Sveikata

2021.05.03 05:30

Pažadėto algų didinimo sausio 1-ąją nesulaukė: medikai nusivylę, ligoninių vadovai griebiasi įvairių gudrybių

Laura Adomavičienė, LRT.lt2021.05.03 05:30

Prieš trejus metus Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir medikų profesinių sąjungų pasirašyta šakos kolektyvinė sutartis, dar nenustojusi galioti, grūdama į stalčių – nėra lėšų atlyginimams, kaip žadėta, kelti. Medikų bendruomenė per pandemiją dirbo padidėjusiu krūviu, be to, trečdalis jų užsikrėtė COVID-19, todėl dabar su nuoskauda tikina, kad sutarties nesilaikymas yra ministerijos spjūvis į veidą. SAM atkerta, kad šiandien prioritetas yra pandemijos valdymas, o prie medikų darbo užmokesčio klausimo bus grįžta tik liepą.

„Tai yra visiškas cinizmas. Yra pinigų keliukams, yra kompensacijoms verslui, yra iš ko padidinti seimūnų padėjėjų algas. Pinigų tik mums, medikams, nėra. Šakos sutarties nesilaikymas demotyvuoja visus. Aplink tik nusivylimas ir pyktis, o priekyje nesimato jokios šviesos.

Per pandemiją 30 proc. praktikuojančių medikų susirgo COVID-19 (15 561 žmogus), o 38 medikai mirė. Galbūt tai atrodo nedaug, bet jeigu 38 žurnalistai būtų numirę, kaip tai bendruomenei atrodytų? Tai yra žmonės, kuriuos mes pažinojome, su kuriais kartu dirbome, jie – ne kariai, jų pareiga – ne MIRTI darbe, jų pareiga yra gydyti. Ir po šių išskirtinių metų, kai medicinos darbuotojams taip reikalingas neapsimestinis rūpestis, mes niekam nereikalingi.

Kai reikėjo susitelkti dirbti, eiti į priešakines linijas, nė vienas neatsisakėme, net ir bijodami dėl savo ar artimųjų sveikatos ir gyvybės. Dabar vykdyti finansinių įsipareigojimų SAM nemato reikalo. Atsakomybės už tai niekas prisiimti visiškai nenori, nors yra raštu pasirašyta sutartis“, – apmaudo neslėpė Santaros klinikų gydytojų sąjungos pirmininkė Gabija Tomkutė.

Ligoninių vadovybės balansuoja ant teisinių ginčų ribos

Medikų šakos kolektyvinė sutartis tarp SAM ir medikus vienijančių profesinių sąjungų buvo pasirašyta 2018 m. vasarą. Viename iš jos priedų numatyta, ir kaip medikams kasmet bus keliami atlyginimai.

Kiekvieno mediko mėnesinis atlyginimas susideda iš dviejų dalių: pastovios ir kintamosios. Kintamoji – įvairūs skatinamieji priedai, jie, atsižvelgiant į mediko darbo krūvį ir pasiekimus, gali kisti. Tačiau būtent pastovioji dalis turėtų užtikrinti žadėtą nuolatinį algos didinimą. Ji yra pririšta prie šalyje galiojančios minimalios mėnesinės algos (MMA) ir dauginama iš 2,5. MMA kinta kasmet, tad medikų algoms apskaičiuoti imamas praėjusių metų sausio 1 dieną galiojęs dydis.

Reiškia, kad praėjusių metų medikų algos priklausė nuo 2019 m. sausio 1 dieną galiojusio MMA, jis tada siekė 555 eurus. Kadangi 2020 m. šis rodiklis buvo didesnis, siekiantis 607 eurus, medikai buvo užtikrinti, kad jų algos nuo šių metų kils 9 proc., – taip susitarta su SAM, sutartis patvirtinta parašais.

„Kas, kad ministerijoje keitėsi šeimininkas, sutartis galioja iki 2021 m. pabaigos. Juk ir gydytojas po budėjimo visus savo pacientus perduoda kolegai“, – pabrėžė G. Tomkutė.

Tačiau Santaros klinikų medikai, pamatę sausio mėnesio algalapius, pasijuto apgauti – algos nekito. Pasak G. Tomkutės, Santaros klinikų profesinių sąjungų jungtinė atstovybė kreipėsi į administraciją, tačiau sužinojo, kad SAM šių metų algoms didinti tiesiog neskyrė pinigų.

Tokioje pačioje situacijoje atsidūrė visos šalies gydymo įstaigos, negavusios lėšų jos arba mokėjo mažesnes algas dėl nepakeisto MMA (tai yra darbuotojo darbo sutarties pažeidimas ir už tai darbdaviui gresia atsakomybė), arba padidino MMA, tačiau nurėžė dalį priedų. Galutinis rezultatas – pernai pavasarį vadinti herojais medikai vėl liko be žadėto algų kėlimo.

„Pasikeitus MMA darbuotojo darbo užmokestis turėjo padidėti kiek daugiau nei 9 procentais. Per vienerius metus tai sudaro daugiau nei 13 atlyginimą ne tik kiekvienam medikui, bet ir kiekvienam sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojui. Šiuo metu Santaros klinikose dirba daugiau nei 6 tūkst. darbuotojų, SAM jiems yra skolinga už pažeistą šakos kolektyvinę sutartį.

Yra labai liūdna, nes tie pinigai buvo sąžiningai uždirbti kiekvieno darbuotojo, o šiuo metu, užuot ramiai dirbę, turime įvairiausiais būdais stengtis išsireikalauti savo uždirbtus pinigus. Susidaro toks vaizdas, jog SAM mano, kad šių pinigų mes nenusipelnėme ir neuždirbome“, – naujienų portalui LRT.lt sakė Santaros klinikų slaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Mingaudas Busevičius.

Profesinėms sąjungoms yra nesuvokiama, kaip ministerija, pati įpareigojusi sveikatos priežiūros įstaigas laikytis pasirašytos šakos kolektyvinės sutarties, šiandien tas pačias įstaigas stumia į nepatogią situaciją. Pavyzdžiui, SAM yra viena iš VUL Santaros klinikų steigėjų, jos įpareigojimų dėl medikų šakos kolektyvinės sutarties šios ligoninės administracija laikytis privalo, o pinigų šiai pareigai įvykdyti neskirta.

„Administracija neturi pinigų darbuotojams priklausančiam darbo užmokesčiui mokėti, o tai reiškia, kad klinikų direktorius nesivadovauja teisės aktais ir pažeidžia darbuotojų darbo sutartis. Tokiu būdu SAM, kaip viena iš Santaros klinikų steigėjų, gali skirti nuobaudą klinikų direktoriui“, – absurdiška situacija stebėjosi M. Busevičius.

„Mes visi suprantame, kad realiai ministerijos į teismą paduoti negalime. Mes galime į darbo ginčų komisiją paduoti tik savo ligoninės administraciją, ir tai ne kartu, o kiekvienas darbuotojas atskirai, bet vėl – tai yra konfliktas, tai yra teismai. Visi matėme, kaip viskas vyko Panevėžyje. Niekas tų žmonių neužstojo.

Šį kartą mes su administracija šiame kare jaučiamės esantys kartu, nes patys suprantame, kad jeigu tu iš vieno stalčiaus išėmei pinigų ir įdėjai į kitą stalčių – jų neatsiras daugiau. Per pandemiją ligoninė patyrė daug išlaidų. Santaros klinikos pavasarį gydė pusę visų šalies COVID-19 ligonių. Didelis klausimas, ar jos gavo pusę viso finansavimo. Dabar, kai buvo didžioji banga, Santaros klinikos gydė trečdalį visų ligonių, nežinome, ar finansavimas buvo padalytas proporcingai pagal apkrovas“, – abejonėmis dalijosi G. Tomkutė.

Senos sutarties nevykdo, bet jau kviečia derėtis dėl naujos

Šiandien daugiau nei 6 tūkst. VUL Santaros klinikų medikų mato vienintelį kovos būdą – viešumą, nes ligoninės administracija bejėgė, o ministerija atsitvėrė tylos siena. Tiesa, sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė LRT RADIJO laidoje „Lietuvos diena“ patikino, kad nors šiandien lėšų medikų atlyginimams kelti nėra, jų visgi žadama ieškoti nuo liepos 1-osios. Šis pažadas medikų bendruomenės neguodžia.

„Šioje situacijoje mane glumina moralinis aspektas. Turime sutartį, kurią pasirašė ministerijos atstovai ir profsąjungos. Tačiau, prabėgus dvejiems metams nuo pasirašymo datos, staiga viskas pasikeičia – parašai nebetenka prasmės. Susitarimas vienašališkai „pamirštamas“, motyvuojant, jog nėra lėšų.

Sveikatos apsaugos viceministrė lyg ir žada, kad atlyginimai bus didinami nuo liepos 1 dienos. Bet ko vertas jos pažadas, jeigu mes jau turime pasirašytą dokumentą, kuris nėra vykdomas? Tiek ministerija, tiek ir ligoninių administracijos turėjo 2 metus pasiruošti suplanuotam atlyginimų kėlimui“, – naujienų portalui LRT.lt sakė Santaros klinikų gydytojas anesteziologas-reanimatologas Giedrius Volbekas.

M. Busevičius pridūrė, kad SAM ne tik kad nukelia savo įsipareigojimus į liepos mėnesį, bet jau galvoja apie kitos medikų šakos kolektyvinės sutarties pasirašymą. Mat ši galioja iki šių metų pabaigos ir ją per šiuos metus teks atnaujinti. Tačiau dabartinės sutarties ignoravimas medikų bendruomenę naujoms deryboms menkai teįkvepia.

„Buvo net šiek tiek juokinga klausytis viceministrės Ž. Simonaitytės kvietimo į derybas dėl naujos šakinės sutarties pasirašymo, nes kas gali užtikrinti, jog SAM laikysis naujos šakos kolektyvinės sutarties sąlygų visą sutarties laikotarpį? Nėra jokios institucijos, kuri galėtų ministeriją kontroliuoti. Siuntėme raštus, kreipėmės į prezidentą, ministrę pirmininkę – palaikymo kol kas iš jų taip pat nesulaukėme“, – sakė Santaros klinikų slaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas M. Busevičius.

Spjūvių į veidą per metus būta ir daugiau

Medikų bendruomenės nusivylimas susikaupė ne per mėnesį, išvydus sausio algalapius. Pašnekovai neslepia, kad per pandemiją tik viešumoje jie buvo vadinami herojais, tačiau iš tiesų jų teisės nuo pat COVID-19 pradžios buvo nuolat pažeidinėjamos.

Su pirmaisiais ligonines pasiekusiais pacientais paaiškėjo, kad reikiamų apsaugos priemonių nėra, nors tuometinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikino, kad jų rezerve sukaupta užtektinai. Tiesa, vėliau, skandalui iškilus į viešumą, kaltė buvo suversta gydymo įstaigoms, esą šios turi pasirašiusios sutartis su tiekėjais, tad jos ir turėjo pasirūpinti reikiamų apsaugos priemonių atsargomis.

Kai visame pasaulyje vyko kova dėl apsaugos priemonių, medikus tąkart gelbėjo ne Vyriausybė, o pačių gyventojų suburtos iniciatyvinės grupės, aukojusios lėšų apsaugos priemonėms ir COVID-19 pacientams gydyti reikalingai įrangai pirkti. Tiesa, jau balandį Lietuva sulaukė pirmųjų asmens apsaugos priemonių siuntų, skirtų šalies ligoninėms.

Nespėjo medikai atsitokėti po apsaugos priemonių skandalo, kai ministerija pliaukštelėjo į kitą skruostą – siekdama suvaldyti pandemiją, įvedė reikalavimą dirbti ciklais. Reiškia, medikas, neišdirbęs visų per mėnesį jam vienoje įstaigoje numatytų valandų, negali vykti dirbti kitur. Dalis gydytojų, per kelias įstaigas susilipdę 1,5 etato krūvį, staiga liko su puse mėnesio algos, o jų pacientai – be priežiūros.

Galiausiai paaiškėjo, kad taip džiugiai sutikta įstatymo pataisa, kuria COVID-19 liga pripažinta pavojinga ūmia infekcija, iš tiesų veikia tik popieriuje. Pagal įstatymo nuostatas, medikas, darbe užsikrėtęs COVID-19, turėjo gauti didesnę nedarbingumo išmoką, tačiau įrodyti, kad medikas užsikrėtė darbe, – misija neįmanoma.

„Daug medicinos darbuotojų, kurie užsikrėtę COVID-19 darbo vietoje, geruoju negalėjo gauti profesinės ligos išmokos, nors visa įstatyminė bazė buvo parengta. Čia taip pat kas nors turėtų prisiimti atsakomybę, nes faktiškai išmokos gauti buvo neįmanoma.

Aš penkias savaites po ligos skambinau, rašiau skundus, teiravausi, kodėl negaunu man priklausančios išmokos (popieriai buvo sutvarkyti kruopščiai), kol galų gale „Sodra“ pervedė skirtumą. 77 proc. siekiančios ligos išmokos gauti vietoje 62 proc. negalėjau, ir paaiškinimo, kur stringa sistema, – taip pat. Čia atsiskleidė tikrasis veidas: jūs, medikai, susikaupkite, dirbkite, pakentėkite, jūs padėkit, o tada eikit“, – apmaudo neslėpė Santaros klinikų gydytojų sąjungos pirmininkė.

Ji kartu atkreipė dėmesį, kad per pandemiją medikų krūvis išaugo 2–3 kartus, dalis jų buvo išskirstyti į COVID-19 skyrius, likę perėmė kolegų krūvį. Apie atostogas, anot G. Tomkutės, šiandien medikai tegali pasvajoti, jeigu siekia grąžinti pacientų srautus į ikipandeminį lygį.

Stresas, nerimas, perdegimo sindromas – pagrindiniai medikų palydovai, tad SAM demonstruojama nepagarba dėl sutarties nesilaikymo gali būti paskutinis kantrybės lašas.

„Pusė medikų rimtai galvoja apie profesijos keitimą, išėjimą iš medicinos. Tai reiškia, kad jie taip yra nusivylę visa sistema, kad tiesiog toliau nėra kur. Mūsų vidinis tyrimas rodo, kad mus palaiko tik tai, jog mes patys didžiuojamės savo profesija ir pasitikime savo kolegomis. Visa kita yra neigiama ir niūru. Viskas laikosi tik ant tarpusavio geranoriškumo, o psichologinės problemos paūmėjo: darbo yra dar daugiau, skųstis nebeturime jokios teisės, o visi kiti susitarimai negalioja“, – sakė G. Tomkutė.

„Nusivylę ne tik medikai, bet ir šiuo metu su pandemija padedantys kovoti kiti medicinos specialistai. VUL Santaros klinikos ėmėsi iniciatyvos dėl COVID-19 atmainų sekoskaitos tyrimų. Šiuose tyrimuose dalyvaujantys aukštos kvalifikacijos medicinos biologai, genetikai stojo į priešakines linijas kovoti su šiuo metu ypač daug baimės keliančiomis COVID-19 skirtingomis atmainomis.

Žinant, kad tokios kvalifikacijos specialistus galima ant rankų pirštų suskaičiuoti, šis pažado didinti darbo užmokestį nesilaikymas juos ypač paveikė. Labai nesinorėtų, kad tokioje jautrioje srityje, kaip COVID-19 atmainų sekoskaita, atmainų plitimo stebėsena, kiltų chaosas ir nepasitikėjimas tarp šios specialybės atstovų“, – sakė Santaros klinikų medicinos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas dr. Vaidas Dirsė.

Tris mėnesius gydytojai negavo didesnės žadėtos algos, kuri pagal įstatymus priklauso, todėl Santaros medikų profesinė sąjunga kreipėsi į ligoninės administraciją, kad ši bent velykinius priedus išmokėtų. Nors iki tol su administracija buvo juntamas savitarpio supratimas, šiuo klausimu vadovybė buvo kategoriška – priedų nebus.

„Atsakymas buvo „nieko nemokėsime“. Anksčiau buvo juntamas supratingumas iš administracijos pusės, bet šiuo klausimu jo neliko. Algų padidinimo nėra, kalėdinių premijų nebuvo, Velykų premijų nebus. Esą turime džiaugtis, kad mums COVID-19 priedus moka. Tačiau reikia turėti omenyje, kad visa tai vyksta trečios bangos akivaizdoje“, – apmaudo neslėpė G. Tomkutė.

Santaros klinikos atlyginimų klausimą peržiūrėti ketina liepą

VUL Santaros klinikų administracija į naujienų portalo LRT.lt klausimus dėl medikų algų kėlimo sutiko atsakyti raštu. Klinikų Komunikacijos tarnyba pabrėžė, kad klinikų administracija bendradarbiauja su klinikų profsąjunginėmis organizacijomis, reguliariai atsako į visus klausimus, diskutuoja, rengia susitikimus, kreipimusis į darbuotojus, stengdamasi paaiškinti visus iškylančius finansinius, darbo užmokesčio ar pasikeitusių darbo sąlygų klausimus.

„Klinikų stebėtojų tarybos posėdyje, įvertinus realią situaciją, išklausius nuomones, SAM argumentus, su Santaros klinikų profesinių sąjungų jungtine atstovybe suderinus, numatyta, kad Vyriausybės nustatyta ir 2020 metų pabaigoje galiojusi minimali mėnesinė alga bus taikoma mokant darbo užmokestį, gavus papildomų lėšų. Šis klausimas bus pakartotinai svarstomas liepos mėnesį.

Pagal Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinę sutartį kiekvienais metais peržiūrimas darbuotojų darbo užmokesčio bazinis dydis, kuris tvirtinamas atsižvelgiant į Vyriausybės tvirtinamą minimalią mėnesinę algą (MMA). 2020 metais minimali mėnesinė alga didėjo apie 9 proc., todėl pagal Lietuvos nacionalinę šakos kolektyvinę sutartį darbuotojų darbo užmokestis taip pat turėtų didėti apie 9 proc.

Deja, šiuo metu susiklosčiusi situacija neleidžia užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų įkainių didinimo. Negavus papildomo privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto finansavimo, net ir perskirsčius finansinius išteklius, išlaidos darbo užmokesčiui Santaros klinikose siektų 67,5 proc. ir keltų sunkumų įstaigos veiklai užtikrinti“, – nurodoma Santaros klinikų Komunikacijos tarnybos atsakyme.

Kartu nurodoma, kad dėl COVID-19 pandemijos Santaros klinikos yra patyrusios daugiau nei 2 mln. eurų nuostolį, nes dėl COVID-19 ligai gydyti reikalingų papildomų resursų ir karantino situacijos teko suteikti mažiau prevencinių programų paslaugų, brangiųjų tyrimų ir procedūrų, nebuvo teikiamos mokamos paslaugos, kaupėsi nepanaudotos darbuotojų kasmetinės atostogos.

Be to, visą pandemijos laikotarpį Santaros klinikos visiems medikams, dirbantiems su COVID-19 ligoniais, moka priedus.

„Sodros“ vasario mėnesio duomenimis, Santaros klinikų vidutinis darbo užmokestis siekia 2 236,84 euro.

„Tarp didžiausių šalies įmonių pagal darbo užmokesčio medianą Santaros klinikos yra antroje vietoje“, – pabrėžė Santaros klinikų Komunikacijos tarnyba.

Panevėžys rado teisėtą būdą, kaip išsisukti be papildomų lėšų

Santaros klinikos MMA dalies nepakėlė, o štai Respublikinės Panevėžio ligoninės (RLP) administracija priėmė kitą sprendimą – bazinę medikų algą minėtais 9 proc. kilstelėjo, tačiau tą pačią sumą nurėžė nuo kintamosios algos dalies. Galiausiai RPL darbuotojai liko su tokia pačia alga, kokia buvo iki Naujųjų.

„Kaip tikėjomės, šiemet sulaukėme 607 eurų MMA – bazinė atlyginimo dalis pakilo. O visa likusi kintamoji dalis Direktoriaus įsakymu buvo sumažinta, motyvuojant, kad tai nėra darbo užmokesčio mažinimas. Į kintamąją dalį įeina priedai už darbo sudėtingumą, už darbo stažą ir kitus nuopelnus. Teoriškai ta kintamoji dalis neturėtų mažėti, nes, pavyzdžiui, mano nei darbo sudėtingumas sumažėjo, nei darbo stažas.

Bet yra tokių gudrių sakinių, pavyzdžiui, kintamosios dalies dydis priklauso nuo ligoninės finansinių galimybių. Mūsų konkrečiai ligoninėje yra dar vienas gudrus sakinys įtrauktas, kad, keičiantis pastoviajai darbo užmokesčio daliai, atitinkamai perskaičiuojama ir kintamoji dalis. Kodėl – neaišku, bet tai buvo prakišta profesinėms sąjungoms ir toks dokumentas buvo pasirašytas“, – pasakojo vienas RPL darbuotojų (asmens prašymu jo vardas bei pavardė nėra nurodomi).

Jis pridūrė iš dalies suprantantis ir ligoninės administracijos padėtį – mat visos šalies gydymo įstaigos vien darbo užmokesčiui išleidžia apie 70–80 proc. visų pajamų. Pajamas generuoja tik suteiktos paslaugos, už kurias apmokama pagal sutartį su Teritorine ligonių kasa. Neturėdamos kito finansavimo šaltinio, šiuo atveju SAM skirtos papildomos finansinės paramos, įstaigos tiesiog neturi kitų pajamų, kurios leistų vykdyti finansinius įsipareigojimus darbuotojams.

Visgi Respublikinės Panevėžio ligoninės Komunikacijos specialistas Vytautas Riaubiškis naujienų portalui LRT.lt pabrėžė, kad ligoninės darbuotojams darbo užmokestis yra mokamas, remiantis patvirtinta darbo apmokėjimo tvarka, o ligoninėje pagrindinio darbo užmokesčio kintamoji dalis darbuotojams nustatoma remiantis galiojančiais įstatymais ir teisės aktais.

„Perskaičiuojant pagrindinio atlyginimo kintamąją dalį, visiems ligoninės darbuotojams jų darbo užmokestis buvo paliktas ne mažesnis, nei buvo nustatytas 2020 m. gruodžio 31 d. Pažymėtina, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. nebuvo padidintos asmens sveikatos priežiūros bazinės kainos ar paskirtas papildomas PSDF biudžeto finansavimas paslaugoms apmokėti. Papildomas finansavimas, padidinus MMA, nebuvo numatytas 2021 m. PSDF biudžete.

Šiuo metu SAM dirba darbo grupė, ji koreguos kolektyvinę darbo sutartį ir priims atitinkamus sprendimus, atsižvelgdama į šios dienos aktualijas, tad tikime, kad bus rasti keliai tinkamai sureguliuoti šiuos klausimus. Apie tai, kad šiuo metu vyksta šių klausimų koregavimas, yra žinoma visose įstaigose ir laukiama atitinkamų sprendimų. Respublikinės Panevėžio ligoninės, kaip ir visų įstaigų, darbuotojų darbo užmokestis bus didinamas, gavus tam tikslinį finansavimą iš teritorinės ligonių kasos“, – tikino V. Riaubiškis.

Jis kartu pabrėžė, kad Respublikinės Panevėžio ligoninės darbuotojų atlyginimų 2020 m. klausimas buvo suderintas su darbo apmokėjimo tvarka ir su ligoninės Stebėtojų tarybos ir Jungtinių profesinių sąjungų atstovybės nariais.

„Taip pat informuojame, kad aktualiais 2021 m. darbo užmokesčio klausimais buvo organizuotas susitikimas su visais ligoninės darbuotojais, per jį, be kitų klausimų, darbuotojai buvo informuoti, kad 2021 m. kovo mėn. bus pasirašoma nauja sutartis su Panevėžio teritorine ligonių kasa, o Darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraše nustatyta, kad, padidinus asmens sveikatos priežiūros bazines kainas ar paskyrus papildomų privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšų paslaugoms apmokėti, padidinama PSDF lėšų suma, jei teisės aktuose nurodoma, kad ji skiriama įstaigos darbo užmokesčio fondui didinti. Buvo atkreiptas dėmesys, kad MMA nustatoma tik mažiausias pajamas gaunantiems darbuotojams.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad ligoninės darbuotojų darbo užmokestis nuo 2021 m. sausio mėn. nesumažėjo, o darbo užmokesčio dalis, skirta COVID-19 sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, teikiančių paslaugas COVID-19 pacientams, nedaug, bet padidėjo dėl MMA pasikeitimo nuo sausio mėnesio“, – teigė Respublikinės Panevėžio ligoninės atstovas.

2020 m. gruodžio mėn. Respublikinės Panevėžio ligoninės darbo užmokesčio fondą sudarė 4,7 mln. eurų, o 2021 m. sausio mėn. ligoninės darbo užmokesčio fondas buvo 4,9 mln. eurų. Virš 80 proc. per 2021 m. sausio mėn. gautų Respublikinės Panevėžio ligoninės pajamų – už asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

„Respublikinės Panevėžio ligoninės administracija gali patikinti, kad, gavus iš Teritorinės ligonių kasos papildomą finansavimą, atitinkama šio finansavimo dalis bus skirta ligoninės darbuotojų darbo užmokesčiui kelti“, – pabrėžė V. Riaubiškis.

Rajonų ligoninėms dėl negauto finansavimo gali tekti atleisti dalį darbuotojų

Tokia situacija, kai ligoninėms nepakanka savų lėšų darbuotojų didėjančioms algoms padengti, didžiąsias ligonines stumia į sunkią finansinę padėtį, o mažosioms tai gali būti bankroto nuosprendis.

Lietuvos rajono ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris naujienų portalui LRT.lt pabrėžė, kad, nepaisant nedidelio, 9 proc., MMA pakilimo, susidaręs skirtumas rajono ligoninei yra reikšmingas. Mat gydytojo alga dėl padidėjusio MMA per mėnesį pakilo 130 eurų, slaugytojo – 78 eurais per mėnesį, slaugytojo padėjėjo – 52 eurais per mėnesį.

Pavyzdžiui, Biržų rajono ligoninėje, 2019 m. ataskaitos duomenimis, dirba 52 gydytojai, 95 slaugytojai ir 37 slaugytojų padėjėjai. Dėl padidėjusio MMA nuo sausio šioje ligoninėje minėtų darbuotojų algoms lėšų poreikis per mėnesį išaugo 16 tūkst. eurų arba 192 tūkst. eurų per metus. Bėda ta, kad, žvelgiant į įstaigos 2019 m. ataskaitą, tų papildomų 192 tūkst. eurų ligoninė neturi galimybių rasti: mat per metus įstaiga gauna 3,9 mln. pajamų ir patiria 3,95 mln. išlaidų. Ligoninė ir esant ankstesniam MMA dydžiui metus baigė su 46,5 tūkst. nuostoliu, o dėl naujojo nuostolis dabar bus keturis kartus didesnis.

„Kiekvienas euras kiekvienai rajoninei ligoninei yra svarbus. Mes niekada negyvename pertekliuje: yra ir kreditorinių įsiskolinimų, ir tiekėjų paslaugų brangimas, pačių prekių, vaistų, kitų dalykų. Tačiau kylant įkainiui apie tai nėra kalbama, minimaliai algai kelti niekas lėšų neskyrė ir apie tai nekalba – mes turime suktis, patys ką nors sugalvoti. Kas tada būna? Kaip padaryti, kad tokiomis aplinkybėmis įstaiga veiktų? Arba turi didinti pajamas, arba mažinti išlaidas.

Mažinti išlaidas – reiškia, mažinti iš darbo užmokesčio fondo, nes didžiausia išlaidų dalis, apie 80 proc., yra čia. Daugiau ko nors pakoreguoti negalime, nes kita tai yra maistas, vaistai, šildymas ir panašiai. Tačiau yra ir kita pusė – rajono įstaigos jau turi minimalų darbuotojų skaičių, kad tik galėtų išsitekti. Mes visą laiką patiriame įtampą. Aš dirbu 20 metų – visus tuos 20 metų yra įtampa ir kaip mes nesugriuvome, aš nežinau“, – tikino V. Sudaris.

Būdas taupyti darbuotojų darbo užmokesčio sąskaita rajono ligoninėse – rizikingas žingsnis. Čia pritaikius Panevėžio modelį, kai pakėlus pastoviąją algos dalį nukertama kintamoji dalis, slaugytojo alga rajone gali netrukus susilyginti su valytojo ir tokiu atveju kyla rizika kompetentingo slaugytojo tiesiog netekti.

Apskritai rajoninėse ligoninėse specialistų poreikis – skaudus klausimas: gydytojai iš didmiesčių viliojami sumokant už jų studijas, siūlant nemokamą gyvenamąją vietą, kitas socialines garantijas, ir tai ne visada padeda.

„Rajoninės ligoninės už tai stengiasi su darbuotojais nesipykti, nes mes neturime tos prabangos pasirinkti. Čia net ir žemiausios kategorijos gerą darbuotoją rasti yra sunku, nes nėra žmonių fondo, kuris, kaip didžiuosiuose miestuose, laukia už įstaigos durų“, – pabrėžė V. Sudaris.

Nors vidinių finansinių resursų mažosios gydymo įstaigos neturi, tačiau nėra kito pasirinkimo, kaip tik laukti viceministrės įvardytos liepos 1 dienos, nuo kurios žadama skirti papildomų lėšų įstaigoms padidėjusiems finansiniams įsipareigojimams padengti.

„Nuo liepos 1 dienos pakelia – nuo sausio 1 dienos pinigų ieško, nuo liepos 1 dienos suras gruodžio pirmai. Tai jeigu bus atkurta atgaline data, viskas gerai, jeigu ne... Aš noriu tikėti, kad SAM padarys viską kaip, kaip žada“, – vylėsi Rajonų ligoninių asociacijos vadovas V. Sudaris.

SAM: atlyginimo klausimą teks spręsti per naujas derybas

SAM Strateginio planavimo ir valdymo skyriaus vedėja Raimonda Janonienė sakė, kad, preliminariais duomenimis, lėšų poreikis gydytojų darbo užmokesčiui kelti 2021 metams yra apie 50 mln. eurų, arba 6,25 mln. eurų mėnesiui.

„COVID-19 ligos pandemijos metu sveikatos priežiūros įstaigų patirtoms išlaidoms, susijusioms su darbuotojų darbo užmokesčio didinimu, kompensuoti buvo skirtos ir yra skiriamos lėšos. Asmens sveikatos priežiūros įstaigoms iš PSDF rezervo pagrindinės dalies ir PSDF biudžeto darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti dėl COVID-19 ligos 2020 m. skirta 34,6 mln. eurų, 2021 m. iš PSDF biudžeto skirta 45,6 mln. eurų. Pažymėtina, kad šiuo sudėtingu ir neapibrėžtu laikotarpiu prioritetas yra skiriamas koronaviruso infekcijai valdyti, todėl visi finansiniai ištekliai yra skiriami pandemijos neigiamiems padariniams mažinti“, – pabrėžė R. Janonienė.

Visgi SAM Strateginio planavimo ir valdymo skyriaus vedėja priminė, kad šiuo metu rengiamasi tikslinti 2021 metų valstybės ir PSDF biudžetus.

Įvertinus COVID-19 pandemijos valdymo padarinius per 2021 m. pirmą pusmetį ir preliminarų lėšų poreikį pandemijai valdyti šių metų antram pusmečiui, bus priimti sprendimai, kokia suma PSDF biudžete galėtų būti skirta sveikatos priežiūros paslaugų įkainiams didinti, tokiu būdu sudarant gydymo įstaigoms galimybę gauti daugiau lėšų ir jas skirti medikų darbo užmokesčiui didinti.

„Akivaizdu, kad pasirinktas MMA taikymas atlyginimo bazei nustatyti užprogramavo sutarties įgyvendinimo problemas, o dėl nepakankamo sveikatos sistemos finansavimo jos dar labiau išryškėjo. PSDF biudžetas formuojamas visai kitais principais, o lėšos sveikatos priežiūros įstaigoms skiriamos apmokant gydymo paslaugų išlaidas taikant sudėtingas paslaugų kainodaros ir atsiskaitymo sistemas. Dėl šių priežasčių atlyginimo bazės klausimą teks spręsti per naujas derybas“, – tikino R. Janonienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.