60 greičių Lietuva. Taip penktadienio spaudos konferencijoje buvo pavadinta situacija, kai kiekvienoje savivaldybėje skiriasi sunkiomis ligomis sergantiems pacientams skiriamos išmokos ir jų mokėjimo tvarka. Kaip parodė praėjusiais metais atliktas tyrimas, išmokų dydžiai kai kuriose savivaldybėse skiriasi dešimtimis kartų – nuo 40 iki 3 tūkst. 600 eurų.
Šiuo metu savivaldybės taiko skirtingus socialinės paramos modelius, nustato skirtingas vienkartinių ir socialinių išmokų mokėjimo sąlygas ir suteikia skirtingo dydžio pašalpas, skirtas ne tik onkologiniams, bet ir pacientams, sergantiems kitomis sunkiomis ligomis.
Išmokų dydžiai kai kuriose savivaldybėse skiriasi dešimtimis kartų – nuo 40 iki 3 tūkst. 600 eurų. Šiuos duomenis parodė Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) atliktas 2020 metų onkologiniams pacientams skirtų vienkartinių išmokų reglamentavimo skirtingose Lietuvos savivaldybėse tyrimas.
„Privalome nepamiršti ir kitų susirgimų, kurių karantinas neuždarė. Ypač turime nepamiršti onkologinių ligonių. Dešimtmečiais vykdytais moksliniais tyrimais įrodyta, kad iki pandemijos ekonomiškai stipriose pasaulio valstybėse vėžys pirmavo tarp mirties priežasčių. (...) Kasmet šalyje onkologine liga suserga apie 18 tūkst. žmonių“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Seimo narys Justas Džiugelis.
Jis pažymėjo, kad ligos atveju kiekvienam reikia visokeriopos pagalbos, palaikymo bei valstybės paramos. Deja, apgailestavo J. Džiugelis, būtent valstybės pagalba vienodai nėra prieinama visiems pacientams – skirtingose savivaldybėse išmokų sąlygos ir sumos onkologiniams ligoniams ir kitiems sunkiomis ligomis sergantiems žmonėms skiriasi dešimtimis kartų.
Išmokų dydžiai – nuo 40 iki tūkstančių eurų
Parlamentarui antrino POLA direktorė Neringa Čiakienė. Pasak jos, nėra standartizuotos tvarkos, nes nuo faktinės arba deklaruotos gyvenamosios vietos priklauso išmokų sąlygos.
Pavyzdžiui, atliktas tyrimas parodė, kad savivaldybės taiko skirtingus vienkartinių išmokų dydžius – nuo 40 iki tūkstančio eurų, o kai kurios randa galimybę skirti 3 tūkst. 600 arba 6 tūkst. 500 eurų.
„Tokia didelė ir reikšminga pagalba jau skiriama nebe pinigais, o padengiant sveikatos priežiūros išmokas, apmokant paslaugas, kai žmogus neapsidraudęs arba jam reikia apmokėti Lietuvoje nekompensuojamą gydymą. (...) Tokios savivaldybės yra gerasis pavyzdys“, – pažymėjo N. Čiakienė.
Savivaldybės taip pat taiko skirtingus tinkamumo kriterijus pacientams, siekiantiems vienkartinės išmokos – skiriant pašalpą vertinamas pajamų dydis. Tačiau toks nustatytas pajamų dydis vienam šeimos nariui skirtingose savivaldybėse taip pat skiriasi ir svyruoja nuo 128 iki 700 eurų.
„Suprantame, kad pragyvenimo lygis skirtingose savivaldybėse yra skirtingas, tačiau išmokų dydžiai skiriasi reikšmingai“, – akcentavo POLA vadovė.
„Mes iš tikrųjų nemanome, kad reikėtų vienodinti, kadangi vienkartinė pašalpa, apie kurią kalba ligoniai onkologinių ligų, ji yra papildoma piniginė parama ir savivaldybės daugybę metų moka įvairias pinigines pašalpas pagal įstatymus, kurie reglamentuoja tam tikrą dydį, tvarką“, – LRT TELEVIZIJAI nurodė Savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais Audronė Vareikytė.
Tyrimas taip atskleidė, kad 46 savivaldybės yra nustačiusios galimybę kreiptis dėl pašalpos skyrimo nepriklausomai nuo onkologinės ligos rūšies ar stadijos. Tačiau 14 savivaldybių pacientai gali kreiptis tik tuo atveju, jei liga diagnozuota pažengusios stadijos.
Vis dėlto, teigė N. Čiakienė, nepriklausomai nuo to, kad liga diagnozuota ankstesnėje stadijoje, gydymas būna ilgalaikis, o ypač šiuo, pandemijos metu, kai žmonės neteko pajamų, ši išmoka labai reikalinga.
Trūksta ir prieinamos informacijos apie galimybę gauti pašalpą – 40 proc. pacientų nežino apie tokią galimybę.
Gauti paramą sudėtinga
Jonavos onkologinių ligonių asociacijos „Škac“ vadovė Jūratė Povilavičienė yra pati susidūrusi su vėžio diagnoze. Ji pasakojo, kad, sužinoję apie vėžio diagnozę, pacientai jaučiasi taip, lyg žemė būtų išslydusi iš po kojų, tarsi atsiranda praraja.
„Žinia labai baisi – reikia tam tikro laiko, kad apsiprastum su ta mintimi“, – kalbėjo ji.
Pirmosios problemos prasideda gydymosi metu. Pasak J. Povilavičienės, ateina tas laikas, kai prireikia pagalbos, nes baigiasi santaupos. Kol vieni pacientai iki ligos dirbo, tad gauna nedarbingumo išmokas, nemaža dalis žmonių dirbo savarankiškai arba nedirbo. Šie pacientai negauna jokių ligos išmokų.
„Tada pradedi ieškoti pagalbos, iškyla įvairių problemų, pavyzdžiui, dėl elementarių mokesčių už butą. (...) Pinigai išleidžiami elementariems dalykams – maistui, vaistams, paslaugų apmokėjimui. Labiausiai pacientus žeidžia tai, kad vieni gali pasigirti gaunantys kelis šimtus eurų, o kiti iš viso negauna“, – tvirtino J. Povilavičienė.
Anot jos, oficialiai pagalba numatyta, bet realiai ją gauti labai sudėtinga.
60 greičių Lietuva
Kaip kalbėjo J. Džiugelis, toks nepagrįstas pacientų diferencijavimas skatina atskirtį ir neužtikrina minimalių pacientų poreikių.
Seimo narys kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją ir merus, ragindamas nustatyti minimalius standartus ir nustatyti vienodas sąlygas, kurioms esant pacientas gali pretenduoti į vienkartinę išmoką. J. Džiugelis taip pat ragino savivaldybes suteikti didesnes vienkartines išmokas pacientams, kurie serga ypač sudėtinga onkologine liga ar jos forma, kai reikalingas inovatyvus gydymas.
Jo teigimu, svarbu onkologiniams pacientams suteikti ne tik vienkartines, bet ir periodines išmokas, kai reikalinga apdrausti asmenis, nedraustus sveikatos draudimu arba apmokėti sveikatos priežiūros paslaugas pagal Valstybinių ligonių kasų nustatytus įkainius asmenims, neturintiems jokių pajamų.
„Gyvename 60 greičių Lietuvoje“, – pažymėjo J. Džiugelis, akcentuodamas, kad visiems pacientams turėtų būti užtikrintos vienodos sąlygos.
Anot parlamentaro, jei situacija nesikeis, ji bus sprendžiama įstatymais.
