Sveikata

2021.11.28 19:29

Mobingas sunkiai raunamas iš Lietuvos ligoninių: medikai darbe yra užgauliojami, viešai išjuokiami, verčiami dirbti neatlygintinai

Laura Adomavičienė, LRT.lt2021.11.28 19:29

Po Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojos savižudybės Valstybinę darbo inspekciją užplūdo medikų skundai dėl patiriamo mobingo. Medikai tikina darbe yra užgauliojami, viešai išjuokiami, verčiami dirbti neatlygintinai, net klastoti medicininius dokumentus, prie dalies jų priekabiaujama seksualiai. Kodėl užsienio šalių ligoninėse registruojami tokie atvejai yra retenybė?

Penktadienį vykusiame Seimo Psichikos sveikatos pakomitečio posėdyje Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) vyresnioji patarėja Vesta Macė pabrėžė, kad nuo Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojos savižudybės medikų skundų dėl psichologinio smurto ir mobingo pastebimai padaugėjo. Jeigu iki tragiško atvejo inspekcija vidutiniškai gaudavo apie 10 skundų per mėnesį, po jo per trijų mėnesių laikotarpį iš viso registruoti 46 skundai: iš jų 33 atvejais skųstasi dėl psichologiškai nesaugios darbo aplinkos, patiriamų užgauliojimų. Tiesa, iš 46 skundų, anot V. Macės, tik 17 pasitvirtino.

Daugiausia skundų gauta vasarą, ypač rugpjūčio mėnesį, rudeniop buvo stebimas skundų skaičiaus kritimas ir šiuo metu VDI registruoja pavienius nusiskundimus dėl psichologiškai nesaugios darbo aplinkos sveikatos priežiūros įstaigose.

Pasak V. Macės, medikai dėl mobingo bei psichologiškai nesaugios darbo aplinkos skundžiasi ne tik VDI, bet ir Darbo ginčų komisijoms, kurios sprendžia asmeninius darbo ginčus tarp darbuotojų ir darbdavio. Pastarosios komisijos per minėtą trijų mėnesių laikotarpį iš viso registravo 23 skundus, iš kurių 10 buvo atmesti kaip nepagrįsti, dėl 5 skundų bylos buvo nutrauktos dėl pasirašytos tarp šalių taikos sutarties.

Dar 5 skundų atveju darbo ginčų komisijos patenkino darbuotojų prašymus, kartu buvo priteista neturtinė žala, kuri sudarė nuo 500 eurų iki 1600 eurų. Dar 2 atvejais buvo atsisakyta nagrinėti skundus ieškovams atsisakius visų reikalavimų iki posėdžio pradžios. Dar vienas skundas nenagrinėtas, nes šis neatitiko Darbo ginčų komisijos kompetencijos.

Darbuotojų teikiami skundai tenkinami tuo atveju, kai pavyksta faktiškai įrodyti patirtą psichologinį smurtą darbo aplinkoje: necenzūrinių žodžių vartojimą, nepagarbų toną, žeminančius gestus. Tokiais atvejais skundus teikiantys darbuotojai kartu pateikia ir medicininius dokumentus, įrodančius jų lankymosi pas psichiatrą, psichologą faktą, patvirtinančius, kad yra vartojami vaistai ar buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas.

„Kaip matome, tų skundų yra labai daug, tačiau reikėtų nepamiršti, kad yra tokie skundai, kurie yra paslėpti, kurie yra susiję su neteisėtu darbuotojų atleidimu. Tuomet darbuotojai to neįvardija kaip mobingo, psichologinio smurto ir tik pradedant tyrinėti tą atvejį iš esmės mes pastebime šiuos dalykus. Dėl to ta statistika negali būti vienapusiškai suprantama“, – pabrėžė V. Macė.

Kenčia aukštesnės kvalifikacijos, darbui atsidavę medikai

Anot VDI atstovės, dažniausiai kenčia aukštesnės kompetencijos sveikatos priežiūros srities darbuotojai, nes jų taikomi gydymo metodai, talentas, nuoširdus darbas kelia baimę, pavojų kitiems, mažiau motyvuotiems kolektyvo nariams.

„Dažniausiai asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai skundžiasi, kad netolygiai skirstomos užduotys, kad įžeidinėjama raštu ir žodžiu, kad yra įvairūs kaltinimai, vertimas klastoti tam tikrus medicininius dokumentus darbe arba netinkamai juos pildyti. Taip pat skundžiamasi dėl seksualinio priekabiavimo išraiškų, prievartos dirbti neatlygintinai viršvalandžius, savaitgaliais, taip pat dėl nuolatinės neargumentuotos viešos kritikos, susijusios su profesine kvalifikacija. Labai pastebimas ir toks dalykas kaip kerštavimas“, – vardijo V. Macė.

Įdomu ir tai, kad per COVID-19 pandemiją ne visiems užsikrėtusiems medikams, dėl užsitrauktos nemalonės darbe, pavyksta gauti tai patvirtinančius dokumentus. Medicininis įrašas apie užsikrėtimą COVID-19 darbe susijęs su didesne nedarbingumo išmoka, o šios darbe mobingą patiriantys medikai dažnai nesulaukia.

Posėdyje dalyvavęs socialinės pasaugos ir darbo ministrės patarėjas Martynas Šiurkus atkreipė dėmesį, kad mobingo apraiškos pastebimos ir kitų šalių sveikatos priežiūros įstaigose. Jungtinės Karalystės Nacionalinė sveikatos tarnyba yra apskaičiavusi, kad dėl mobingo atsiradęs medikų nedarbingumas, neproduktyvumas, savižudybės šaliai kasmet kainuoja apie 2 mlrd. svarų. Panašų modelį pritaikius Lietuvai, pagal gyventojų skaičių, tai sudarytų apie 110-120 mln. eurų per metus.

Palygino postsovientinę Lietuvos ligoninę su Šveicarijos įstaigomis

Posėdyje dalyvavęs Šveicarijos neuromokslų instituto vyriausiasis konsultantas bei Ciuricho universiteto prof. dr. Evaldas Česnulis pasakojo, kad jį, jauną rezidentą, mačiusį „postsovietinės ligoninės vaizdelį, kur chirurgai yra mačo ir to neslepia“, apie 1990-uosius atvykusį į Šveicariją, tenykštė situacija ligoninėse labai nustebino.

„Pamenu, kaip vienas iš Santaros ligoninės vadovų, amžiną atilsį šiuo metu, vertė beveik 50 metų sulaukusį, patyrusį chirurgą ant lentos per penkiaminutę prieš studentus, prieš rezidentus, tris kartus perrašyti žodį „hemoragija“ lotyniškai. Tokio stiliaus, kolegų tujinimo, nepagarbaus elgesio, išnaudojimo tuo metu buvo ir atrodė, kad kitaip negali būti. Kad yra tik vienintelis kelias studentui kaip armijoje išsimušti į viršų ir su jaunesniais kolegomis elgtis taip pat. Tai buvo paskata ieškoti kito varianto, ir atvykęs į Šveicariją aš tą pamačiau.

Kaip ten sprendžiama mobingo problema? Aš atvykęs pamačiau, kad kiekvienos įstaigos administracijoje yra ombudsmeno pareigybė, kuri nelabai yra priklausoma nuo tos pačios administracijos, kuris sprendžia tuos klausimus dialogo būdu. Taip pat kiekvienoje įstaigoje, tiek valstybinėse, tiek privačiose, yra sukurtas labai didžiulės apimties etikos ir elgesio kodeksas, kuris apibrėžia ne tik etinius momentus, bet ir tam tikrus korupcinius dalykus iki smulkmenų: neimti dovanų iš farmacijos kompanijų, nepriiminėti sprendimų, kurie būtų neskaidrūs, susiję su privačia nauda. Tas kodeksas apibrėžia ir tarpusavio elgesį kolektyve. Turiu pasakyti, kad tai veikia. Neteko girdėti, kad ten būtų labai daug (mobingo) atvejų, jie yra pavieniai“, – tikino prof. Dr. E. Česnulis.

Jungtinės Karalystės ligoninių skirtumas – galia nėra sutelkta tik keliose rankose

Patirtimi, kaip užsienio valstybėse sprendžiama medikų mobingo problema, pasidalijo ir Jungtinės Karalystės Kembridžo universitetinės ligoninės gydytojas, dr. Rokas Tamošauskas. Anot jo, kiekvienoje šios šalies ligoninėje yra bent keli būdai, tiek formalus, tiek anoniminis, kur galima ateiti pasikalbėti ar pateikti skundą dėl problemų skyriuje ar padalinyje.

„Anoniminė kultūra nėra skatinama, raginama nebijoti, ateiti ir pasisakyti, kas yra ne taip. Žmonės, dirbantys personalo skyriuje, yra praėję mediacijos kursus, turintys sertifikatus ir jie užsiima mediacija, kuri didele dalimi yra neformali: išklausomos abi pusės individualiai, susodinami už stalo ir dažniausiai užtenka vieno susitikimo tam konfliktui išspręsti“, – patirtimi dalijosi dr. R. Tamošauskas.

Be šio neformalaus konfliktų sprendimo, yra ir formalus kelias, kuriame dalyvauja tie patys mediatoriai, bet į procesą jau gali įsitraukti ir gydytojų apsaugos organizacijos.

Kartu Jungtinės Karalystės medikai kasmet privalo atnaujinti savo žinias apie savo teises ir kaip elgtis, jeigu jos yra pažeidžiamos. Be šių mokymų nėra pratęsiamos metinės medikų atestacijos.

„Perkeliant Jungtinės Karalystės patirtį į Lietuvą reikėtų nepamiršti, kad Jungtinėje Karalystėje ta hierarchinė medicininė sistema yra gerokai kitokia, nei ta, kokią prisimenu palikęs, kai išvykau iš Lietuvos. Jungtinėje Karalystėje yra atsvarų sistemos, kur galia nėra sukaupta keliose rankose, o padalinta plačiau. Tai irgi sukuria bendravimo atmosferą, kai žmonės jaučiasi laisvi išreikšti savo pozicijas ir jas ginti“ – pabrėžė dr. R. Tamošauskas.

Koją kiša ne tik krūviai, bet ir pačių medikų juntama stigma

Posėdyje dalyvavusi Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) prezidentė Kristina Norvainytė atkreipė dėmesį, kad nors Lietuvoje veikia kelios nuo mobingo kenčiantiems medikams sukurtos pagalbos priemonės: SAM anoniminė linija, JGA vykdoma MEDO programa, patys medikai jomis naudojasi vangiai dėl egzistuojančios stigmos.

JGA vykdomas projektas „Dramblys ligoninėje“ kaip tik stengiasi atkreipti dėmesį į šią stigmą, parodyti, jog medikui kreiptis psichologinės pagalbos yra normalu.

„Dėl to yra svarbi informacijos sklaida. Reikėtų identifikuoti sistemą, kur žmogui kreiptis, pateikti žmonėms vieningą algoritmą, kad būtų aišku, nuo ko pradėti ir kur žmogui kreiptis, nes teisinių žinių apie institucijų veiklą, natūralu, kad trūksta mūsų bendruomenėje, nes niekas mūsų apie tai nemoko“, – tikino K. Norvainytė.

Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Aušra Volodkaitė posėdyje tikino, kad slaugytojų bendruomenė ypač dažnai susiduria su mobingu ir sudėtinga psichologine situacija darbo vietoje. Dėl aiškiai šalyje juntamo slaugytojų trūkumo, šios srities darbuotojams dažnai tenka dirbti didesniais krūviais, ypač per COVID-19 pandemiją.

„Įtampa ir didelis krūvis sekina darbuotojus, kelia profesinio perdegimo riziką. Kai kuriose įstaigose yra nepatenkintų bendravimo kultūra tiek tarp personalo, tiek dėl administracijos teikiamų sprendimų. Jie ne visuomet suderinami su darbuotojų atstovais. Darbuotojai jaučia nepasitenkinimą dėl to. Be abejo, yra ir darbo grafikų pažeidimų ir mes, profesinė sąjunga, stengiamės padėti darbuotojams, juos konsultuoti“, – vardijo A. Volodkaitė.

Profesinė sąjunga taip pat ketina organizuoti psichologinės pagalbos grupes nariams, kur medikai galėtų atvykti išsikalbėti, tartis su psichologu ir taip stiprinti psichoemocinę sveikatą.

Lietuvos gydytojų sąjungos viceprezidentė prof. Laimutė Vaidelienė pasidalijo nuomone, kad mobingo apraiškos nėra nauja problema Lietuvoje, ji susijusi su vyresnės kartos medikų įsišaknijusia ydinga bendravimo kultūra, atklydusia iš sovietmečio laikų.

Kartu, anot jos, tai susiję ne tik su medikų patiriamu perdegimu, pervargimu, bet ir su žemesne saviverte, ne visai teisinga atlyginimų sistema, kas taip pat kelia nepasitenkinimą ir pyktį gydytojų bei slaugytojų bendruomenėje.

SAM parengė mobingo valdymo planą, kurį išbando Šiaulių ligoninėje

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ministro patarėja Simona Bieliūnė patikino, kad šiemet ministerija gavo 59 skundus dėl sveikatos priežiūros įstaigose patiriamo smurto. Iš jų 41 skundas – dėl ministerijai pavaldžių įstaigų ir 18 – dėl savivaldybių pavaldume esančių įstaigų. Iš visų nagrinėtų atvejų inicijuoti 2 ministerijai pavaldžių įstaigų vadovų pažeidimų tyrimai.

SAM atstovė priminė, kad dar 2020 m., po tragiškos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojo savižudybės, buvo patvirtintas psichoemocinio klimato gerinimo planas. Po pastarojo atvejo sukilusi medikų bendruomenė, garsiau prabilusi apie darbe patiriamą mobingą, paskatino šio plano peržiūrą. 2021 m. naujoje plano redakcijoje yra iškelti 6 pagrindiniai uždaviniai ir numatytos 38 kompleksinės priemonės.

„Su mobingo tema susijęs ne tik psichologinis smurtas, bet ir darbo organizavimo klausimai, vadovavimo kompetencijos, todėl mes atsispyrėme nuo pat pradžių ir pradėjome nuo aukštųjų mokyklų, jose numatydami pagalbos plėtros galimybes, studijų aprašų pokyčius, kurie labai svarbūs suteikiant kompetencijų medicinos ir visuomenės sveikatos studijų studentams.

Identifikavome, kad labai svarbūs yra su darbo-poilsio režimu susiję aspektai, darbo pačios aplinkos gerinimas. Mes labai dažnai kalbame apie pacientų gerovę, pacientams palankią aplinką, tačiau ne mažiau svarbu yra rūpintis ir pačių medikų darbo sąlygomis, galimybėmis turėti darbo-poilsio režimą“, – vardijo SAM atstovė.

Anot. S. Bieliūnės, šiuo metu pastebimas ir bendravimo kultūros trūkumas, ypač vidurinėje vadovų grandyje. Patys sveikatos priežiūros įstaigų vadovai identifikuoja problemą, kad jiems trūksta žinių personalo valdymo srityje, nes medicina nėra tik klinikinis darbas.

Kartu pastebima tai, kad gydymo įstaigos krizių neplanuoja ir joms nesiruošia. Tai, anot SAM ministro patarėjos, akivaizdžiai parodė Respublikinės Šiaulių ligoninės atvejis. Pasiruošimas krizėms ir jų valdymas, taip pat konfliktų darbe valdymas, kas perauga į smurtines situacijas, taip pat yra apibrėžti naujoje psichoemocinio klimato gerinimo plano redakcijoje.

Šio plano įgyvendinimui pasirinkta pilotinė sveikatos priežiūros įstaiga – ta pati Respublikinė Šiaulių ligoninė, kurioje vedami praktiniai konfliktų valdymo mokymai. Pilotinio projekto kaina – apie 10 tūkst. eurų.

„Šitas pilotas labai sėkmingas. Visi vidurinės grandies vadovai, be išimties, labai noriai dalyvauja, atsiliepimai yra patys geriausi“, – džiaugėsi S. Bieliūnė.

Be minėtų priemonių, SAM planuoja nuo kitų metų įdarbinti psichikos sveikatos priežiūros specialistą, kuris bus atsakingas už mokymų organizavimą, stebėsenos rodiklių kūrimą, duomenų analizavimą, metodinės pagalbos teikimą.

Kartu priemonių imasi ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), kuri dėl darbo vietoje patiriamo mobingo yra parengusi Darbo kodekso (DK) dalies straipsnių pakeitimo projektus. Anot SADM Darbo teisės skyriaus vyresniosios patarėjos Jelenos Polijančuk, kartu su VDI planuojama įsteigti psichologinio smurto skyrių, kuris konsultuos darbuotojus ir darbdavius dėl priemonių, kurių reikėtų imtis tam, kad psichologinio smurto atvejų darbe nebūtų. Šis skyrius taip pat ir tirs psichologinio smurto darbe atvejus, turės atskirą anoniminę telefono liniją, rengs įvairias metodines rekomendacijas dėl mobingo prevencijos ir kontrolės priemonių.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt