Gimdos kaklelio vėžys – nei nuo amžiaus, nei nuo paveldimumo nepriklausanti liga. Lietuva tarp visų Europos Sąjungos šalių pasižymi didžiausiais sergamumo ir mirštamumo nuo gimdos kaklelio vėžio rodikliais. Ligą pažaboti padėtų platesnis skiepų mastas nuo Žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Būtent tokios taktikos griebėsi Suomija ir šiandien gimdos kaklelio vėžys čia – kone visiškai eliminuota liga.
Kodėl Lietuva pralaimi kovą su gimdos kaklelio vėžiu ir kodėl kitos šalys į skiepų programas įtraukia ir berniukus – pokalbis LRT RADIJO laidoje „Sveikata“ su Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja doc. Kristina Jariene.
Per 2019 metus Lietuvoje nuo gimdos kaklelio vėžio mirė apie 200 Lietuvos moterų. Tais pačiais metais Nacionalinio vėžio instituto atliktas tyrimas parodė, kad apie 70 proc. mirusiųjų nuo gimdos kaklelio vėžio rekomenduojamu 3 metų laikotarpiu nė nebuvo kviestos į patikros programą. Dėl COVID-19 pandemijos kova su šia onkologine liga dar sudėtingesnė. Onkologai pastebi kirtusius prevencinių programų rodiklius, sulaukia vis daugiau pacientų su pažengusiomis vėžio formomis.
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja doc. K. Jarienė LRT RADIJO laidai „Sveikata“ sakė, kad 2020-ųjų statistikos kol kas nėra, tačiau jau dabar galima numanyti, kad prevencine programa pasinaudojo ir pasitikrino mažiau moterų. Mat per pirmą karantino bangą buvo apribota sveikatos priežiūros įstaigų veikla. Vėliau, nors paslaugos buvo atnaujintos, pastebėta, kad pacientai, baimindamiesi koronaviruso, vis rečiau atvyksta tyrtis.
Gydytoja atkreipė dėmesį, kad visiškai gimdos kaklelio vėžį pavyksta suvaldyti tik jei liga nustatoma ansktyvoje stadijoje. Tam yra skirtos prevencinės programos, į kurias kartą per 3 metus kviečiamos visos 25-60 metų moterys. Visgi gimdos kaklelio vėžys aptinkamas ne taip paprastai – liga prodžioje nesukelia jokių simptomų.
„Tai yra lėtai progresuojanti liga, kuri nerodo jokių požymių jos pradžioje. Ko gero, nemaža dalis onkologinių ligų yra tokios pačios slaptos ir klastingos, bet reikia išskirti tai, kad ne visos onkologinės ligos turi savo prevencines programas. Tai jeigu yra tokia galimybė, kad prevencinė programa gali laiku aptikti ir diagnozuoti, reikėtų ja ir naudotis. (…) Kalbant apie ligos vystymąsi, mes kartais nelabai galime pasakyti, kokie faktoriai be mums gerai žinomo Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) turi šiai ligai įtakos. Pavyzdžiui, kodėl vieniems liga vystosi lėčiau, kitiems greičiau. Pastebėta, kad dažniausiai ši liga vystosi per 10, kartais ir per 20 metų. Per šį laiką ligą tikrai galima aptikti. Bet kartais, labai retais atvejais, ta liga gali išsivystyti ir per metus“, – tikino Kauno klinikų docentė.
Anot pašnekovės, moteris į prevencines programas kartą per trejus metus kviesti turėtų šeimos gydytojai. Deja, ne visi uoliai šią užduotį vykdo. Iš kitos pusės, net pusė kviečiamų moterų pačios nusprendžia nesitirti.
„Pradėkim nuo to, kad tikrai ne visos moterys gauna pakvietimus. Tą galiu pasakyti ir remdamasi elementariu savo pačios pavyzdžiu pakvietimą – pirmą kvietimą gavau būdama 40-ies metų, kai pakeičiau sveikatos priežiūros įstaigą. Antra, iš visų moterų, kurios gauna pakvietimus, pusė neateina. Ir labiausiai mane liūdina, kad pagrindinė priežastis, kodėl neateina, yra baimė išgirsti, kad yra koks nors blogas rezultatas. Antra priežastis yra baimė patirti skausmą tyrimo metu. Dar kita priežastis galėtų būti mūsų tyrimo tobulinimo klausimas. Šiuo metu mes atliekame citologinį, taip vadinamą įprastą gimdos kaklelio tyrimą. Vėlgi tai yra ir tarplaboratorinis nesuderinamumas, tai labai priklauso ir nuo tiriančio specialisto patirties. Labai svarbus tam yra ir laikas, kada tyrimas paimamas. Taigi kriterijų, kurie gali lemti mūsų blogą dinamiką, yra labai daug“, – vardijo K. Jarienė.
Įprastas citologinio tyrimo jautrumas, anot Kauno klinikų docentės, skirtingais duomenimis svyruoja tarp 30-80 proc., tad vidutiniškai juo aptinkama apie pusė gimdos kaklelio vėžio atvejų. Visgi jei gimdos kaklelio vėžys aptinkamas pirmoje stadijoje, jį išgydyti kur kas lengviau, be to, išsaugomas moters vaisingumas.
„Pirma stadija yra kai vėžys yra tik gimdos kaklelio ribose, antra stadija –kai jau yra išplitę už gimdos kaklelio ribų, bet nesiekia dubens kaulinės dalies arba viršutinio makšties trečdalio. Kuo didesnė stadija – tuo didesnis ligos išplitimas. Antra ir vėlesnės stadijos reiškia ne tik tai, kad jau yra sudėtingiau gydyti ir ne visada galima operuoti, bet ir tai, kad moters reprodukcinė sveikata bus aiškiai pažeista“, – sakė K. Jarienė.
Tai reiškia, kad sergant antra, trečia ar ketvirta gimdos kaklelio vėžio stadija, reprodukcijos funkcija yra prarandama.
Sprendimas – skiepai, bet kodėl reikia skiepyti ir berniukus?
Suomijoje gimdos kaklelio vėžys yra kone eliminuota liga, sėkmingų jos prevencijos pavyzdžių pasaulyje esama ir daugiau. Viena pagrindinių priemonių – skiepijimas nuo ŽPV. Anot K. Jarienės, kadangi šis virusas yra ne tik gimdos vėžio sukėlėjas, jis tampa pavojingu ne tik moterims.
„Taip, pagrindinė viruso lokalizacija yra gimdos kaklelis, bet lygiai taip pat jis gali sukelti ir makšties, ir išangės, ir varpos vėžį. Nereikia to pamiršti. Bet dėl to, kad virusas labiausiai „mėgsta“ gimdos kaklelį, visuomenėje yra supratimas – net ir vakcinacijos metu, kuri dabar vyksta – kad tai yra vakcina tik dėl gimdos kaklelio vėžio. Anaiptol, skiepijama nuo viruso, kuris sukelia gimdos kaklelio vėžį ir šalia gali sukelti kitų lokalizacijų onkologinį susirgimą“, – tikino docentė.
Lietuvoje nuo ŽPV skiepijamos tik mergaitės nuo 11 metų. Tokios strategijos laikomasi siekiant sukurti kolektyvinį imunitetą visuomenėje. Vis dėlto, pasak Kauno klinikų gydytojos, tikslinės grupės mergaičių skiepijimas Lietuvoje stipriai atsilieka nuo rekomenduojamų rodiklių.
„Jeigu paskiepytume didžiąją dalį tikslinės grupės mergaičių, kad ir tų 11 m., kurias dabar skiepijame, mes sukurtume vadinamąjį bandos imunitetą ir tuo pačiu apsaugotume berniukus nuo ligų, kurias gali sukelti ŽPV. Nuo 2016 metų vakcinacijos apimtys Lietuvoje yra didėjančios, bet jos tikrai nesiekia rekomenduojamų Pasaulio sveikatos organizacijos rodiklių. Siūloma paskiepyti ne mažiau 80 proc., optimalu būtų 90 proc. tikslinės grupės asmenų. Lietuvoje 2019 m. duomenimis yra paskiepyta 65 proc. tikslinės grupės mergaičių“, – sakė K. Jarienė.
Beje, docentė atkreipė dėmesį, kad Europoje 15 valstybių nuo ŽPV valstybėslėšomis skiepijami ir berniukai. Į šią strategiją 2020 m. atsigręžė ir Suomija.
Lietuvoje nemokama vacina nuo ŽPV skiepijamos tik 11 metų mergaitės. K. Jarienė priminė, kad skiepytis galima ir vėliau, tačiau uždelsus vakcina bus mokama ir ne tokia efektyvi.
„Jeigu norite, kad nereikėtų mokėti už vakciną, būtų gerai, kad nors vieną dozę mergaitė gautų 11 m., nes ši vakcina yra kompensuojama. Bet jeigu nespėjote, iki 14 m. tikrai jokių problemų. Galima skiepyti ir vėliau, bet iki 14 m. susidaro geriausias, ilgiausiai besilaikantis imuninis atsakas. Skiepijant vyresnes mergaites, lygiai taip pat ir berniukus, reikėtų jau trijų vakcinos dozių, kad pasiektume tokį patį efektyvumą, kokį turime skiepydami jaunesnius vaikus dviem vakcinos dozėmis“, – sakė doc. K. Jarienė.
Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Sveikata“ įraše.
