Regionai ieško būdų, kaip išspręsti ne vienus metus besitęsiančias medikų trūkumo problemas. Kai kurios savivaldybės siūlo išmokas, skatina proporcingu atliktam darbui atlygiu, tai motyvuoja suteikti ir daugiau paslaugų. Kitos savivaldybės gerina infrastruktūrą, kad medikai ne tik atvyktų padirbėti, bet ir apsigyventų su šeimomis.
Lietuvai susiduriant su medikų trūkumo problema, buvo užsiminta apie jaunų medikų įpareigojimą po rezidentūros bent ketverius metus dirbti Lietuvoje. Tačiau su šia problema susiduriame ne tik mes – įvairių sprendimų, kaip pritraukti medikus tiek į šalį, tiek į regionus, ieško ir kitos valstybės. Šį kartą „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, kaip Lietuvos miestai ir kitos valstybės bando pritraukti gydytojų ir juos išlaikyti.
Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2021 metų gruodį įvairiose Lietuvos gydymo įstaigose trūko 517 medikų. Nors gydytojų stygius jaučiamas visur, specialistų teigimu, sudėtingiausia toms įstaigoms, kurios labiausiai nutolusios nuo didmiesčių.
Pasak Lietuvos medikų sąjūdžio, gydytojų trūkumas – sisteminė, ilgalaikė bėda, jai įveikti reikia politinių sprendimų ir vienos savivaldybės ar ligoninės jau nėra pajėgios to spręsti. Tiesa, kai kurie regionai medikų trūkumo spragas lopo savo jėgomis.
Atlygio modelį nusižiūrėjo nuo privačiojo sektoriaus
Joniškio ligoninėje medikams darbo netrūksta – kasdien dienos stacionare apie 100 pacientų gauna paslaugas. Jas suteikia ne tik ilgamečiai gydymo įstaigos darbuotojai, bet ir nauji medikai. Per metus Joniškyje įsidarbino apie dvidešimt naujų gydytojų. Prieš pusmetį įsidarbinusi vidaus ligų gydytoja sako, kad iš Kauno čia atvyko įsitikinusi, jog save realizuoti Joniškyje tikrai pavyks.
„Svarbu jausti saugumą ir žinoti, kad galėsi daryti tai, ko mokeisi, mano atveju – 11 metų. Aš jaučiausi pakankamai saugiai čia važiuodama, žinojau, kad galėsiu pritaikyti žinias, kad nebus man surištos rankos, kad turėsiu administracijos palaikymą.
Joniškio ligoninė turi visą reikalingą radiologinę techniką, kad galėtų atlikti tyrimus. Kartais pasitaiko, kad siunčiam į centrus, bet labai daug galim čia nuveikti“, – sako vidaus ligų gydytoja Ieva Enčerytė.
Svarbu jausti saugumą ir žinoti, kad galėsi daryti tai, ko mokeisi, mano atveju – 11 metų.
I. Enčerytė
Joniškio ligoninės direktorius Martynas Gedminas įsitikinęs, kad per ganėtinai trumpą laiką dešimtis medikų padėjo pritraukti ne tik patrauklios darbo sąlygos, bet ir kitokia atlygio sistema. Nusižiūrėjusi privataus sektoriaus praktiką, ligoninė kai kuriems medikams moka ne valandinį, bet proporcingą atliktam darbui atlygį.
„Mes neskatinam sėdėjimo ant sofos už etatinį atlygį, kiek žmonės padaro – tiek jie gauna atlygio. Jeigu medikas dirba, jis gali užsidirbti net kelis kartus daugiau, nei gautų kitoje įstaigoje už etatą“, – teigia M. Gedminas.
Nors toks modelis gausiau papildo medikų kišenes ir yra gera paskata suteikti daugiau paslaugų per tą patį laiką, o pacientams nelaukti ilgose eilėse, ligoninės direktorius pripažįsta, kad yra ir rizikų.
Jo teigimu, būtina stebėti medikų krūvius, nes didelis tempas sukelia nuovargį ir prastos paslaugų atlikimo kokybės riziką. Be to, šis darbo užmokesčio apskaičiavimas negali būti taikomas visiems medikams.
Akmenės dėmesys – gyvenvietės infrastruktūrai
Naujoji Akmenė gydytojus stengiasi pritraukti kitaip – tam, kad jie atvyktų ne tik dirbti, bet ir apsigyventų su šeima, gerina infrastruktūrą.
„Jeigu atvažiuoja jauna šeima, dažniausiai kyla klausimas, o ką dirbs mano vyras arba žmona. Didžiulis darbas padarytas savivaldybėje – nuolat plečiama laisvoji ekonominė zona, tad yra apie tūkstantis laisvų darbo vietų.
Antras labai svarbus dalykas, kai jau yra šeima, ar yra darželis, ar yra mokykla, ar yra normalus neformalusis ugdymas? Mes viską turime“, – tikina Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas.
Jis atskleidžia, kad medikams rajone nekainuoja kelionės autobusais, o gyventojams yra ką veikti ir laisvalaikiu – nutiesti dviračių takai, įrengta teniso aikštelė, čia galima nemokamai treniruotis.
Tai, kad medikams svarbu ne tik patraukli darbo vieta, atlygis, bet ir gyvenimo sąlygos visai šeimai, tvirtina ir iš didmiesčių į periferines ligonines atvykę medikai.
Mano pagrindinis variklis, kraustantis į šiuos kraštus, buvo mano vaikai. Jie neprieštaravo, o dabar čia lanko progimnaziją, gimnaziją.
I. Sakalauskienė
„Mano pagrindinis variklis, kraustantis į šiuos kraštus, buvo mano vaikai. Jie neprieštaravo, o dabar čia lanko progimnaziją, gimnaziją. Jie buvo priimti šiltai, greitai adaptavosi ir tikrai yra patenkinti“, – pasakoja į regioną atvykusi ne tik padirbėti, bet ir gyventi šeimos gydytoja Ingrida Sakalauskienė. Medikė neatmeta, kad į didmiestį gali ir negrįžti.
Medikų atstovai sako, kad tokia regionų strategija yra sveikintina. Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekano Vytauto Kasiulevičiaus, nereikėtų tikėtis, kad medikai veršis į apleistus, žlungančius regionus.
Jo teigimu, siekiant išspręsti medikų trūkumo problemą ilgalaikėje perspektyvoje, ypač svarbu pritraukti ne tik dirbti, bet ir gyventi toje gyvenvietėje bendrojo profilio medikų – šeimos gydytojų, vidaus ligų gydytojų, skubiosios medicinos gydytojų.
Populiarėja vienkartinės išmokos
Tiek Joniškio, tiek Naujosios Akmenės gydymo įstaigos medikus vilioja ir finansiniais pasiūlymais. Šios savivaldybės kompensuoja būsto nuomą arba degalų išlaidas ir skiria vienkartines išmokas. Joniškis – 15 tūkst., Naujoji Akmenė – 60 tūkst. eurų išmoką už įsipareigojimą dirbti penkerius metus arba po 10 tūkst. per metus, jei įsipareigojama metams.
Akmenės rajono savivaldybės meras pasakoja, kad tūkstantinės išmokos padėjo įsikurti arba net įsigyti nuosavą būstą ne vienam iš didmiesčio į regioną atvykusiam medikui, o gydymo įstaigoms garantavo darbuotoją bent keleriems metams į priekį.
Tiesa, tokia finansinė paskata gali tapti ir našta. Vienkartinės išmokos įpareigoja gydytoją dirbti kelerius metus, o tai yra rizikinga, jei po kiek laiko darbuotojas supranta, kad darbas jo netenkina, gali būti sunkiau derėtis dėl atlyginimo ir kitų darbo sąlygų.
Neišdirbus tiek metų, kiek nurodyta sutartyje, medikui tenka grąžinti dalį sumos arba visą sumą, tačiau VU profesorius sako, kad tai – normalu.
„Bankui mes irgi įsipareigojame gavę paskolą, o už būstą dideliame mieste mes mokame kartais ir 20 metų. Nematau nieko keisto“, – į klausimą, ar tokie įsipareigojimai neišgąsdina medikų, atsako V. Kasiulevičius.
Išnaudojamos ne visos galimybės
Konkurencinė kova tarp regionų, kuris daugiau pasiūlys, Jaunųjų gydytojų asociacijos teigimu, yra gerai, tačiau dar svarbiau galimybė gydymo įstaigoje tobulėti. Ar tai įmanoma regione, esą daugelis taip ir nesužino, nes vos keli procentai studentų rezidentūros metais vyksta padirbėti į regionus.
Tarytum gydytojai rezidentai didžiuosiuose miestuose negauna pakankamai pacientų, pakankamai procedūrų, kad galėtų tobulėti, o tuo pačiu metu turime didelį gydytojų trūkumą regionuose, ten tas rezidentas galėtų dirbti, mokytis ir būti pagalbininku.
A. Bubilaitė
„Toks paradoksas. Tarytum gydytojai rezidentai didžiuosiuose miestuose negauna pakankamai pacientų, pakankamai procedūrų, kad galėtų tobulėti, o tuo pačiu metu turime didelį gydytojų trūkumą regionuose, ten tas rezidentas galėtų dirbti, mokytis ir būti pagalbininku. Kažkaip nesukurtos sąlygos išvažiuoti“, – dėsto mintis Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos narė Agnė Bubilaitė.
Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė Auristida Gerliakienė mano, kad toks rezidentų paskirstymas – ne šiaip sau. Esą universitetai, susiję su šiomis ligoninėmis, garantuoja tokį patogų paskirstymą, nes didelę dalį nepatogių darbų atlieka būtent rezidentai.
Profesoriaus V. Kasiulevičiaus teigimu, rezidentūros bazių yra pakankamai, tačiau patys studentai nesiveržia į periferines ligonines. Nors pripažįstama, kad didesnis rezidentų judumas padėtų spręsti regionų problemas, siūloma atkreipti dėmesį ne tik į rezidentus, bet ir į regionų moksleivius, finansuojant jų ikidiplomines studijas.
„Į regionus daugiausia grįžta ten gimę ir užaugę, todėl daugelyje pasaulio šalių stengiamasi, kad kuo daugiau jaunų žmonių iš regionų patektų į aukštąsias mokyklas ir baigę mokslus sugrįžtų atgal“, – savivaldybėms dar vieną problemos sprendimo būdą pateikia V. Kasiulevičius.
Savivaldybių asociacija mano, kad laukiant ligoninių pertvarkos medikų pritraukti gali būti sunkiau net ir siūlant geriausias sąlygas, ir prilygina tai kapitono vilionėms į skęstantį laivą. Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, būtent pertvarka turėtų kiek sušvelninti medikų trūkumo problemą.
„Lietuva yra iš tų šalių, kur medikų skaičiai 100 tūkst. gyventojų nėra maži, ir bendrąja prasme medikų mes turime. Didžiausia problema, ką ir stengiasi ministerija išspręsti sisteminiu lygiu, yra sveikatos priežiūros įstaigų tinklas. Po pertvarkos tvarkytųsi ir žmogiškųjų išteklių situacija“, – tikina sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.
Ministerijos duomenimis, šiuo metu labiausiai trūksta šeimos gydytojų, slaugytojų, odontologų ir vidaus ligų gydytojų.
Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.
