Sveikata

2021.09.25 07:00

Naujausias COVID-19 kritinės būklės paciento paveikslas: kas serga sunkiai, o kam kyla didžiausia rizika mirti?

Laura Adomavičienė, LRT.lt2021.09.25 07:00

Vilniaus medikai, išnagrinėję pastarųjų 7 savaičių duomenis, nustatė, kurie pacientai dažniausiai patenka į COVID-19 reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius, o kurie iš jų – ir anapilin. Aiškėja, kad dažniausiai sunki COVID-19 ligos eiga pasitaiko darbingo amžiaus, gretutinėmis širdies ligomis sergantiems ir COVID-19 neskiepytiems vyrams bei 70 metų ir vyresniems, lėtinių ligų turintiems bei prieš skiepus nusistačiusiems senjorams. Deja, pastarųjų grupėje 70 proc. tokių pacientų miršta.

COVID-19 kritinės būklės pacientus Vilniaus medikai stebėjo nuo rugpjūčio 1-osios iki rugsėjo 14 dienos. Per pusantro mėnesio iš viso reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose buvo gydyti 79 kritinės būklės asmenys, daugiausia vyrai: 51 pacientas gydytas VUL Santaros klinikose, 28 pacientai – Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje.

Dažniausiai dėl COVID-19 komplikacijų reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose buvo gydomi vyresnio amžiaus asmenys. Net 30,4 proc. jų priklausė 70-79 m. amžiaus grupei. Pastarosios atstovai priskiriami vienai didžiausių COVID-19 rizikos grupių ir buvo pradėti skiepyti COVID-19 vakcina šių metų žiemą. Palyginimui su ankstesnėmis COVID-19 bangomis, šios grupės kritinės būklės dalis išlieka panaši. Tokių pacientų praėjusių metų kovą reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose buvo gydoma 1 proc. daugiau (31,3 proc.).

Antroje vietoje tarp kritinių pacientų rikiuojasi 70-79 m. amžiaus grupės asmenys, kurių dalis per pusantro mėnesio reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose sudarė 22,7 proc. Palyginimui su ankstesnėmis COVID-19 bangomis, šios grupės kritinės būklės dalis išaugo daugiau nei 5 proc. Tokių pacientų praėjusių metų kovą reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose buvo gydoma mažiau – 17,5 proc.

Kitaip nei ankstesniais periodais, pastaruoju metu dėl Lietuvoje įsigalėjusios koronaviruso delta atmainos pastebimas sunkių jaunesnių COVID-19 pacientų augimas. 18-49 m. amžiaus asmenų, kurie per pusantro mėnesio buvo gydomi sostinės reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose, buvo penktadalis. Palyginimui, 2020 m. kovą šių pacientų dalis reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose sudarė 16 proc. arba 4,3 proc. mažiau nei šiandien.

Tarp skiepytų pacientų sunkių pasitaiko vos 5 proc.

Iš minėtų 79 kritinėje būklėje atsidūrusių COVID-19 pacientų trys ketvirtadaliai arba 52 proc. neturėjo rimtų gretutinių ligų. Trečdalis visų pacientų iki užsikrėtimo koronavirusine infekcija turėjo vieną lėtinė ligą, 19 proc. – dvi lėtines ligas ir daugiau.

Tarp gretutinių susirgimų dominuoja pirminė arterinė hirpetenzija. Šia liga sirgo 43 proc. Vilniuje gydytų kritinės būklės COVID-19 pacientų. Plaučių arterinė hipertenzija yra liga, kuriai būdingas ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas, ilgainiui pažeidžiami organai taikiniai – širdis, smegenys,kraujagyslės ir inkstai.

Penktadalis visų kritinės būklės COVID-19 pacientų sirgo cukriniu diabetu, panašiai tiek – lėtiniu širdies nepakankamumu, 8 proc. – endokrininėmis ligomis, 6 proc. – lėtine inkstų liga, 5 proc. – onkologinėmis ligomis.

Absoliuti dauguma – 94 proc. – šių asmenų buvo neskiepyti arba tik iš dalies skiepyti. Visiškai nevakcinuotų COVID-19 pacientų dalis per pusantro mėnesio Vilniaus reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose sudarė 86 proc., iš dalies skiepytų – beveik 8 proc. Tik 6 proc. asmenų buvo visiškai pasiskiepiję COVID-19 vakcina. Iš jų 3 asmenys buvo skiepyti „Pfizer“ gamintojo vakcina, vienas pacientas – „Modernos“ vakcina ir dar vienas – dviem skirtingų gamintojų vakcinomis: „Astrazeneca“ ir „Pfizer“.

Vis dažniau sunkiai serga jauni, gretutinių ligų neturėję asmenys

Medikai atkreipia dėmesį, kad mirčių ir sunkios ligos eigos formų tarp visiškai skiepytų pacientų pasitaiko ypač retai. Dažniausiai tai būna sunkių gretutinių ligų turintys asmenys arba tie, kurie skiepyti buvo visai neseniai ir jiems nespėjo susiformuoti imunitetas prieš COVID-19 ligą.

Tą patvirtina ir statistika minėtu periodu. Nuo rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 15 d. – Vilniaus COVID-19 reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose buvo gydomi 5 visiškai paskiepyti, bet po kelais sunkiaus gretutines ligas turėję pacientai. Tarp dažniausių gretutinių ligų minimas širdies nepakankamumas (4 pacientai), 2 asmenys sirgo cukriniu diabetu, 1 kartu buvo ir onkologinis pacientas ir dar vienas – imunosupresinis. Iš šių 5 pacientų 2 per minėtą laikotarpį skyriuje mirė.

Daugiausia gretutinių susirgimų pastaruoju metu pastebėta tarp 70-79 m. amžiaus kritinės būklės COVID-19 pacientų (72 proc.). Įdomu tai, kad panašus skaičius šios amžiaus grupės pacientų per pusantro mėnesio COVID-19 reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose mirė.

Mažiausiai gretutinių susirgimų nustatyta 18-49 m. amžiaus grupėje, o tai reiškia, kad iki užsikrėtimo koronavirusine infekcija šie jauni ir darbingi žmonės buvo visiškai sveiki, tačiau tai jų nuo rimtų COVID-19 komplikacijų neapsaugojo. Iš šių pacientų 7,7 proc. asmenų per minėtą laikotarpį mirė.

Per pusantro mėnesio mirė 41 proc. visų Vilniaus COVID-19 reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose gydytų pacientų, iš likusių penktadalis tęsia gydymą tame pačiame reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje ir tik 14 proc. pacientų buvo išleisti gydytis į namus, o 5 proc. išvyko į reabilitaciją.

Profesorius: COVID-19 pacientus gydo ne lovos ir ne ligoninės sienos

Šie Vilniaus duomenys koreliuoja su COVID-19 sergamumo statistika Jungtinėje Karalystėje (JK), kuriais pasidalijo Lietuvos anesteziologų-reanimatologų draugijos (LARD) prezidentas prof. T. Jovaiša. JK taip pat pastebėta, kad delta variantu sunkiai serga vis daugiau jaunesnių pacientų.

„Nors banga yra žymiai mažesnė už buvusias anksčiau, bet suminis lovų skaičius ir apkrovimas kai kuriuose regionuose viršija 100 proc. priešpandemio lygio. Tai pastebimai pablogina galimybes atlikti kompleksines planines paslaugas.

Jau du mėnesius išlieka stabilus COVID-19 reanimacijos ir intensyvios terapijos lovų poreikis. Pagrindinis iššūkis – anesteziologijos ir intensyvios terapijos personalo trūkumas, ilgalaikis nuovargis ir perdegimas. Lyginant Lietuvos ir JK duomenis yra didelė tikimybė dar didesniam intensyvios terapijos poreikiui“, – apibendrintoje JK analizėje nurodė prof. T. Jovaiša.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad augantis COVID-19 pacientų skaičius reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose tiesiogiai susijęs su kitų planinių paslaugų ligoninėse ribojimu. Profesorius atkreipė dėmesį, kad ne nuo lovų ar deguonies aparatų skaičiaus priklauso, kiek pavyks išlaikyti neapribotas planines paslaugas, o nuo konkrečių specialistų – anesteziologų-reanimatologų kiekio ligoninėse.

„Reikia nepamiršti, kad pacientus gydo ne lovos, ne sienos ir net ne įvairiausi prietaisai, o gydytojai, slaugytojos, jų padėjėjai ir dar daug kitų specialistų, dirbančių ligoninėse. Sunkiausi COVID-19 ligoniai gydomi intensyvios terapijos skyriuose, o juos prižiūri gydytojai anesteziologai-reanimatologai ir anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojos. Tai yra ypatingų įgūdžių specialistų komanda ir jų, deja, nėra tiek daug. Lietuvoje viso dirba tik apie 700 anesteziologų-reanimatologų. Galima įrengti dešimtis ar net šimtus naujų lovų, tačiau specialistų kiekis nuo to nepasikeis.

Tie patys gydytojai ir slaugytojos dirba ne tik reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose, jie dirba operacinėse ir skubios pagalbos skyriuose. Daugiau sunkių COVID-19 ligonių reiškia tik viena – daugiau anesteziologų-reanimatologų ir anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojų dirbs gydydami šiuos pacientus ir mažiau jų galės atlikti anestezijas įvairiausioms operacijoms. Nemažai tokių operacijų yra taip pat gyvybės ir mirties klausimas, kaip ir CoVID-19 liga“, – LARD elektroninėje svetainėje pabrėžė LARD vadovai prof. T. Jovaiša bei prof. Andrius Macas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt