Sveikata

2021.07.26 19:05

Imunologė – apie tai, kas iš tiesų stiprina imunitetą ir kodėl klysta skiepų priešininkai

Viltė Norvydaitė, LRT.lt2021.07.26 19:05

„Imunitetas ne rogės – iš anksto neparuoši“, – teigia biomedicinos mokslų daktarė, profesorė Vita Pašukonienė. Pasak jos, nors kiekvienas turime įgimtą imunitetą, jis nuo specifinės ligos neapsaugos – tam būtini skiepai. Vis dėlto, kad organizmas lengviau kovotų su ligomis, profesorė pataria imunine sistema rūpintis visada ir įvardija, kas turi didžiausią įtaką jos būklei.

– Profesore, kas sudaro imuninę sistemą?

– Imuninė sistema yra viso organizmo sistema ir neįmanoma rasti nė vieno taško, kur jos nebūtų. Tai nėra kažkokioje vienoje vietoje lokalizuotas organas – imuninę sistemą sudaro labai daug įvairių ląstelių, kurios migruoja po visą kūną, jų gamybos organai, limfmazgiai, kuriuose vyksta naujų antigenų pateikimas limfocitams.

– Kaip susidaro imunitetas?

– Imunitetą būtų galima išskirstyti į įgimtą ir įgytą. Įgimtas imunitetas apima greito reagavimo reakcijas. Tai yra pirmoji gynybos linija, kurios komponentai organizme egzistuoja dar nesusidūrus su ligos sukelėju. Toks imunitetas nėra specifiškai atsparus kažkokiai ligai. Specifinis imunitetas įgyjamas tada, kai organizmas susiduria su antigenu. Tada ima formuotis atsakas prieš tą ligą, priklausomai nuo to, koks ligos sukelėjas – bakterija, virusas ar netgi pirmuonis.

– O kaip žinoti, ar jau turi imunitetą nuo tam tikros ligos?

– Vienas iš tokių mediciniškai prieinamų būdų yra tyrimas, kurio metu tikrinama, ar žmogus turi antikūnų prieš tam tikrą ligos sukelėją. Deja, tai nėra visiškai tikslu, nes mūsų aparatūra ir galimybės tai įvertinti yra ribotos. Kaip pavyzdį galiu pateikti priešvirusinį imunitetą. Antivirusinis imunitetas paremtas ne vien tik antikūnais, kuriuos gamina B limfocitai, bet ir T limfocitų reakcijomis, kurios negamina visiškai jokių antikūnų.

Virusas yra dalelė, kuri pati savarankiškai neišgyventų. Tam, kad daugintųsi, ji turi patekti į ląstelę. Kai virusas patenka į savas ląsteles, tai nei B limfocitai, nei antikūnai jau tikrai negali efektyviai kariauti. Tada įsijungia T limfocitai, kurie naikina tas savas infekuotas ląsteles. Visiškai objektyviai ir iki galo įvertinti, ar turime imunitetą, mes negalime, tačiau visame pasaulyje priimta, kad jei antikūnų titras yra apčiuopiamas prieinamais medicininiais metodais, sakome, kad imunitetas tikrai yra.

– Ką atsakytumėte žmonėms, kurie teigia, kad imunitetas, įgytas persirgus, yra geresnis nei pasiskiepijus?

– Na, čia tiesos mažai. Šiaip imuninei sistemai jokio skirtumo, kokiu pavidalu gausi antigeną – natūraliai ar ne. Esmė, kad kuriant vakcinas, beveik visada panaudojama specifinė ligos sukelėjo dalis, o ne visas mikroorganizmas. Jei mokslininkai pataiko paimti tą mikroorganizmo dalį, prieš kurią sukuria vakciną, tai tada tikrai jokio skirtumo nėra. Tačiau tam, kad vakcina išliktų efektyvi ir virusui mutuojant, mokslininkai turi nuspėti ne tik būdingiausą viruso dalį, bet ir tikimybę, kad galimos mutacijos bus susijusios su specifiniu baltymu. Pavyzdžiui, šiuo metu, kol COVID-19 virusas keičiasi S baltyme, tol ši vakcina išliks daugiau ar mažiau efektyvi. Jei pokytis būtų kitoje viruso vietoje, gali tekti modifikuoti ir pačias vakcinas.

Tačiau yra vienas esminis dalykas – natūralumą mes suprantame labai ribotai. Ypač tie žmonės, kurie deklaruoja įvairias mintis apie geresnį imuniteto gavimo būdą. Moksle turime tokią šiurpą keliančią sąvoką, kaip natūrali atranka. Pagal ją, silpniausi paprastai išmiršta ir lieka tik stipriausi, kurių imunitetas operatyviai ir greitai sureaguoja. Visa medicina skirta tam, kad apsaugotume silpnesniuosius ir kad būtų galima nepavojingais būdais pateikti antigeną, su kuriuo imuninė sistema galėtų susipažinti.

– Kai kurie mokslininkai teigia, kad imuniteto stiprinimas yra marketingo triukas. Ar pritariate tokiai minčiai?

– Beveik.

– Kodėl?

– Imuninės sistemos atskirai stiprinti mes negalime jokiais kitais būdais, išskyrus skiepais. Ir tai sakau vienareikšmiškai.

Vis dėlto, jeigu mūsų organizme trūksta kažkokių medžiagų, tai jų trūksta ir imuninei sistemai. Jeigu maitinamės subalansuotai, būname saulėje, gauname pakankamai įvairių medžiagų, klausomės organizmo ir patenkiname jo poreikius, tai niekaip kitaip imuninės sistemos sustiprinti negalime. Tokie papildai, kaip ežiuolė ar vitaminas C, ar panašūs, kurie, kaip reklamuojama, yra skirti organizmo stiprinimui, gali šiek tiek sustiprinti fagocitozę – padidėja galimybė greičiau „suvalgyti“ nepageidaujamus mikroorganizmus, tačiau vėlgi – tai visiškai nesusiję su specfiniu organizmo atsaku į ligų sukelėjus.

Dabar daug rašoma apie česnaką, imbierą, daromi moksliniai tyrimai apie tai, kokias medžiagas turi šie augalai. Ir išties, jie labai veiksmingi, tačiau įsivaizduokime, kokius kiekius reikėtų jų suvalgyti, kad organizmo mechanizmas, apsaugantis nuo ligų, įsijungtų. Tai realiai nepasiekiama.

– Yra tokių žmonių, kurie paniškai pradeda bijoti ligų ir ima vartoti daugybę maisto papildų. Ar gali vitaminų perteklius būti žalingas?

– Pirmiausia reikėtų atskirti papildus ir vitaminus. Papildai – be klinikinių tyrimų į rinką pateikiami nepavojingi įvairių medžiagų rinkiniai. Naudos jie neatneš, bet greičiausiai didelės žalos irgi, nebent bus papildomas krūvis inkstams ir plonės piniginė. Su vitaminais kitaip – jų perteklius gali būti pavojingesnis. Pavyzdžiui, dabar prasidėjęs vitamino C ir vitamino D vajus. Teigiama, kad jų vartoti reikia daug, tačiau milžiniškų kiekių iš tiesų mums nereikia. Vitaminas C dedamas į daugelį maisto produktų kaip konservantas, tad mums paprastai jo tikrai pakanka. Saujomis gerti vitaminų, kaip kai kurie žmonės daro, tikrai nereikėtų.

Nors galbūt finansiškai ne visiems įmanoma, tačiau geriausias variantas – pasidaryti tyrimus ir pasižiūrėti, ko organizmui trūksta, nes labaratorijose atliekami praktiškai visų mineralinių medžiagų ir vitaminų tyrimai.

– O kaip galima teigiamai paveikti imunitetą?

– Dabar daug kalbama apie grūdinimąsi – ar jis padeda imuniteto atsparumui, ar ne. Aš manyčiau, kad padeda, nes tai yra organizmo dresavimas. Pavyzdžiui, kai karšta kraujagyslės stipriai išsiplėčia, o kai šalta – susitraukia. Šis procesas užtrunka. Mikroorganizmų mes turime visada, visur ir labai daug. Kai mes atšalame ir pradeda skaudėti gerklę, tai reiškia, kad tie mikroorganizmai, kurie jau ten buvo, pradeda kelti uždegimines reakcijas. Grūdinimasis paremtas tuo, kad kraujagyslių elastingumas ir paties organizmo gleivinių reakcija tampa daug operatyvesnė.

Moksliškai įrodyta, kad organizmui labai padeda ir miegas. Viena iš imuninės sitemos gamybos grandžių yra melatoninas, kuris gaminasi naktį, miegant tamsoje. Miego metu organizme labai daug kas atsistato. Taip pat dabar ypač tiriamas mūsų žarnynas. Nuo jo priklauso labai daug. Esant normaliai bakterijų rūšinei įvairovei, pilnai užtikrinama ir ne tik mūsų visos imuninės sitemos reguliacija, bet ir hormonų, smegenų, miego veikla. Streso nebuvimas taip pat labai teigiamai veikia imuninę sistemą. Aišku, negali jo išvengti, bet reikia mokėti valdyti savo emocijas.

Svarbu ir dozuotas sportavimas. Dozuotas todėl, nes profesionaliame sporte tam tikros organizmo galimybių ribos jau peržengiamos. Vis dėlto, svarbiausia – saikas. Negali padauginti nei grūdinimosi, nei vitaminų, nei miego, nei visiškos ramybės, tinginystės ar sporto.

– Vasara jau persirito į antrąją pusę, nenumaldomai artėja ir šaltasis metų sezonas. Kada reikia pradėti imunitetu rūpintis labiau?

– Imunitetas ne rogės – iš anksto neparuoši. Organizmą prižiūrėti reikia visada. Su žiema ir tamsiuoju metų periodu pakinta serotonino ir melatonino apykaita, streso daugiau, kai kurių medžiagų iš ties mūsų kūne gali sumažėti, nes siaurėja maisto racionas. Vis dėlto, organizmu reikia rūpintis visą laiką ir nepamiršti pagrindinių sveikos gyvensenos komponentų – subalansuotos mitybos, sporto bei miego.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.