Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai kol kas atsargiai vertina JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimus NATO šalims įsitraukti atveriant Hormūzo sąsiaurį. Esą jokio oficialaus prašymo nesulaukta, o ir JAV bei Izraelio planai sąjungininkams vis dar nežinomi.
Jau tampa įprasta, kad Europos Sąjungos reikalų aptarti besirenkantys užsienio reikalų ministrai pirmiausia turi reaguoti į Jungtinių Valstijų pareiškimus. Naujausias – Donaldo Trumpo raginimas NATO šalims atverti Hormūzo sąsiaurį. D. Trumpas sako – norėtų pamatyti, kuri šalis atsisakytų padėti. O ir NATO ateičiai, esą, tai būtų labai blogai.
Lenkijos diplomatijos vadovas sako, kad tokiems pageidavimams yra NATO procedūros, kurios dabar neaktyvuotos. Panašiai kalba ir Estijos ministras – esą jeigu D. Trumpas nori pagalbos, tegu jos paprašo.
„NATO šalys visada remia sąjungininkes, jei yra reali grėsmė. Bet taip pat turime žinoti, kokie prezidento Trumpo planai Irane, regione. Nes esame sąjungininkai, bet tokios informacijos neturėjome nuo pat pradžių“, – teigia Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna.
Paprašytos sąjungininkės atsisakyti gal ir neišdrįs, bet noro – nėra.
„Vertinsime galimybes, kurias galbūt galėtume panaudoti. Bet iš Suomijos perspektyvos turiu pasakyti, kad saugome 1 340 kilometrų sienos su Rusija. Taip pat esame labai priklausomi nuo eismo Baltijos jūroje. Čia pagrindinis mūsų dėmesys ir pajėgos“, – sako Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen.
„Nematau, kad NATO būtų priėmusi kokį nors sprendimą šia kryptimi ar galėtų prisiimti atsakomybę už Hormūzo sąsiaurį. Jei taip būtų, NATO institucijos atitinkamai spręstų šį klausimą. Žinoma, visi suinteresuoti užtikrinti laivybos laisvę“, – tikina Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jeigu Vašingtonas prašytų, reikėtų tartis. Bet esą svarbi ir operacinė aplinka, ir pajėgumai.
„Aš to neatmesčiau, bet karine prasme čia vis tiek reikėtų turbūt gilesnės diskusijos“, – sako K. Budrys.
Nors, pasak K. Budrio, jau buvę situacijų, kurios eskalavosi taip, kad reikėjo ir sąjungininkų įsitraukimo. O Jungtinės Valstijos – ne šiaip partnerės.
„Jungtinės Valstijos yra pagrindinė NATO valstybė, kurios pajėgumais, atgrasymu remiasi labai daug kas, mūsų visi planai. Tai, žinoma, kad mes turėtume tai svarstyti“, – teigia jis.
Bendrijos vyriausioji įgaliotinė Kaja Kallas sako, kad su Jungtinių Tautų vadovu aptarė galimybę Hormūzo sąsiauryje įgyvendinti panašią iniciatyvą, kaip karo pradžioje užtikrinant Ukrainos grūdų išvežimą.
„Hormūzo sąsiaurio uždarymas kelia didelį pavojų naftos ir energijos tiekimui į Aziją. 85 proc. per Hormūzo sąsiaurį gabenamos naftos ir dujų keliauja į Azijos šalis. Tačiau tai kelia problemų ir dėl trąšų klausimo. Jei šiais metais trūks trąšų, kitais metais tai lems maisto trūkumą“, – pabrėžia Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė.
Energetikos krizės akivaizdoje K. Kallas kritikuoja Jungtinių Valstijų sprendimą švelninti sankcijas Rusijos naftos sektoriui. Ji sako, kad šiuo metu reikia, kad Rusija turėtų kuo mažiau pinigų karui tęsti, o ne atvirkščiai. Ir primena, kad Artimųjų rytų konflikte, Kremlius padeda būtent Irano režimui.
