Vilniaus miesto savivaldybė siūlo Lietuvoje įgyvendinti Imuniteto paso idėją ir tokiu būdu nuo COVID-19 paskiepytiems, persirgusiems arba reguliariai besitestuojantiems piliečiams atverti galimybę teikti ir naudotis iki šiol uždarytomis paslaugomis – kultūros, renginių, apgyvendinimo, maitinimo, prekybos, sporto sektoriuose, taip pat – bendrauti tarpusavyje.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius tokį planą pasiūlė šalies premjerei Ingridai Šimonytei. Kaip penktadienio rytą surengtoje konferencijoje teigė R. Šimašius, imuniteto pasas leistų paskiepytiems, persirgusiems COVID-19 arba turintiems neigiamą testą žmonėms naudotis tam tikromis paslaugomis ir Lietuvos viduje, ir užsienyje.
„Nemaža visuomenės dalis jau yra saugi nuo viruso, tuo tarpu apribojimai yra, natūralu, kad taikomi kol kas visiems. Ir, žinoma, norint išeiti iš šios situacijos sklandžiai, reikia žiūrėti ne tik į situaciją savivaldybėse, bet ir „šaudyti“ taikliau. Šiuo atveju galime pasižiūrėti ir į konkretų žmogų. Idėja yra tokia paprasta, apie ją svarsto ir Europos Sąjunga, tik galbūt kitiems atvejams taikoma“, – sakė R. Šimašius.
Anot jo, galima būtų naudoti „Korona STOP“ programėlę, kurioje būtų specialus įskiepis ir QR kodas, identifikuojantis, kad žmogus atitinka bent vieną iš trijų kriterijų.
Vilniaus pasiūlyme numatyta, kad „tam reikalingas technologinis sprendimas, kuris Esveikata.lt duomenis saugiai atvaizduotų telefono aplikacijoje. Vilniaus miesto savivaldybės atstovai jau bendrauja su tarptautinėmis įmonėmis, galinčiomis pasiūlyti saugius sprendimus – pavyzdžiui, IBM, kurie panašų sprendimą šiuo metu kuria Niujorkui“.
„Visi puikiai matome, kad testavimo apimtys nėra tokios didelės, kokios galėtų būti, tačiau prasmė yra didelė – tiek asmeninė, tiek bendra“, – sako R. Šimašius.
Jis pabrėžė, kad imuninis pasas gali būti siejamas ne tik su skiepais – juo naudotis galėtų ne tik skiepyti žmonės. Tačiau dar anksčiau I. Šimonytė bei kiti politikai buvo pabrėžę socialinio teisingumo aspektą. Esą apie tokį siūlymą kalbėti sunku, kuomet nėra galimybės pasiskiepyti visiems.
Startas galėtų būti gegužę
R. Šimašius teigia, kad svarbu būtų priimti sprendimą, o po to, atsižvelgus į technines galimybes, gegužės mėnesio pradžioje galima būtų uždegti žalią šviesą šiam projektui.
„Kokioje platformoje ir kaip tas galėtų atrodyti, čia, tiesą sakant, nėra pirmaeilis klausimas – gali būti ir vienur, ir kitur, svarbu, kad būtų patogu naudoti. Gali būti ir keliose platformose. Kol kas pagal dabartinę situaciją, pagal tai, kas turima, paprasčiausias sprendimas būtų diengti į „Korona STOP“ programėlę. Galima sukurti ir atskirą programėlę, galima būtų pritaikyti prie kitų“, – sakė Vilniaus meras.
Anot R. Šimašiaus, įdėja patiko ir Vyrausybės atstovams, tačiau galutinio sprendimo priėmimo dar teks palaukti.
Jis teigia, kad Vilniaus savivaldybė yra pasiruošusi pradėti pilotinius projektus, kad galima būtų įvertinti, kaip šis siūlymas veiks realybėje.
„Viniuje esame galbūt labiau pasiruošę ir galime nuo kažko pradėti bandyti. Be abejo, manau, kad tai turėtų veikti visoje Lietuvoje. Kalbant apie įvairias paslaugas, turbūt būtų logiška, kad kai kurias paslaugas galima teikti bet kokiu atveju. Bet yra ir tokių paslaugų, kurios galėtų būti teikiamos, jei žmonės turėtų imuniteto paslaugą. Jei, payzdžiui, teatras turi QR kodo skaitytuvą, visus nuskaito, patikrina, kad turi pasą, ir tada vyksta renginys“, – aiškina R. Šimašius.
Kiek laiko galiotų pasas?
Paskiepytiems žmonėms, pasak Vilniaus mero, pasas galiotų bent keletą mėnesių. Persirgusiems ar turintiems antikūnų – iki 90 dienų. Turintiems neigiamą testą – 48 arba 72 val. nuo testo atsakymo gavimo.
Testai, kuriais galėtų būti remiamasi, būtų PGR testai, antigeno bei visi kiti greitieji testai.
Idėjos siūlytojų teigimu, pasas galėtų atverti kultūros sektorių, renginių, viešojo maitinimo sektorių, sporto rungtynes sirgaliams, apgyvendinimo paslaugų sektorių, sveikatos paslaugas bei kt.
O veikiantys verslai būtų įpareigoti reguliariai testuoti savo darbuotojus ir tikrinti lankytojus.
R. Šimašius tikino, kad neturėtų kilti problemų dėl duomenų apsaugos, kuomet imuniteto pase būtų nurodomi žmogaus asmeniniai duomenys, nuotrauka ir kita informacija.
Kas svarstoma dabar?
Imuniteto pasas jau svarstomas Europos Sąjungos lygmeniu, tačiau pirmiausia kalbama apie jo naudojimą kelionėms tarp ES valstybių. Apie panašius sprendimus garsiai kalba kai kurios ES šalys – kaip Danija, Švedija.
„Situacija neeilinė, todėl ir sprendimai, kovojant su ja, turi būti netradiciniai. Imuniteto pasas dėl dažnesnio testavimo ne tik padėtų užkardyti viruso plitimą, tačiau kartu leistų iš lėto grįžti į įprastą gyvenimą vis didesnei grupei žmonių ir suteiktų galimybę užsidirbti verslams“, – sakė Vilniaus meras.
Tokią Vilniaus idėją palaiko ir teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska bei ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Pandemijos pradžioje kartota mantra „testuokime, testuokime, testuokime“ vėl turi tapti aktualia, o valstybės politikams nesutariant, ar testavimas turi būti privalomas, Imuniteto pasas išspręstų šią dilemą, sukurdamas stiprią motyvaciją testuotis“, – sakė R. Šimašius.
