Sveikata

2021.09.06 21:13

Dulkys: rugsėjo antrą arba trečią savaitę prasidės skiepijimas pastiprinančiąja doze

Raigardas Musnickas, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.09.06 21:13

Po savaitės, rugsėjo 13 dieną, prasideda naujas pandemijos valdymo etapas. Kaip Vyriausybė ruošiasi šiam žingsniui? Ar galima laukti netikėtumų? LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ – sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

– Danija nuo rugsėjo 10 dienos COVID-19 nebelaikys didelę grėsmę visuomenei keliančia liga. Tai reiškia, kad dauguma apribojimų nustos galioti, ir kaip tik nuo rugsėjo 13 dienos naikinami ir pasai, ir apribojimai. Ar mums sekasi blogiau?

– Deja, reikia pripažinti, kad šiandien sekasi blogiau. Pažiūrėkime į Danijos realybę truputėlį detaliau: Danija, jeigu neklystu, turi beveik dvigubai daugiau gyventojų negu Lietuva, šiandien pas juos 7 dienų 100 tūkst. gyventojų atvejų skaičius yra labai panašus kaip Lietuvoje, tačiau jeigu pažiūrėsime į kovidinius ligonius gydymo įstaigose, jų yra mažiau negu 300. Tai reiškia, kad kai mes pradėjome kalbėti apie galimybių pasą ir kitus dalykus, pas juos yra mažiau negu 300 COVID-19 ligonių ligoninėse. Kaip jie tai padarė? Aš manau, atsakymas yra tai, kad ne mažiau kaip vienu skiepu yra paskiepyta apie 90 proc. visuomenės. Mes atsiliekame mažiausiai 25–30 proc.

Dienos tema. Dulkys: neabejotina, kad visiems užplūdus mokyklas sergamumas augs

– Kada mes turėsime 90 proc.? Apie tai dažnai šnekama, praeitą savaitę peržengėme ir vienu skiepu turime paskiepytų bent 70 proc. gyventojų, bet manoma, kad reikia 90 proc., ką Danija turbūt rodo.

– Matyt, su skaičiais visą laiką yra tam tikrų gudrybių. Manau, žmonės turi žinoti nepagražintą realybę. Mes galime rasti pavienių visuomenės grupių, kuriose esame paskiepiję virš 80 proc. žmonių, bet tada reikia sąžiningai sakyti, ar mes kalbame apie vieną skiepą, ar mes kalbame apie visą skiepijimo procesą – du skiepus. Nuo ko mes tą procentą skaičiuojame? Ar nuo visos populiacijos, ar nuo tos populiacijos, kuri gali vakcinuotis, tai yra nuo 12 metų, ar tiktai suaugusiųjų? Man atrodo, turint mintyje delta kontekstą ir tai, kaip šita mutacija dominuoja – dabar jos yra 90 proc., turint omenyje, jog kitų šalių patirtis rodo, kad būtent dviejų skiepų schema yra efektyviausias ginklas kovojant su delta, mes, matyt, turėtume žiūrėti nuo visos populiacijos dviejų skiepų dozių. Vadinasi, mums reikia daug pasistengti, jeigu neklystu – apie 55 proc.

– Kad ir kaip būtų, susirgimų skaičius kol kas auga. Ar vienintelis planas rudeniui yra galimybių pasas, ar Vyriausybė svarsto dar kokį nors planą?

– Galimybių pasas pats savaime nėra planas, tai vienas iš įrankių gausioje mūsų įrankių dėžėje. Mes turime įvairiausių rūšių testų ir jų algoritmus, turime patį skiepijimąsi ir galimybių pasas yra vienas iš įrankių. Kol kas, atrodo, mums galėtų jo užtekti, bet kur link nuves sergamumo rodikliai, kaip mums seksis su švietimu, nes prisiėmėme riziką. Neabejotina, kad visiems užplūdus mokyklas sergamumas augs. Turėsime įsivertinti, bet Vyriausybė kiekvieną savaitę seka dinamiką.

Neabejotina, kad visiems užplūdus mokyklas sergamumas augs.

– Ar apie karantiną kaip dar vieną būdą kovoti su pandemija galvojate, jei atvejų skaičius pasieks 1 tūkst. ar 1,5 tūkst.?

– Manau, naratyvas „čia karantinas ar ne karantinas“ yra praeitis. Dabar daugiau žiūrime, ar tai ekstremalioji situacija ir ar yra karantinas, daugiau pro tą teisėtumo prizmę. Ar galima tokią priemonę naudoti ir ją įvesti? Kieno lygmeniu – ar Seimo, ar Vyriausybės, ar sveikatos apsaugos ministro? Matyt, turėtume daugiau pro šią prizmę žiūrėti. Pagrindinis dalykas dabar yra nebe atvejų skaičius. Danijos pavyzdys rodo, kad naudojantis tais įrankiais ir ypač skiepijantis galima pasiekti rezultatą.

Dabar daugiau žiūrime, ar tai ekstremalioji situacija ir ar yra karantinas, daugiau pro tą teisėtumo prizmę.

– Labai svarbu, kiek žmonių yra ligoninėse. Kiek apkrauta yra sveikatos sistema? Ar ji jau kolapsuoja, ar dar ne?

– Gruodį, kai mes buvome pirmi pasaulyje, pirmi Europoje pagal visus pandemijos rodiklius, buvo apie 2 500 COVID-19 ligonių, apie 250–300 žmonių buvo reanimacijoje sveikatos apsaugos sistemoje buvo sustabdytos visos paslaugos. Šiandien mes artėjame link 700 COVID-19 ligonių ir, kaip paprastai, apie 10 proc., t. y. apie 70, yra reanimacijoje. Čia yra svarbiausios indikacijos. Be to, žiūrime, kokio sunkumo tai ligoniai, kokių amžiaus grupių. Turiu įspėti, kad matome ligonių senėjimo tendenciją. Vis daugiau reanimacijoje gulinčių, sunkių situacijų ligonių priklauso „80 plius“ grupei, kuri, deja, skiepijosi silpnokai.

– Dabar kaip tik tas laikas, kai svarstote, kaip bus su trečia skiepo doze. Ar valstybė turi pakankamai skiepų revakcinacijai? Ir kaip visa tai atrodys?

– Ar apskritai mums užtektų skiepų? Jeigu įsivaizduotume, kad būtų priimti sprendimai dėl visų gyventojų skiepijimo, o tyrimai rodo, kad pastiprinančiąja doze skiepyti reikia praėjus 6 mėnesiams po antros dozės, tai mums reikėtų apie milijono vakcinų. Mes tikrai esame apsirūpinę. Šio klausimo nėra. Mūsų valstybė vakcinomis yra pasirūpinusi. Dabar klausimas – kam reikėtų? Dar šią savaitę planuoju pasirašyti atitinkamus teisės aktus ir manau, kad rugsėjo antrą arba trečią savaitę prasidės skiepijimas pastiprinančiąja doze: sveikatos apsaugos sistemoje dirbančių žmonių, slauga, globa, visas personalas, kas yra su jais susiję, amžiaus grupė „65 plius“ ir aukščiau, nes atlikti tyrimai parodė, kad po 6 mėnesių apsauga nuo viruso yra stipriai sumažėjusi.

Dar šią savaitę planuoju pasirašyti atitinkamus teisės aktus ir manau, kad rugsėjo antrą arba trečią savaitę prasidės skiepijimas pastiprinančiąja doze: sveikatos apsaugos sistemoje dirbančių žmonių, slauga, globa, visas personalas, kas yra su jais susiję, amžiaus grupė „65 plius“ ir aukščiau, nes atlikti tyrimai parodė, kad po 6 mėnesių apsauga nuo viruso yra stipriai sumažėjusi.

– Čia matome tokį žemėlapį – mažiausiai žmonių paskiepyta Šalčininkuose. Jie vis dar geltonojoje zonoje ir dėl to labai keista.

– Nežinau. Man atrodo, kai yra vasara ir žmonių mobilumas, tai apskritai labai sunku daryti išvadas žiūrint į regiono skaičius. Vasarą vos ne trečdalis Lietuvos gyventojų suguža į Vakarų Lietuvą – Neringą, Nidą. Dabar Vakarų Lietuvoje ir matome didesnį sergamumą. Kai kur statistika rodo vienus žmonių skaičius, bet Registrų centro duomenys rodo, kad žmonės gyvena visai kitur. Aš truputėlį bijočiau daryti išvadas remdamasis vien tokiais dalykais.

– Nuo rugsėjo 13 dienos į didžiuosius prekybos centrus bus galima patekti tik su galimybių pasu, tačiau aiškėja, kad Sveikatos apsaugos ministerija tvarką gali keisti. Ar keisis tvarka ir kaip ji atrodys?

– Pagrindiniai principai, kurie nustatyti Vyriausybės nutarimo lygmeniu, – ne. Kol kas jokių planų, kad kas nors keistųsi, nenumatome. Jeigu būtume pasiekę tikslą – mažiau nei 300 COVID-19 ligonių, nėra naujų mutacijų, aukštas pasiskiepijimo laipsnis, – galbūt Vyriausybė būtų galėjusi svarstyti taisyklių pakeitimus. Šiuo atveju atrodo, kad viskas nuo rugsėjo 13-osios galios taip, kaip yra, nes sergamumas auga.

– Kaip bus su žmonėmis, kurie nepaskiepyti ir kurie gali susirgti? Paprastai tariant, ar jie bus gydomi nemokamai?

– Vienareikšmiškai. Tiek skiepai yra nemokami – dažnai sulaukiu tokio klausimo, – tiek būtinas sveikatos pasitikrinimas ir pats testavimas, kol Seimas nepriėmė kitokių sprendimų, Lietuvoje yra nemokami.

– Lietuvos profesinės sąjungos ir šiandien susitinka su premjere. Jos nuogąstauja, kad neaiškumų kyla dėl privalomojo testavimo, skundžiasi, jog neretai darbdaviai nurodo apmokėti už testą patiems žmonėms. Koks yra verslo santykis su valdžia – Vyriausybe, ministerija? Komunikacijos pakanka?

– Man atrodo, kai paskui ramiau, be emocijų pažiūrėsime į visą pandeminį laikotarpį, mes galėsime tiek centrinės valdžios bendravime su savivalda, tiek centrinės valdžios bendravime su verslu pamatyti, kad žengėme didžiulį žingsnį į priekį. Bendradarbiavimo, man atrodo, niekada tiek nebuvo, kiek jo dabar turime. Bėda ta, kad turime ekstremaliąją situaciją ir kai kuriuos teisės aktus, deja, tenka išleisti ne per dienas, savaites, o per tam tikrą valandų skaičių, kad galėtume valdyti pačią pandemiją. Taikos metu, normaliomis sąlygomis nei IT sistemos nėra taip paleidžiamos, kaip mes dabar paleidžiame, nei teisės aktai taip nėra išleidžiami į dienos šviesą. Deja, yra ekstremalioji situacija, kai kuriuos veiksmus reikia padaryti greičiau. Bet bendravimas su verslu vyksta. Man atrodo, kad mes judame link susitarimų.

Bėda ta, kad turime ekstremaliąją situaciją ir kai kuriuos teisės aktus, deja, tenka išleisti ne per dienas, savaites, o per tam tikrą valandų skaičių, kad galėtume valdyti pačią pandemiją.

– Ar visuomenės spaudimas, ministre, jūsų negąsdina? Rugsėjo 10 dieną – dar vienas mitingas ir greičiausiai jis irgi bus nukreiptas prieš galimybių pasą, vėl bus nemažai antivakserių. Ramiai miegate naktimis?

– Nežinau, ar mano galva turi ramiai, ar neramiai miegoti. Pirmas dalykas, ką noriu pasakyti: mums iš tikrųjų reikia visų žmonių pagalbos ir faktai rodo, kad reikia pasiskiepyti. Minėtas Danijos pavyzdys rodo, kad tada su pandemija susitvarkyti yra kur kas lengviau. Visais atvejais, kai kalbama apie gąsdinimus ar baimes, man atrodo, geriausia žodį „baimė“ keisti į žodį „atsakomybė“. Šalies Konstitucija sako ne tik apie žmogaus teises, bet ir apie pareigas, tad matykime visus šituos dalykus kaip vieną. Na, o gera žinia, jau kažkur skaičiau, kad kartuves lyg ir pakeitė giljotina. Vadinasi, mano skausmai bus trumpesni.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt