Sveikata

2021.03.23 13:51

Pietų Afrikos koronaviruso atmaina – jau Lietuvoje: kuo ji pasižymi ir kaip ją veikia vakcinos?

Laura Adomavičienė, LRT.lt2021.03.23 13:51

Šią savaitę Latvija pranešė apie šalyje registruotus pirmuosius užsikrėtimus Pietų Afrikos koronavirusine atmaina. Antradienį du tokie atvejai patvirtinti ir Lietuvoje. Šios atmainos atsiradimas mūsų populiacijoje, kai greta jau plinta britiškasis variantas, ne veltui kelia susirūpinimą ne tik valdžios atstovams, bet ir ekspertams – ši atmaina už britiškąją kur kas pavojingesnė.

Trijose visiškai skirtingose pasaulio šalyse kelių mėnesių skirtumu pastebėtos labai panašios trys SARS-CoV-2 viruso mutacijos.

Pirmoji jų praėjusią liepą aptikta Japonijoje – ji nustatyta šios šalies gyventojui, grįžusiam iš Brazilijos. Tyrimai rodo, kad įvykę pakitimai koronaviruso spyglio baltyme leidžia šiai atmainai sparčiau plisti. Be to, jau registruoti atvejai, kai anksčiau koronavirusine infekcija persirgę asmenys pakartotinai užsikrėtė šia atmaina. Tai rodo, kad po pirmos ligos susidaręs imunitetas prieš koronavirusą šios atmainos neveikia.

Po kelių mėnesių, spalį, visiškai kitame žemyne, Pietų Afrikos Respublikoje, aptikta labai panaši mutacija, tačiau įrodymų, jog šis atvejis galėtų būti įvežtas iš Brazilijos nėra. Reiškia, panašiai virusas mutavo ir kitoje žemyno dalyje. Pietų Afrikos variantas pasižymi labai panašiomis savybėmis kaip ir braziliškasis: yra labiau užkrečiamas ir kelia pakartotinio užsikrėtimo riziką.

Lapkritį sukluso britai – Kente aptikta nauja viruso mutacija tame pačiame spyglio baltyme, o vasarį ėmė aiškėti, kad šis naujasis variantas gali būti pavojingas.

Žurnale „Nature paskelbti duomenys byloja, kad ši atmaina gali būti iki 50 proc. labiau užkrečiama, o liūdniausia – kad didėja ir mirštamumo rizika, iki 64 proc. Visgi pakartotinio užsikrėtimo tikimybė čia mažesnė – virusą persirgusio asmens organizmas atpažįsta, tiesa, imuninis atsakas yra šiek tiek silpnesnis.

Kyla didesnė pakartotinio užsikrėtimo rizika

Naujienų portalo LRT.lt kalbinti ekspertai tikina, kad šios trys atmainos yra panašios, nors atsiradusios skirtinguose pasaulio žemynuose. Anot VU Medicinos fakulteto docento mikrobiologo Tomo Kačergiaus, koronavirusas mutuoja atsitiktinai ir jo atmainų šiandien priskaičiuojama dešimtimis.

Visgi šios trys, visiškai atsitiktinai atsiradusios skirtinguose pasaulio kampeliuose, yra svarbiausios, nes jos – pavojingiausios, o pačiam virusui – ypač palankios. Mat pakitimai įvyko koronaviruso S spyglio baltyme ir dėl šių pakitimų pats koronavirusas greičiau prisikabina prie žmogaus ląstelių ir jose dauginasi. Dėl šios priežasties ir didėja minėtų atmainų užkrečiamumas, dėl šios priežasties šios atmainos plinta it gaisras.

Pavyzdžiui, nuo lapkričio britiškoji atmaina išplito Jungtinėje Karalystėje, kur vasarį šis variantas sudarė apie 95 proc. visų naujų užsikrėtimo atvejų. Britiškoji atmaina šiandien aptinkama 82 pasaulio šalyse. Airijoje šios atmainos paplitimas siekia apie 90 proc., Portugalijoje – 45 proc., Nyderlanduose – 30 proc. ir Danijoje – 27 proc. Britiškosios atmainos atvejų registruota ir Lietuvoje, skaičiuojame, kad šie atvejai sudaro apie 15 proc. visų naujų užsikrėtimo atvejų.

Visgi įdomu tai, kad kol Europa bando statyti barikadas britiškosios atmainos plitimui, patys britai labiau baiminasi šalyje registruotų braziliškosios atmainos atvejų. Anot T. Kačergiaus, daugiau baimintis šios atmainos pagrindo yra.

„Braziliškas variantas turi daugiau mutacijų, negu angliškas variantas, ir tos mutacijos yra dauginės, ne tik visame genome. Kas svarbiausia, daugiau mutacijų yra pačiame prie receptoriaus prisijungiančiame domene – spyglio baltyme. Tai čia ir yra visa bėda“, – tikino VU Medicinos fakulteto docentas.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad braziliškasis variantas didesniu užkrečiamumu ir atsparumu vakcinoms yra panašus į Pietų Afrikos atmainą. Pastaroji šią savaitę aptikta ne tik Latvijoje – antradienį du šios atmainos atvejai registruoti ir Lietuvoje.

„Pietų Afrikos Respublikos (PAR) duomenys rodo, kad tie žmonės, kurie persirgo Uhano variantu, po 6-10 mėn. užsikrečia Pietų Afrikos variantu ir imunitetas jų neapsaugo. Paprastai apie 99 proc. tų, kurie persirgo kiniškais variantais, nuo įprastų COVID-19 variantų apsaugą turi. Nors dėl mutacijų liga nepasunkėja, visgi pakartotinis užsikrėtimas yra labai didelis rizikos veiksnys.

Jeigu persirgimas neapsaugo, tikėtina, kad ir vakcinos mažiau apsaugos, nes jos visos sukurtos naudojant kiniškojo varianto S baltymo seką. Panašu, kad prieš Pietų Afrikos ir brazilišką variantus vakcinos yra mažiau efektyvios. Tą deklaravo ir kai kurie vakcinų gamintojai, o su britiškuoju – atvirkščiai, viruso pokyčiai mažesni ir, atrodo, kad vakcinos visai gerai nuo šios atmainos apsaugo“, – antrino VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė.

Kai kurių vakcinų efektyvumas smunka drastiškai

Su „Pfizer-BioNTech“ vakcinoma atlikti tyrimai rodo, kad įprastai šios vakcinos efektyvumas siekia 94 proc., britiškąjį variantą ji veikia silpniau – efektyvumas siekia virš 80 proc. Tačiau su braziliškuoju ir Pietų Afrikos variantais efektyvumas dar mažesnis. Koks jis yra, gamintojai kol kas atsakyti negali – neatlikti išsamesni tyrimai.

„Moderna“ vakcinos efektyvumas įprastai siekia apie 94 proc. Pasaulio sveikatos organizacija tikina, kad ši vakcina suteikia apsaugą ir prieš mutavusias koronaviruso atmainas. Pavyzdžiui, prieš britiškąjį variantą šios vakcinos veiksmingumas siekia virš 80 proc. vakcina, regis veikia ir Pietų Afrikos atmainą, tiesa, kiek mažiau.

„AstraZeneca“ vakcinos efektyvumas įprastai siekia 62 proc. Tačiau kai kurie tyrimai rodo, kad prieš Pietų Afrikos variantą šios vakcinos efektyvumas susitraukė iki 10-20 proc.

„Johnson & Johnson“ vakcinos efektyvumas įprastai yra mažesnis, nei kitų ir siekia apie 66 proc., Visgi JAV jis efektyvumas matuojamas didesnis – 72 proc., Pietų Amerikoje – 66 proc., Pietų Afrikoje – 57 proc. Taip pat nurodoma, kad ši vakcina apie 85 proc. apsaugo nuo sunkių COVID-19 ligos formų.

Visgi tikrasis vakcinų poveikis prieš mutacijas nėra tiksliai žinomas – tam reikia gausesnių ir išsamesnių tyrimų. A. Žvirblienės teigimu, yra metodologinių problemų vertinant skirtingų vakcinų suteikiamą pasaugą prieš naujus koronaviruso variantus – visi vakcinų gamintojai efektyvumą vertino greičiausiai remdamiesi skirtingomis metodikomis, todėl gautus skaičius vargu ar galima lyginti tarpusavyje.

„Pavyzdžiui, pati „AstraZeneca“ pranešė, kad jos vakcinos efektyvumas yra mažesnis: apsaugos prieš mutacijas lieka vos 20 proc. Sumažėjimas labai ryškus. „AstraZeneca“ vakcinoje naudojamas adeno virusas ir į tą virusą yra įterptas koronaviruso spyglio (S) baltymo genas.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad realiai visi gamintojai turi COVID-19 vakcinas, kurių taikinys yra spyglio baltymas, todėl gana keista, kai vieni sako, kad mūsų efektyvumas labai sumažėja, o kiti sako priešingai. Tačiau iš principo, jeigu visų vakcinų taikinys yra S baltymas ir jeigu tos mutacijos taip stipriai tą baltymą paveikia, tai visų vakcinų efektyvumas turėtų sumažėti“, – įsitikinusi VU Gyvybės mokslų centro profesorė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt