Sveikata

2021.07.12 19:00

Delta atmainą vejasi lambda, o lietuviai nenori nei skiepytis, nei testuotis

Edita Vitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2021.07.12 19:00

Vakcinavimo tempas lėtėja, prezidento plano iki liepos 6-osios pasiekti visuomenės imunitetą nepavyko įgyvendinti, dabar Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) svarsto kitą planą – privalomai testuoti daugiau profesijų darbuotojų, kurie neturi skiepų ir nėra persirgę COVID-19. 

Lietuva kol kas neketina sekti Latvijos pavyzdžiu – įstatymu įteisinti darbdavio teisę atleisti nepasiskiepijusį darbuotoją. Tokiam ministerijos sumanymui pastabų turi teisininkai, verslininkai. Žinoma, jam prieštarauja profsąjungos. Tačiau faktas akivaizdus – užsikrėtusiųjų daugėja: savaitės pradžioje buvo skelbiama apie keturias dešimtis užsikrėtusiųjų, pabaigoje – daugiau nei septynias.

Savaitė. Kas laukia Afganistano, JAV kariams pasitraukus iš jo?

Medikai kartoja, kad tik vakcina gali sustabdyti COVID-19, nes jau aptikta ir lambda atmaina, todėl ruduo neišvengiamai atneš dar vieną viruso bangą.

Santaros medikai jau strateguoja, kur reiks guldyti COVID ligonius, tariasi dėl darbuotojų testavimo ir ruošiasi rudenį atsirisiančiai viruso bangai. Anot Santaros klinikų Biobanko vadovo Danieliaus Naumovo, dabar sparčiai plinta delta atmaina, bet jau aptikta ir kita – lambda.

„Jau strateguojame, kiek lovų reikia paruošti, kokius testus, ką reikėtų priverstinai testuoti. Mes iki šiol kalbėjome apie delta atmainą, dabar yra lambda atmaina. Ji paplitusi 27 šalyse, dabar atliekami tyrimai ir bus aišku, ar ji rūpestį kelianti, arba (bus priskirta – LRT.lt) prie mažiau pavojingos“, – aiškino D. Naumovas.

Vyresnysis medicinos biologas D. Naumovas teigė, kad tik vakcina gali sustabdyti pandemiją, nes virusas mutuoja nepasiskiepijusių žmonių organizmuose.

„Jisai evoliucionuojasi nepaskiepytuose žmonėse. Jeigu žmogus nepaskiepytas, jo organizmas nekovoja, virusas ten gali daugintis bet kiek ir jame gali įvykti mutacijos. Tada atsiranda atmainos“, – pabrėžė specialistas.

Atmainos plinta, skiepijimas stoja, todėl SAM rengia nutarimą dėl privalomo testavimo darbuotojams, plečiamas profesijų sąrašas. Į jį patektų pardavėjai, kavinių darbuotojai, viešojo transporto vairuotojai ir krovinių vežėjai, renginių vedėjai bei kitų profesijų atstovai. Dabar galioja tokia prievolė – periodiškai testuotis numatyta asmens sveikatos priežiūros, slaugos ir globos įstaigų, švietimo sektoriaus darbuotojams.

Lietuvos vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė teigė, kad privalomas testavimas padės sustabdyti atmainų plitimą.

„Mes matome, kad yra daug įvežtinių atvejų. Siekis yra nustatyti kaip įmanoma greičiau tuos atvejus, dėl to buvo sustiprintas keliautojų privalomas testavimas visiems asmenims ir taip pat parengtas projektas dėl testavimo išplėtimo dėl veiklos ir darbų sričių, kuriems būtų taikomas periodinis profilaktinis testavimas. Kadangi dabar yra sumažėjusios testavimo apimtys, tai yra galimybės ir valstybės lėšomis išplėsti bei atlikti didesnį tyrimų skaičių“, – teigė L. Ašoklienė.

Teisininkas Gintautas Bartkus tikino, kad Vyriausybė, tik pasitelkusi ekspertus, turi įvertinti tokią galimybę ir nedaryti skubotų žingsnių.

„Kad vėliau nereikėtų raudonuoti ir vėliau tų priemonių naikinti, rimtai pamatuokim ir tada ženkime žingsnį. Prievartiniai dalykai dažniausiai tokiais atvejais neveikia ir vėlgi, jų teisėtumas yra abejotinas“, – sakė G. Bartkus.

Darbo teisės specialistas Vilius Mačiulaitis perspėjo, kad norint įvesti privalomą testavimą, turi būti ne tik teisinė diskusija, bet ir numatytas aiškus reguliavimo klausimas.

„Testavimas yra viena iš priemonių rizikai išvengti ir turi turėti mechanizmą ir algoritmą, kaip tai įgyvendinti iš esmės. Papildomi teisės aktai, įpareigojantys bent jau testuotis, darbdaviams, aišku, būtų ir papildomas teisinis pagrindas priminėti vidinius sprendimus“, – sakė V. Mačiulaitis.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigė, kad norint išvengti dar vieno karantino, reikėtų užuot įvedinėjus privalomą testavimą, darbdaviams suteikti teisę iš darbuotojų paprašyti galimybių paso arba skaitmeninio COVID-19 pažymėjimo, nes šiuo metu darbdavys ne visada turi informacijos ar žmogus persirgęs, ar pasiskiepijęs.

„Jeigu darbdavys turėtų tokį patvirtinimą, tada jis spręstų pagal aplinkybes ir kalbėtųsi su darbuotoju. Tai nebūtų priverstinis dalykas, ir, aš manyčiau, kad tai būtų daug efektyvesnis dalykas ir visuomenėje nesukeltų tiek aistrų“, – sakė A. Romanovskis.

Privalomas kai kurių profesijų darbuotojų testavimas nepriimtinas profesinėms sąjungoms. Švietimo darbuotojų profsąjungos atstovė Jurgita Kiškienė sakė, kad priverstinių veiksmų valdžios negali imtis: „Aš manau nepriimsim labai teigiamai, nes neturi būti prievartos, kas susiję su visų mūsų sveikata. Aš manau, kad reikia tampresnio dialogo su visais piliečiais.“

Darbo teisės ekspertas V. Mačiulaitis mano, kad vis dėlto geresnis būdas yra ne prievarta, o skatinimas: „Aš labiau būčiau šalininkas skatinimo. Įmonės tikrai gali numatyti skatinimą darbuotojų, pavyzdžiui, premijas. Tai būtų paprasčiausias būdas norint sumažinti nieko nenorinčių skaičių.“

Lietuvoje bent viena doze yra paskiepyta kiek daugiau nei 45,5 proc. gyventojų, abiem – beveik 40,5 proc. Iki savaitgalio aptikti 32 delta atmainos atvejai. SAM projektą dėl privalomo kai kurių darbuotojų testavimo Vyriausybei svarstyti teiks pirmadienį.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.