Šalia atmesto privalomų skiepų įstatymo Seimas ketvirtadienį ėmėsi ir skiepų sukeltos žalos atlyginimo. Patyrus sunkų šalutinį poveikį, kai reikia kreiptis į medikus, būtų galima prašyti kompensacijos. Jos sumos galėtų svyruoti individualiai, tačiau po ginčų projektas grąžintas svarstyti Sveikatos reikalų komitetui. Kaip teigia advokatas Arūnas Žlioba, šiuo atveju reikėtų atlyginti visų skiepų padarytą žalą, o ne tik COVID-19.
„Tai yra daugiau valstybės politikos klausimas, čia kyla ir valstybės įvaizdžio prieš šalies piliečius klausimas: ar valstybė elgsis kaip motina, kuri rūpinasi asmenimis, kurie nukentėjo nuo skiepų. Kad skiepai gali sukelti žalą, niekas šito klausimo nebekelia, mes pripažįstame, kad skiepai gali būti ir žalingi. Klausimas kitas, ar valstybė rūpinsis visais asmenimis, kurie patiria žalą dėl skiepų“, – LRT TELEVIZIJAI pabrėžia advokatas.
Pasak jo, kol kas sunku pasakyti, ar būtų sunku įrodyti, kad asmuo nukentėjo nuo skiepų, tai tikriausiai bus sunku įrodyti, jei bus praėję daugiau laiko nuo skiepo ir reakcija nepasireiškė iš karto.
„Galima tik spėlioti, ar bus lengva pagrįsti, kad būtent vakcina sukėlė žalą sveikatai. Kitaip tariant, bus privalu nustatyti priežastinį ryšį tarp vakcinacijos ir atsiradusių pasekmių. Tai nėra labai lengvas dalykas ir įsivaizduoju, kad tai bus susiję su žalos sveikatai atsiradimo momentu: jei žala atsiras greitai, tada tikrai yra daugiau šansų, kad tai ir lėmė vakcina, jeigu atsiras kažkoks poveikis po metų ar dviejų, po pusmečio, tada kils daug abejonių, ar čia vakcina sukėlė žalą sveikatai“, – tikina A. Žlioba.
Jis pabrėžia, kad visus aspektus spręs sveikatos specialistai, medicinos ekspertai, kurie turės nustatyti, ar tikrai žalą padarė skiepas.
Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija jau yra gavusi kelis pareiškimus dėl žalos, kuri galbūt sukelta COVID-19 vakcinos. Tačiau, komisijos pirmininkės Ievo Drėgvienės teigimu, nagrinėti tokių skundų kol kas neleidžia įstatymas.
„Kada buvo priimtas įstatymas (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo – LRT.lt) , ten buvo numatyta, kad komisija nesvarsto atvejų, kuomet yra kreipiamasi dėl žalos, įvykusios dėl vaistinių preparatų (...). Gali būti kreipiamasi dėl vaistinių preparatų tuo atveju, jeigu, sakykime, neteisingą dozuotę paskyrė medikas arba vaistas paskirtas pagal neteisingas indikacijas. Jei yra paskirta teisinga dozuotė ir pagal teisingas indikacijas, o kreipiamasi dėl šalutinių reiškinių, sukeltų vaistinių preparatų, tuomet komisija tokių kreipimųsi nenagrinėja“, – aiškina komisijos pirmininkė.
Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija pernai, preliminariais duomenimis, išnagrinėjo 230 skundų, patenkino – 28. Nukentėjusiems pacientams ar jų artimiesiems išmokėta 630 tūkst. eurų, o tai apie 4 kartus mažiau, nei prašyta.
Daugiausia pacientai skundžiasi dėl nekokybiškų odontologijos paslaugų, šeimos medicinos, traumatologijos, chirurgijos paslaugų.
Komisija jau antrus metus gauna skundų ir dėl COVID-19 ligos. 2020 kreipėsi 9 pacientai, 2021 metais, kol kas preliminariais duomenimis, kreipėsi 14, o patenkinti du skundai. Vienas dėl to, kad pacientas užsikrėtė koronavirusu ligoninėje ir mirė, nors, pasak komisijos, to buvo galima išvengti. Antras skundas patenkintas, nustačius, kad nuo COVID-19 ligos gydyto paciento mirties buvo galima išvengti. Išsamesnės skundų aplinkybės ir išmokėtos sumos bus pateikiamos komisijos ataskaitoje iki pavasario.
„Išmokų už sveikatai padarytą žalą galėtų būti daugiau“, –sako Pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.
Pasak V. Augustinienės, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija neturėtų būti pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai, būtina keisti ir sudarymo tvarką, į komisiją įtraukiant daugiau pacientus ginančių organizacijų.
„Mes manome, kad iš viso teisingiausiai būtų, kad pacientų žalos atlyginimo komisija būtų sudaryta iš specialistų ir ji būtų nepriklausoma ministerijai. Kaip ir visos komisijos, matosi tokia įtaka, kad daugiausiai pasirenkami žmonės, kurie labiausiai gina sveikatos priežiūros institucijų, Sveikatos apsaugos ministerijos pozicijas“, – pabrėžia ji.
