Sveikata

2021.09.23 11:05

Lietuva patenka į daugiausiai alkoholio suvartojimą sumažinusių šalių penketuką

Laura Adomavičienė, LRT.lt2021.09.23 11:05

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Lietuva nebėra pirma pagal alkoholio suvartojimą pasaulyje ir šalis patenka į daugiausiai alkoholio suvartojimą sumažinusių šalių penketuką, sako Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) vadovas Renaldas Čiužas.

„Lietuva jau keletą metų įvairiame kontekste skambėjo kaip šalis, kuri pasižymi daug geriančias žmonėmis. PSO atliko kelerių metų išsamią viso pasaulio analizę. Lietuva patenka į daugiausiai alkoholio suvartojimą sumažinusių šalių penketuką ir per 5 metus sumažino alkoholio vartojimą net 17 proc.“, – sako R. Čiužas.

Nors alkoholio vartojimas mažėja, lietuviai vis dar išgeria 2 l daugiau daugiau, nei Europos vidurkis, kuris vienam gyventojui nesiekia 10 litrų gryno alkoholio per metus. Lietuvoje alkoholio vartojimas yra 35 proc. didesnis nei Europos vidurkis.

PSO duomenys: Lietuva nebėra pirma pagal alkoholio suvartojimą pasaulyje

Legalaus gryno alkoholio Lietuvoje vienas asmuo per metus suvartoja apie 11,93 l., nelegalaus, 2019 m. duomenimis, per metus vienas asmuo išgerdavo 0,8 l.

Anot R. Čiužo, Lietuvoje alkoholio suvartojimas nukrito 3 l. gryno alkoholio vienam asmeniui per metus. Pavyzdžiui, 2015 m. šalies vienas gyventojas per metus vartodavo 15,4 l. gryno alkoholio, šiuo metu rodiklis siekia 12,8 l.

Mažėjantis alkoholio vartojimas Lietuvoje lemia mažėjančią naštą mokesčių mokėtojams, mažėjančią ligoninių apkrovą ir kitoms gydymo įstaigoms.

„Mes matome daug statistinių duomenų, kad pastebima psichozių, apsinuodijimo alkoholiu ir priklausomybių mažėjimo tendencija. Tų pačių psichozių sumažėjo apie 30 proc., apsinuodijimo alkoholiu sumažėjo 27 proc. Tos pačios priklausomybės, toksikologų, psichiatrų, psichologų pateiktais duomenimis, mažėja 9 proc.“, – vardija NTAKD vadovas.

Tiesa, nerimą vis dar kelia tai, kad Lietuvos vyrai, kurie ir taip patenka į rizikos grupę dėl trumpesnės vidutinės gyvenimo trukmės ir didesnio sergamumo, alkoholio suvartoja pakankamai daug. Vienas Lietuvos vyras per metus išgeria 20,6 l. gryno alkoholio per metus. Tiesa, tai yra 18 proc. mažiau nei prieš 5 metus. Viena moteris šalyje per metus suvartoja apie 6 l. gryno alkoholio.

PSO atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė atkreipė dėmesį, kad alkoholis yra svarbus rizikos veiksnys neinfekcinių ligų kategorijoje. 15 metų ir vyresnių gyventojų gryno alkoholio suvartojamas kiekis yra tas rodiklis, kuriuo matuojama šalių pažanga šioje srityje.

Pasak I. Zurlytės, Europos regionas, kuris apima 53 šalis, išsiskiria pasaulyje kaip daugiausia alkoholio suvartojantis. Tiesa, per pastarąjį dešimtmetį ir čia stebimas alkoholio suvartojimo mažėjimas, tam didelį postūmį davė alkoholio suvartojimo kritimas būtent Rytų Europos šalyse.

Tiesa, pagal suvartojamo alkoholio kiekį Europoje pirmauja Čekija, kur per metus vienas gyventojas suvartoja arti 15 l gryno alkoholio. Antroje vietoje atsidūrė kaimyninė Latvija. Vokietija pasaulinėse lentelėse rikiuojasi 4 vietoje ir iškart po jos, 5 vietoje, pagal gryno alkoholio suvartojimą per metus atsidūrė Lietuva.

„Kas lemia, kad alkoholio vartojimas mažėja? Lemia daug veiksnių. PSO išskiria bent kelis svarbiausius, kurie pasiteisino kaip ypač efektyvios priemonės. Matome, kad Lietuvoje, įdiegus visapusišką alkoholio kontrolės politiką, yra padaryta gera pažanga“, – pabrėžia PSO atstovybės Lietuvoje vadovė.

Ir visgi atkreipiamas dėmesys į alkoholio keliamą pavojų sveikatai ir gyvybei. PSO duomenimis, 1 iš 10 suaugusiųjų mirčių Europos regione yra siejama su alkoholiu. 1 iš 4 mirčių įvyksta jaunų, 19-24 metų amžiaus asmenų grupėje.

Daugiau nei 30 mln. sveiko gyvenimo metų Europos regione prarandama būtent dėl alkoholio. Pavyzdžiui, 31 proc. mirčių siejama su virškinimo trakto ligomis, 11 proc. – širdies ir kraujagyslių ligomis, 6 proc. – onkologinėmis ligomis. Gana daug mirčių, siejamų su alkoholio vartojimu, nustatoma dėl netyčinių susižalojimų – 30 proc., dar daugiau – 39 proc. – dėl tyčinių sužalojimų. Pastarųjų statistikoje įskaičiuojamos ir savižudybės.

Tiesa, mirčių dėl alkoholio sukeliamų ligų kasmet mažėja. Pavyzdžiui, 2010 m. Lietuvoje registruota apie 26,1 proc. visų mirčių, siejamų su alkoholio vartojimu. 2016 m. rodikliai kiek mažesni ir siekia 24,5 proc.

„Reikia suprasti ir duomenys visi rodo, kad net ir nedidelis pokytis alkoholio prieinamumo turi įtakos ir smurto mažėjimui, ir sužalojimų, autoįvykių mažėjimui, ypač jaunų žmonių tarpe. O viena efektyviausių (priemonių) yra – kelti alkoholio kainas, reguliuojant akcizą, mokesčius ir kainodaros politiką. Kaip minėjau, Lietuvoje visos tos priemonės įgyvendintos“, – tikina PSO atstovybės Lietuvoje vadovė.

LRT.lt primena, kad 2016 metais paskelbti duomenys rodė, jog Lietuva suvartojo daugiausiai alkoholio pasaulyje – 16,3 litro gryno alkoholio žmogui. Vėlesniu laikotarpi alkoholio suvartojimo rodikliai Lietuvoje gerėjo – 2019 m. Lietuvos gyventojai gryno alkoholio suvartojo daugiau nei 3 l mažiau – teko 12,7 l gryno alkoholio žmogui.

PSO atstovybės Lietuvoje vadovė I. Zurlytė anksčiau yra sakiusi, kad PSO vertina Lietuvos padarytą pažangą alkoholio suvartojimo srityje, šalies gerosios praktikos pavyzdžiu seka kitos valstybės. Tarp pasiteisinusių priemonių, leidusių sumažinti alkoholio suvartojimą Lietuvoje, nurodomas alkoholio pardavimų ribojimas savaitgaliais bei amžiaus cenzas – alkoholį leidžiama vartoti asmenims nuo 20 metų.

Europos Komisijos (EK) duomenimis, alkoholio daroma žala – viena iš didžiausių visuomenės sveikatos problemų ES. Dėl jos užregistruojama 7 proc. visų sveikatos sutrikimų ir ankstyvų mirčių. Net dėl saikingo alkoholio vartojimo padidėja ilgalaikė kai kurių širdies, kepenų ligų ir tam tikrų rūšių vėžio rizika, o dažnai suvartojant didelį kiekį alkoholio gali išsivystyti priklausomybė.

PSO duomenimis, kasmet alkoholio vartojimas lemia 3 mln. mirčių. Alkoholio vartojimas yra laikomas pagrindiniu ankstyvo mirštamumo ir neįgalumo rizikos veiksniu tarp 15–49 metų amžiaus asmenų. Higienos instituto duomenimis, 2019 m. Lietuvoje bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 24 tūkst. asmenų. 100 tūkst. gyventojų teko 858 sergantys asmenys. Lietuvoje 2019 m. 544 žmonės mirė dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų. Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltos ligos buvo alkoholinė kepenų liga (41,7 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (27 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (11,9 proc.).

NTAKD gegužę paviešinti duomenys rodo, kad tiek 2019 m., tiek 2020 m. beveik pusę visų apsinuodijimų alkoholiu registruota 35-44 metų amžiaus grupėje. Pastebima, kad per antrąjį karantiną sumažėjo apsinuodijimų alkoholiu iki 15 metų amžiaus grupėje (nuo 3,7 proc. 2019 m. iki 2,2 proc. 2020 m.), bet išaugo apsinuodijimų dalis 55-64 metų amžiaus grupėje (nuo 15,8 proc. 2019 m. iki 20,2 proc. 2020 m.), lyginant su 2019 m. atitinkamu laikotarpiu.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt