Sveikata

2021.05.06 17:03

Derybos dėl medikų kolektyvinės sutarties supriešino ir pačius medikus: vieni kalba apie streikus, kiti apie svetimos gėdos jausmą

Laura Adomavičienė, LRT.lt2021.05.06 17:03

Už uždarų durų kaistant deryboms dėl naujos medikų šakos kolektyvinės sutarties, į diskusiją įsikišo ir Seimo Sveikatos reikalų komitetas. Mat keturios iš devynių derybose dalyvaujančių medikų profesinių sąjungų kaltina Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) pažeidžiant derybų tvarką ir grasina medikų streikais, jei nebus atsigręžta į šio ketvertuko reikalavimus. Likusios profesinės sąjungos tikina, kad derybos po trejų metų pagaliau yra konstruktyvios, tačiau nesutarimus dėl asmeninių ambicijų kelia Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas. 

Medikų ginčus neeiliniame posėdyje išklausę Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai atsisakė kištis į medikų profesinių sąjungų rietenas dėl šakos kolektyvinės sutarties ir paragino ieškoti bendrų sąlyčio taškų, kurie padėtų greičiau susitarti ir pasirašyti visiems sveikatos priežiūros darbuotojams reikalingą dokumentą.

Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties, kuri įsigaliotų nuo 2022 m. sausio 1 dienos, derasi 9 medikus vienijančios organizacijos. Derybose dalyvauja keturios jų, kurios 2018 m. pasirašė dabar galiojantį susitarimą, tai yra: Lietuvos gydytojų sąjunga, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos slaugos specialistų organizacija ir Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga.

Pastarasis ketvertukas derybose laikosi pozicijos, kad reikėtų ne rengti naują šakos sutartį, o atnaujinti senąjį dokumentą, kuris galioja nuo 2019 m.

Be minėtų keturių profesinių sąjungų derybose dalyvauja ir dar penkios: Greitosios medicinos pagalbos (GMP) darbuotojų profesinė sąjunga, Medicinos įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos profesinės sąjungos federacija „Sandrauga“, Lietuvos sveikatos apsaugos profesinių sąjungų federacija ir Profesinių sąjungų organizacija „Lietuvos medikų forumas“.

Pastarosios dabar galiojančią šakos kolektyvinę sutartį vertina prastai, nes joje iš esmės atsispindi tik tai, kas ir taip yra numatyta Darbo kodekse. Papildomų teisių ir garantijų, galinčių turėti esminių pokyčių medikų darbo sąlygoms bei atlyginimų nustatymui, dabar galiojančiame dokumente nėra, dėl to prašoma parengti naują šakos kolektyvinę sutartį.

Mat šiandien vienas opiausių klausimų yra ne tik medikų atlyginimai, bet ir valstybiniu lygmeniu apskritai nesureguliuoti medikų darbo krūviai. Šiuo metu darbo krūviai nustatyti tik Lietuvos slaugytojams, tačiau šis teisės aktas – tik rekomendacinio pobūdžio.

Visgi iki šiol vykusios diskusijos dėl šakos kolektyvinės sutarties baigėsi tuo, kad medikai liko prie nuomonės, jog būtų vedamos derybos dėl mažiausiai trijų atskirų šakos kolektyvinių sutarčių: Lietuvos viešosiose sveikatos priežiūros įstaigose dirbantiems medikams, kitos – GMP darbuotojams bei atskiros – biudžetiniam sektoriui. Prie pastarųjų priskiriamos tokios kaip Nacionalinis vėžio institutas, psichiatrijos ligoninės.

Keturios profesinės sąjungos reikalauja klausimą perkelti į Ginčų komisiją

SAM, vadovaujanti deryboms, visgi laikosi nuomonės, kad tikslinga būtų parengti vieną bendrą šakos kolektyvinę sutartį, kuri apjungtų visą Lietuvos sveikatos priežiūros sektorių. Tokiu būdu visoms organizacijoms būtų užtikrinamos vienodos teisės ir privilegijos. Tačiau būtent ši nuostata ir piktina minėtą profesinių sąjungų ketvertuką.

„Iki kovo 26 dienos viskas vyko taip, kaip buvo numatyta įstatymuose ir problemų niekas nekėlė, (...) bet po to stojo tokia tyla, ir po to balandžio 9 dieną mes, keturios profesinės sąjungos, gavome atsakymą, kad nebus pradėtos derybos su mumis dėl sutarties atnaujinimo.

Paaiškinimų ten didelių nebuvo. Mes visą laiką girdime tik žodinį paaiškinimą, kad Vyriausybė nusprendė ir išaiškino, kad turi būti viena šakos sutartis. To paaiškinimo mums niekas nepristatė. (...) Balandžio 12 dieną buvo pirmas derybų posėdis, kuriame išgirdome labai įdomių dalykų: pirmiausia, kad turime būti visi suvaryti į vieną vietą, visos profesinės sąjungos, kas pažeidžia Konstitucijos 50 straipsnį, nes profesinės sąjungos yra savarankiškos organizacijos ir neturi niekas teisės nurodinėti, kaip joms elgtis.

Po to mes parašėme kreipimąsi į derybinę grupę, kad tai nėra jokios derybos ir paprašėme įstatymo nustatyta tvarka sušaukti mūsų šalių posėdį dėl kolektyvinio darbo ginčo. Balandžio 26 diena buvo paskutinė diena, kada mes turėjome gauti atsakymą ir mes gavome, kad SAM atsisako sušaukti tokį posėdį. (...) Tada mes balandžio 29 dieną kreipėmės dėl Ginčo komisijos sudarymo. Šiandien yra paskutinė diena, kada turėtų būti sudaryta Ginčo komisija. Deja, mes vėl jokio atsakymo neturime. Pasibaigė visi įstatymų nustatyti laikai ir pagal Darbo kodeksą lieka tik savo valios išreiškimas per streiką“, – posėdyje kalbėjo L. Labanauskas.

Šios keturios profesinės sąjungos taip pat atkreipia dėmesį į naująjį Darbo kodeksą, kuris numato, jog kolektyvinės sutartys taikomos tik jas pasirašiusių profesinių sąjungų nariams, o ne visiems darbuotojams. Tai reiškia, kad kiekviena profesinė sąjunga gali derėtis dėl atskiros jos nariams taikomos kolektyvinės sutarties.

SAM tikina negalinti pasirašyti kelių sutarčių su medikais

SAM pabrėžia, kad gavusi iš Vyriausybės įgaliojimus organizuoti derybas su medikus vienijančiomis profesinėmis sąjungomis dėl šakos kolektyvinės sutarties, kreipėsi išaiškinimo tiek į pačią Vyriausybę, tiek į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM) ir gavo atsakymą, kad ministerija gali inicijuoti tik vienos šakos kolektyvinės sutarties pasirašymą su jos pavaldume esančių įstaigų profesinėmis organizacijomis.

Atsižvelgiant į tai, kad po šia šakos sutartimi patenka skirtingos sveikatos priežiūros įstaigos – viešosios, biudžetinės ir GMP, kurių darbuotojams atlyginimai apskaičiuojami taikant skirtingas metodikas – nuspręsta vieną šakos sutartį rengti iš kelių dalių: bendrosios, kuri apimtų visų darbuotojų darbo sąlygas, ir specialiųjų priedų, kuriuose būtų atskirai numatytos visų trijų skirtingų įstaigų darbuotojų teisės.

Su tokiu variantu pirmame oficialiame derybų posėdyje sutiko visos 9 medikus vienijančios profesinės sąjungos.

Deryboms trukdo saujelės interesai?

Posėdyje dalyvavusi premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė patvirtino, kad Vyriausybė laikosi pozicijos, kad su Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojais būtų pasirašyta viena šakos kolektyvinė sutartis.

„Šitas kazusas, ko gero, dėl to ir gaunasi, kad prieš tai buvusią sutartį pasirašė keturios profesinių sąjungų organizacijos, šiandien į derybas yra atėjusios devynios. Tas atnaujinimas tik keturioms organizacijoms iš tiesų negalimas, todėl kad derybose dalyvauja devynios organizacijos. Dauguma iš jų sutinka su viena šakos kolektyvine sutartimi ir atsižvelgiant į tą išreikštą nuomonę tos derybos ir vyksta dėl vienos šakos kolektyvinės sutarties“, – sakė Ž. Gudlevičienė.

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis priminė, kad kai 2018 m. vyko derybos dėl dabar galiojančios šakos kolektyvinės sutarties – apie jas be šiuo metu besipiktinančio ketvertuko kitos profesinės sąjungos nė nežinojo ir dalyvauti derybose galimybės neturėjo.

Šį prieš dvejus su puse metų vykusį procesą K. Juknis vadino vieno žmogaus uzurpacija. Šiandien, jo nuomone, derybų procesas yra skaidresnis, informacija apie derybas buvo skelbiama viešai ir dalyvavimas jose visoms norinčioms profesinėms organizacijoms lengvai prieinamas.

Kad derybos dėl sutarties vyksta – patvirtino ir jose dalyvaujanti Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos valdybos ir tarybos narė Violeta Grigienė, tik ji pabrėžė, kad sprendimų priėmimas derybose stringa būtent dėl prasidėjusių ginčų tarp pačių medikų organizacijų.

Ketvirtukui priklausančios Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Lina Ganatauskienė visgi pabrėžė, kad dabar galiojanti šakos kolektyvinė sutartis „nėra Liutauro Labanausko“ sutartis, o visos darbo grupės suderėtas ir pasirašytas dokumentas, kuris yra aktualus profesinių sąjungų nariams.

Gydytojų vadovų sąjungos valdybos narys bei Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus įsiplieskusius nesutarimus tarp pačių medikų organizacijų stebi su nerimu.

„Mane apėmęs svetimos gėdos jausmas. Visi įkibę vieni kitiems į atlapus, norėdami pasirodyti geresniais ir doresniais. Apie slaugytojus, gydytojus kažkaip ne itin girdisi. Manau, kad reikia ne tik lyderystės, kolegiškumo ir korektiškumo šioje situacijoje. Visi puikiai suvokiame, kad kolektyvinė šakos sutartis yra reikalinga“, – pabrėžė D. Steponkus.

Dulkys: sutartis svarbi sprendžiant medikų algų klausimą

Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje dalyvavęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pabrėžė, kad šakos kolektyvinė sutartis – svarbus įrankis, galintis užtikrinti stabilų medikų algų kilimą ir savalaikį išmokėjimą.

LRT.lt primena, kad metams įpusėjus medikai vis dar laukia nuo sausio 1 dienos žadėto algų kilimo. Mat padidėjus mėnesio minimaliai algai (MMA) medikų pastovioji darbo užmokesčio dalis turėjo kilti 9 proc., bet SAM neradus lėšų, medikai vis dar laukia jiems teisėtai priklausančių didesnių algų.

Anot A. Dulkio, šiandien medikų algoms lėšų poreikis yra gerokai didesnis, nei Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto galimybės.

„Problema keliasi iš metų į metus. Pripažinkime, kad lėšos niekada nebuvo numatomos biudžete. Jei kažkas buvo padaroma dėl medikų, atlyginimai buvo didinami ir ankstesniais metais, bet tai buvo daroma iš rezervų ar iš pačių įstaigų vidinių resursų. Bet valstybiniu lygmeniu to daroma nebuvo.

Darome prielaidas, kad jei karantinas truktų apie 6 mėn., vien COVID-19 priedams planuojamų išteklių poreikis siekia apie 200 mln. eurų. Vyriausybė tai užtikrins, bet tai tik pandemijos dalykai. Turim sutartį turėti tokią, kad biudžete matytųsi tie dalykai ir visi dalyviai jaustųsi saugūs“, – sakė A. Dulkys.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė pirminė, kad minėtam medikų algų padidinimui 9 proc. nuo sausio 1 d. buvo numatyta 50 mln. eurų, tačiau patvirtinus biudžetą paaiškėjo, kad nebuvo skirta pakankamai lėšų atsiskaityti su įstaigomis už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, tad žadėti milijonai nukeliavo pastarosioms reikmėms.

Beje, sveikatos apsaugos ministras komiteto posėdyje pabrėžė, kad viešas derybų klausimo svarstymas Seimo sveikatos reikalų komitete yra „vaikščiojimas ant peilio ašmenų“. Mat bet koks viešas nesuinteresuotų pusių kišimasis, pavyzdžiui, Seimo narių, į derybų eigą gali būti laikomas neteisėtu kišimusi į procesą ir gali sužlugdyti pačias derybas, kurios ypač svarbios visai medikų bendruomenei.

„Įstatymų leidėjas yra aiškiai nustatęs, kas derybose dalyvauja, kokios kieno yra teisės ir pareigos ir mes čia negalime jų išplėtoti. Ta valia išreikšta Darbo kodekse. Tik profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos yra derybų šalys, kurios yra lygiaverčiai socialiniai partneriai ir tos šalys turi teisę tiek laisvai derėtis, tiek ir laisvai nustatyti kolektyvinės sutarties turinį, kuris atitiktų jų ir jų atstovaujamų narių interesus. Ir tik šios šalys turi nuspręsti, ar kolektyvinė sutartis apskritai bus sudaryta. Bet koks kitų asmenų: ar privačių, ar valstybės subjektų kišimasis į derybų eigą akivaizdžiai trukdytų derybų šalims teisėtai naudotis įstatymų suteiktomis teisėmis“, – dėmesį atkreipė A. Dulkys.

LRT.lt primena, kad iki neeilinio Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžio nuo kovo deryboms medikus vienijančios organizacijos rinkosi keturis kartus: į du priešderybinius posėdžius ir į du derybinius posėdžius. Dabartinė LNSS šakos kolektyvinė sutartis baigia galioti 2022 m. sausio 1 dieną.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.