Skausmas kairėje galvos pusėje gali neraminti, jei jo priežastys nėra žinomos. Supratus tokio skausmo pobūdį, galima lengviau nustatyti jo priežastį ir rasti tinkamą gydymą, rašo „Medical News Today“.
Apie 50 proc. suaugusiųjų visame pasaulyje kenčia nuo galvos skausmų. Dauguma jų yra vadinami pirminiais galvos skausmais, nes nėra patirtos traumos ar ligos pasekmė. Tik nedidelę dalį galvos skausmų sukelia rimtesnės priežastys.
Galvos skausmo tipai
Supratus kairėje pusėje juntamo pirminio galvos skausmo priežastis ir simptomus, galima lengviau juos atskirti nuo rimtesnių būklių.
Nors daugeliu atvejų skausmą kairėje galvos pusėje sukelia ne kokios nors medicininės būklės, kartais jo priežastys gali būti pakankamai rimtos.
Pirminiai galvos skausmai, galintys pasireikšti kairėje pusėje, yra: migrena, įtampos tipo galvos skausmas, klasterinis galvos skausmas.
Skausmą kairėje galvos pusėje galinčios sukelti medicininės būklės yra: traumos, uždegiminės ligos, kraujagyslių problemos, vaistų perdozavimas,
sinusitas.
Toliau analizuojama kiekvieno atitinkamo tipo pirminio galvos skausmo priežastis ir simptomus.
Migrena
Skausmą kairėje galvos pusėje gali sukelti migrena. Jungtinėse Amerikos Valstijose migrena serga 12 proc. žmonių, dažniau moterys nei vyrai.
Migrenai būdingas stiprus, kartais pulsuojantis galvos skausmas, paprastai pasireiškiantis vienoje galvos pusėje. Skausmas gali prasidėti aplink akį ar smilkinį ir išplisti į kitas galvos sritis.
Kad skausmas būtų laikomas migrena, jį turi lydėti vienas ar keli iš šių simptomų: regėjimo pokyčiai, pykinimas ir vėmimas, galvos svaigimas, padidėjęs jautrumas garsams, šviesai, prisilietimams ar kvapam, veido arba galūnių tirpimas ar dilgčiojimas.
Migrena paprastai trunka 4–72 valandas. Pajutus artėjančią migreną, gali kilti noras prigulti.
Pagrindinės migrenos priežastys nėra iki galo aiškios, tačiau manoma, kad tai susiję su smegenų funkcija ir padidėjusiu jas supančių nervų ar kraujagyslių jautrumu.
Migreną gali sukelti stresas, tam tikri maisto produktai, pavyzdžiui, alkoholis, sūris, šokoladas, miego perteklius ar trūkumas. Taip pat ryški arba mirksinti šviesa, ilgai besitęsiantis triukšmas, intensyvus aromatas, pavyzdžiui, kvepalai.
Įtampos tipo galvos skausmas
Įtampos tipo galvos skausmai gali pasireikšti kairėje pusėje ir už akių. Jie gali būti susiję su patiriamu stresu.
42 proc. visų pasaulyje registruojamų galvos skausmo atvejų yra įtampos tipo skausmai.
Jie gali atsirasti vienoje galvos srityje, tad gali būti skausmo kairėje pusėje priežastis. Tačiau įtampos tipo galvos skausmai rečiau juntami tik tam tikroje galvos srityje nei migreniniai skausmai.
Galimi simptomai: įtemptas, spaudžiantis skausmas, kuris gali prasidėti už akių ir išplisti per kaktą ar pakaušį. Apima jausmas, lyg galva būtų įsprausta į spaustuvus, kaklo ir pečių raumenys pasidaro įtempti. Galima pastebėti, kad skausmas paprastai sustiprėja vakare.
Manoma, kad įtampos tipo galvos skausmus sukelia raumenų įtampa. Juos gali iššaukti stresas, įtampa kakle ir pečiuose, netinkama laikysena, patirta kaklo trauma.
Klasterinis galvos skausmas
Kairės galvos pusės skausmo priežastis gali būti klasterinis galvos skausmas. Maždaug pusė milijono amerikiečių bent kartą gyvenime yra patyrę klasterinį galvos skausmą.
Klasteriniai galvos skausmai yra itin stiprūs ir dažniausiai pasireiškia vienoje galvos pusėje skausmu už kurios nors akies, viename smilkinyje ar vienoje kaktos pusėje. Po 5–10 minučių skausmas ima intensyvėti arba stiprus skausmas trunka 30–60 minučių, o ne toks stiprus skausmas gali trukti iki 3 valandų.
Kiti susiję simptomai gali būti: užsikimšusi ar varvanti nosis, užkritęs akies vokas, ašarojanti ir paraudusi kuri nors akis, paraudęs, suprakaitavęs veidas.
Tiksli klasterinių galvos skausmų priežastis nėra žinoma, tačiau manoma, kad jie gali būti susiję su hipotalamu vadinama smegenų sritimi.
Klasteriniai galvos skausmai paprastai pasireiškia panašiu laiku kiekvieną dieną ir tokie priepuoliai gali trukti nuo 4 iki 12 savaičių. Jie dažnesni pavasarį ir rudenį, todėl žmonės juos kartais painioja su alerginiais galvos skausmais.
Medicininės būklės
Kartais skausmai kairėje galvos pusėje gali būti ne pirminiai skausmai, o atsirandantys dėl tam tikrų medicininių būklių. Kai kurios jų gali būti rimtos.
Rimtos galvos skausmą sukeliančios medicininės būklės yra: traumos, uždegiminės ligos, kraujagyslių problemos.
Mažiau rimtos medicininės būklės, galinčios sukelti skausmą kairėje galvos pusėje, yra skausmą malšinančių vaistų perdozavimas ir sinusitas.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją
Jei galvos skausmas atsiranda jau perkopus 50 metų ir palaipsniui stiprėja ar keičiasi jo pobūdis, reikėtų kreiptis profesionalios medicininės pagalbos. Jei pasireiškia kurie nors iš pirma išvardintų rimtų medicininių būklių simptomai, taip pat reikėtų nedelsiant susisiekti su gydytoju.
Tarp šių simptomų taip pat paminėtini besiliejantis vaizdas akyse, karščiavimas ir gausus prakaitavimas.
Svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, jei:
– galvos skausmai pasireiškia vyresniame nei 50 metų amžiuje;
– iš esmės pasikeičia galvos skausmo pobūdis;
– galvos skausmai palaipsniui stiprėja;
– pasireiškia labai stiprus galvos skausmas;
– stebimi skausmus patiriančio asmens mąstymo funkcijos ar asmenybės pokyčiai;
– skausmai atsiranda po galvos sumušimo;
– dėl galvos skausmų labai pablogėja gyvenimo kokybė.
Gydymas ir profilaktika
Daugumą galvos skausmų galima gydyti skausmą malšinančiais vaistais. Populiariausi vaistai, kurių galima įsigyti be recepto ar internetu, yra ibuprofenas ir aspirinas.
Joga ar kiti atsipalaidavimo būdai gali padėti atpalaiduoti kūną ir protą. Toks atsipalaidavimas gali sumažinti raumenų įtampą, todėl mažiau tikėtini įtampos tipo galvos skausmai ir streso sukeliama migrena.
Rekomenduojama vengti galvos skausmus sukeliančio maisto, pavyzdžiui, kofeino, alkoholio ir sūrio.
Jei galvos skausmą sukelia kokia nors medicininė būklė, gydytojas gali patarti, kaip geriausiai ją gydyti.
