Sveikata

2021.08.27 10:25

Auga atvejų ir mirštamumo nuo COVID-19 skaičiai: mokslininkas ir medikė įžvelgia – pikas dar tik laukia, dominuoja nevakcinuotieji

Domantas Katelė, LRT, BNS2021.08.27 10:25

Augantys COVID-19 atvejų skaičiai kelia baimę – pildosi ligoninių lovos, vėl į viršų pradėjo kilti ir mirštamumas. Vyriausybė ima kalbėti apie galimus ribojimus nepasiskiepijusiems gyventojams, o specialistai tikina, kad kol kas situacija nėra dramatiška, tačiau tendencijos – niūrios.

Auga mirštamumas, beveik visi pastarųjų dienų atvejai – nepasiskiepiję asmenys

Apie nerimą keliančią veiksmų raidą prakalbo ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį jis išreiškė susirūpinimą augančiu mirčių skaičiumi.

„Žmonių padaugėjo reanimacijos lovose, neramina ir tai, kad banga pagavo ir mirštamumą“, – nerimastingomis žiniomis dalijasi ministras.

Pastarąsias tris paras fiksuojamas gana ryškus mirčių skaičių augimas, pastebima tendencija, kad absoliuti dauguma mirusiųjų nuo COVID-19 – neskiepyti asmenys.

Trečiadienį nuo šios ligos mirė penki asmenys, visi jie buvo nepasiskiepiję. Dar didesnis šis rodiklis ketvirtadienį – 7 asmenys mirė, jie taip pat visi buvo nevakcinuoti.

Penktadienio duomenimis, mirė šeši asmenys, iš jų nepaskiepyti buvo 5.

Bendrovės „Euromonitor International“ duomenų mokslininkas, matematikos mokslų daktaras Vaidotas Zemlys-Balevičius teigia, kad, remiantis dabartiniais duomenimis, negalima numatyti aiškios tendencijos, ko galima tikėtis rudenį. Vis dėlto mokslininkas pabrėžia, kad egzistuoja tikimybė, jog šių metų ruduo atvejų skaičiumi galėtų būti panašus į praėjusių metų rudenį.

„Neturime aiškių skaičių, kiek yra vakcinuotų ir nevakcinuotų pacientų mirčių atvejų. Tenka žiūrėti pagal praeitų metų tendenciją, tai panašu, kad rugsėjį mes turėsime pakilimą, o koks jis bus ir kiek sudėtingas, pasakyti negalime. Galimų scenarijų spektras yra gana platus. Pažiūrėkime į Floridą, ten vakcinavimas yra panašus, o skaičiai ten yra rekordiniai. Tai reiškia, kad rekordai, kuriuos mes matėme praėjusiais metais, gali pasikartoti“, – prognozėmis dalijasi V. Zemlys-Balevičius.

Vis dėlto jis priduria – valstybėje yra sukurta nemažai įrankių, kurie padeda užtikrinti, kad atvejų ir mirčių skaičiai dėl COVID-19 viruso būtų mažesni.

„Pas mus yra galimybių pasas, bendras supratimas, kad skiepytis reikia, vakcinavimas dar vyksta, tikėtina, kad tai sumažins neigiamą poveikį. Pradiniai duomenys rodo, kad pas mus vakcinos yra pakankamai efektyvios, o masinis vakcinavimas prasidėjo kiek vėliau. Jeigu vakcinos efektyvumas su laiku mažėja, tai didžioji dalis žmonių rudenį turės pakankamai didelį antikūnų skaičių – tai nuteikia optimistiškai. Dėl nevakcinuotųjų optimizmo jokio nėra“, – svarsto mokslininkas.

Jis tikina, kad valstybės institucijos turėtų orientuotis į tai, kokios priemonės galėtų padėti paskatinti vakcinuotis to dar nepadariusius. Mokslininko teigimu, dabartiniai duomenys rodo, kad būtent jiems delta atmaina yra pavojingiausia.

„Žiūrint į hospitalizacijos, mirčių ir susirgimo atvejų duomenis, kol kas matyti, kad dominuoja nevakcinuoti. Vakcinuotųjų viruso platinimas yra kur kas mažesnė problema negu nevakcinuotųjų. Kai tavo laive yra dvi skylės, tai bandysi užkaišioti didesnę, o ne mažesnę. Nevakcinuotųjų skylė yra žymiai didesnė negu vakcinuotųjų. Dabar priimami sprendimai yra orientuoti į nevakcinuotus žmones. Kol kas duomenų, kad vakcinuotųjų epidemija Lietuvoje būtų problema – nesimato“, – mintimis dalijasi matematikos mokslų daktaras.

V. Zemlys-Balevičius džiaugiasi dėl per pastarąsias savaites išaugusių vakcinavimo tempų ir pabrėžia, kad, jo nuomone, teigiamas impulsas turėtų tapti komunikacijos pagrindu.

„Reikia akcentuoti teigiamus dalykus – per keturias savaites 10 proc. Lietuvos gyventojų pasiskiepijo. Reikia tęsti toliau tą darbą žmones įtikinant. Tikiuosi, kad per aiškinimą tas supratimas ateis“, – viliasi mokslininkas.

Santaros klinikų infekcinių ligų centro vadovė: padėti galėtų sustiprinanti vakcinos dozė

Santaros klinikų infekcinių ligų centro vadovė Ligita Jančorienė tikina, kad atvejų skaičius auga. Medikai svarsto, kad rudenį COVID-19 pacientų skaičius išaugs.

„Sergamumas nėra toks, koks buvo gruodžio mėnesį, bet jis po truputį didėja. Ateina rudens sezonas, tikėtina, kad skaičiai turėtų augti, dabar esame būtent tame augimo etape, o pikas dar nėra pasiektas“, – neabejoja L. Jančorienė.

Gydytoja tvirtina, kad augantį atvejų skaičių lemia keli dalykai – delta atmaina, rudens sezonas, kuris verčia žmones daugiau laiko praleisti viduje, bei nesiskiepijantys žmonės, kurie suserga greičiau, o perserga – sunkiau.

„Cirkuliuoja delta atmaina, ji yra labiau užkrečiama už prieš tai buvusias. Yra likusių neskiepytų žmonių, jų yra tikrai daug. Paskiepytų dabar yra vos kiek daugiau negu pusė. Trečias dalykas, klimatui vėstant ir vis daugiau veiklų vykstant ne lauke, o viduje, susidaro palankesnės aplinkybės kvėpavimo ligų infekcijoms plisti. Atsiranda tendencija, kad vasarą būna šiek tiek mažesnis sergamumas, bet, keičiantis atmainoms, su kuriomis kovoti imunitetas nėra pasiruošęs, sergamumas išauga“, – tikina medikė.

Pasak jos, pasiskiepiję pacientai sudaro nedidelį procentą COVID-19 ligonių. Tą, anot L. Jančorienės, lemia blėstantis imunitetas. Reaguodami į tai, medikai siūlo pradėti vakcinuoti sustiprinančia doze.

„Niekas nebuvo nurodęs terminų, kiek ilgai vakcina apsaugo. Jeigu palaipsniui antikūnų titras blėsta, tai apsauga taip pat mažėja. Pradžioje apsauga yra didelė, bet vėliau, imuniteto rodikliams mažėjant, mažėja ir apsauga. Patogeniškos atmainos taip pat prisideda. Imuninio atsako silpnėjimas lemia, kad imama kalbėti apie sustiprinančią dozę, kuri pakeltų antikūnų skaičių organizme“, – tikina Santaros klinikų gydytoja.

Per paskutinę parą pirmąja doze paskiepyta 7,9 tūkst. žmonių

LRT.lt primena, kad praėjusią parą nuo koronaviruso paskiepyta 17 733 žmonės: 7901 iš jų gavo pirmąją, 9832 – antrąją skiepo dozę, penktadienį pranešė Statistikos departamentas.

Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 1 mln. 639 tūkst. 78 žmonės, visiškai vakcinuoti – 1 mln. 478 tūkst. 273.

Šiuo metu bent viena doze yra paskiepyta kiek daugiau nei ketvirtadalis 12–15 metų paauglių.

Pasiskiepiję yra šeši iš dešimties 16–24 ir 25–34 metų žmonių, taip pat patys vyriausi gyventojai, kuriems yra per 80 metų.

45–79 metų amžiaus grupėje yra pasiektas rekomenduojamas 70 proc. vakcinacijos lygis, o 65–74 metų amžiaus grupėje ši dalis siekia 77,8 proc.

Prie rekomenduojamos paskiepytųjų dalies artėja ir 35–44 metų gyventojų grupė, čia paskiepyta 69,3 proc. žmonių.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 58,6 proc. žmonių, paskiepyta 69,1 proc. pilnamečių gyventojų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt