra noro. Vis dėlto strateginiu lygmeniu reikėtų neapsiriboti tokiais sprendimais, kurie žmonėms neleidžia dalyvauti laisvojoje rinkoje“, – pabrėžia jis.
Įstoti į medicinos studijas Vokietijoje galima ir su prastesniais pažymiais
Vokietijoje gydytoja dirbanti S. Mačiulaitytė įvardija dar vieną Vokietijos sprendimą, kuris turėtų sumažinti gydytojų trūkumą regionuose, – tai kaimo gydytojų kvota, 2018 m. įteisinta Šiaurės Reino–Vestfalijos.
„Pagal ją universitetas iki 10 proc. vietų skiria gydytojams, kurie įsipareigoja po studijų atidirbti kaimiškose vietovėse. Įprastai į mediciną Vokietijoje stojama tik su aukščiausiais pažymiais, tačiau tiems, kas stoja į kaimo gydytojų kvotos vietas, pažymys yra nebe toks svarbus“, – pasakoja medikė.
Jos teigimu, į tokias vietas įstoję studentai konkrečioje gydymo įstaigoje įsipareigoja atidirbti iki dešimties metų.
„Norinčiųjų į tokias vietas įstoti iš tikrųjų yra daug. Tarkim, Bavarijoje yra skiriama 5,8 proc. studijų vietų tiems, kurie vėliau įsipareigos atidirbti kaimiškose vietovėse“, – sako S. Mačiulaitytė.
Visgi ši iniciatyva sulaukia ir kritikos.
„Stodami jie jau įsipareigoja atidirbti, todėl yra kritikos, kad kartais aštuoniolikmetis stodamas gali nežinoti, ar jis tikrai norės būti tam tikros srities gydytoju, tačiau jis 18 metų turi nuspręsti praktiškai ilgesniam laikotarpiui, negu jis gyvena, ką jis darys“, – aiškina S. Mačiulaitytė.
Nors dar neaišku, kiek ši iniciatyva padės spręsti gydytojų trūkumo problemą regionuose, S. Mačiulaitytė pastebi, kad norinčiųjų ja pasinaudoti Vokietijoje netrūksta. Vis dėlto Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos pirmininkas K. Kilčauskas abejoja, ar toks sprendimas prigytų Lietuvoje.
„Mes tikriausiai matytume kitokį sprendimo būdą, mes labiau matytume sistemą, kurioje mūsų medikai yra ruošiami ne tik dviejuose miestuose, kaip yra dabar, ne tik Kaune ir Vilniuje. Čia Vokietija turi didelį privalumą, nes ten yra labiau pasklidę tos įstaigos, kurios ir ruošia tuos būsimus gydytojus.
Susidaro labai įdomus fenomenas – jei žmogus yra užsidaręs tik Kaune arba Vilniuje, jis per savo studijas, 11 arba 12 metų, tikrai susikuria ir šeimą, ir paskolų pasiima, ir draugų ratas susiformuoja. Paskui persikėlimas kitur dirbti reikštų tikrai didžiulį gyvenimo pokytį. Nepamirškim, kad ir šeimos yra sukuriamos, ne tik vienas medikas šeimoje turi tą sprendimo laisvę, kad galėtų imti ir išvažiuoti“, – teigia K. Kilčauskas.
Čia Vokietija turi didelį privalumą, nes ten yra labiau pasklidę tos įstaigos, kurios ir ruošia tuos būsimus gydytojus.
K. Kilčauskas
Pasak jo, tik keli procentai rezidentų rezidentūrą atlieka ne Vilniuje ar Kaune. K. Kilčausko teigimu, dar studijų metais atlikti praktikos ar stažuotės išvykęs jaunas medikas turėtų galimybę pažinti vietovę, užmegzti santykius su regioninės gydymo įstaigos darbuotojais.
„Atvykęs medikas gydymo įstaigoje gali užmegzti ryšius, pasižiūrėti, kaip atrodo tos gydymo įstaigos valdysena, kaip atrodo procesai, ar tai jam yra priimtina, ar ne, susipažinti su tais pačiais miestais ir tada gal ir galima toje pačioje rezidentūroje darbinti tame mieste, nes tie įsipareigojimai po penkerių ar 10 metų gali atrodyti visiška nesąmonė“, – pabrėžia K. Kilčauskas.
Dar vienas pokytis, kuris leistų jauniems medikams laisviau rinktis rezidentūros vietą, yra rezidento statuso keitimas.
„Europos Sąjungoje yra likusios dvi valstybės, tai Lietuva ir Latvija, kuriose rezidentai vis dar turi dvigubą statusą – studento ir darbuotojo. Vienareikšmiškai tai yra pasenęs dalykas ir jis turės keistis, o su šiuo pakeitimu turės keistis visas rezidentūros studijų procesas“, – sako Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos pirmininkas K. Kilčauskas.
Pasak jo, Vokietijoje rezidentas pats renkasi gydymo įstaigą, kurioje galės kelti savo kvalifikaciją, todėl jis turi derybinę poziciją.
„O štai Lietuvoje gydytojas rezidentas yra absoliučiai priklausomas nuo rezidentūros studijų programos, kurioje yra parašyta juodu ant balto, kurį mėnesį kurioje gydymo įstaigoje jis privalo būti, ir jis neturi jokio pasirinkimo, derybinio proceso jokio nėra“, – sako K. Kilčauskas.
Vokietijoje – premijos už atvestą naują kolegą ir specialūs darželiai medikų vaikams
Siekiant spręsti gydytojų trūkumo nuošalesniuose regionuose problemą Vokietijoje įvairius sprendimus siūlo ne tik politikai, bet ir pačios gydymo įstaigos. Vokietijoje dirbanti gydytoja S. Mačiulaitytė pasakoja, kad kai kurios ligoninės darbuotojams siūlo pinigines premijas už atvestą naują medicinos darbuotoją.
„Premijos dydis priklauso nuo to, koks specialistas ateina, ar tai yra slaugytojas, ar gydytojas-rezidentas, ar gydytojas-specialistas“, – sako medikė.
Būna taip, kad ligoninės turi savo darželius arba darželiuose išskirtos ligoninei vietos, kur gali ateiti gydytojų vaikai lankstesniu laiku.
S. Mačiulaitytė
Taip pat siūlomos vietos darželyje: „Būna taip, kad ligoninės turi savo darželius arba darželiuose išskirtos ligoninei vietos, kur gali ateiti gydytojų vaikai lankstesniu laiku. Tarkim, mūsų ligoninėje yra taip, kad gydymo įstaigos darbuotojų vaikai prižiūrimi netoli ligoninės įsteigtame darželyje. Skamba gerai, bet iš tiesų man atvykus dirbti ten nebuvo vietų, nes yra trūkumas, tai ne visada taip gerai veikia, kaip gali skambėti“, – sako S. Mačiulaitytė.
Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.
