Sveikata

2021.01.05 05:30

Labdaros valstybė: nesant lėšų ir strategijos, COVID-19 mutacijas Lietuvos mokslininkai tyrinėja laisvalaikiu

Laura Adomavičienė, LRT.lt2021.01.05 05:30

Lietuvoje nėra taip Europą neraminančios angliškosios koronaviruso mutacijos – taip rodo atlikti tyrimai. O gal visgi yra? Mokslininkai tiksliai atsakyti negali, nes nuolatinė SARS-CoV-2 stebėsena Lietuvoje neatliekama. Pavieniams brangiems tyrimams patys universitetai meta savas lėšas, o mokslininkai milijonus viruso genomo sekų dėlioja laisvalaikiu. 

Iškart po Kalėdų Vilniaus Santaros klinikos pranešė apie galimai aptiktus 7 naujų COVID-19 atmainų atvejus, jie siejami su Jungtinėje Karalystėje (JK) paplitusia pavojinga mutacija. Pastaroji, mokslininkų teigimu, gali būti iki 70 proc. labiau užkrečiama nei kitos koronaviruso mutacijos. Taip pat manoma, kad vakcina šios mutacijos akivaizdoje gali būti mažiau efektyvi.

Įtariamai užsikrėtusių asmenų mėginius Santaros klinikos tirti iškart perdavė kompanijai „Thermo Fisher“. Nuo šios informacijos paskelbimo praėjo lygiai savaitė, tačiau tiek medikai, tiek mokslininkai sako, kad šiandien Lietuvoje nėra registruota nė vieno su JK mutacija siejamo viruso atvejo.

Kompanijos „Thermo Fisher“ atstovo spaudai Egidijaus Jaseliūno teigimu, yra atlikta minėtų mėginių viruso genomo sekoskaita ir žali duomenys toliau analizuoti perduoti Santaros klinikoms. Santaros klinikų Komunikacijos tarnybos vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Gitana Letukienė tikino, kad iš tarpinių rezultatų kol kas negalima pasakyti, ar įtarimai dėl mutavusio viruso atvejų pasitvirtino. Gautų duomenų apdorojimas truks dar mažiausiai savaitę.

Lietuvoje dominuoja ispaniškoji mutacija

Visgi Lietuvos mokslininkai sako, kad viruso mutacijos, kuri JK fiksuota dar rugsėjį, gali būti ir Lietuvoje, juo labiau kad gyventojų migracija tarp šių šalių spalį ir lapkritį nebuvo niekaip ribojama. Tiesa, tokiems įtarimams patvirtinti reikia ne pavienių iniciatyvų, o nuolatinės stebėsenos.

Pavyzdžiui, vienas paskutiniųjų koronaviruso genomo sekoskaitos tyrimų buvo atliktas šventiniu laikotarpiu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) iniciatyva. Vienas iš tyrimo dalyvių, LSMU doktorantas genetikas Lukas Žemaitis naujienų portalui LRT.lt sakė, kad buvo ištirta 60 Kauno klinikų pacientų, sergančių COVID-19, mėginių. Tyrimas apėmė ne tik Kauno miesto, Kauno rajono, bet ir Jonavos teritoriją. Tirti mėginiai imti gruodžio 23 dieną, likusi dalis – lapkričio mėnesį. Iš gautų duomenų paaiškėjo, kad 90 proc. visų tirtų asmenų užsikrėtę Ispanijoje kilusia SARS-CoV-2 viruso mutacija, angliškojo tipo neaptikta.

„Sprendimas dėl šio tyrimo buvo gana greitai priimtas, kai visuomenėje kilo nerimas, kad čia galbūt yra ta naujoji JK kilusi viruso atmaina. Nustatėme, kad vyrauja ispaniškasis tipas, angliškasis nebuvo nustatytas, tačiau mes jo tikslingai neieškojome, tiesiog norėjome bendrą vaizdą susidaryti, kas yra labiausiai paplitę dabar. Visgi vyksta migracija iš Anglijos, todėl tikėtina, kad mutavusio viruso yra Lietuvoje, bet šiuo tyrimu jo neapčiuopėme“, – sakė L. Žemaitis.

Anot LSMU genetiko, atliktas tyrimas yra pakankamai reprezentatyvus, tačiau, norint matyti tikslesnį vaizdą, reikėtų tokio pobūdžio stebėseną daryti ne tik Kauno, bet ir Vilniaus regione bei COVID-19 protrūkio taškuose.

„Tačiau, žinant situaciją, kad į Kauno klinikas patenka pacientų iš visos apskrities, tai yra pakankamai reprezentatyvus tyrimas, nes matome vyraujantį tą patį tipą. Jeigu mes matytume labai didelę tipų įvairovę, tada mes galėtume kelti prielaidą, kad negalime pasakyti, kas dominuoja. Šiuo atveju labai aiškiai matome – 90 proc. visų tirtų mėginių rodo ispaniškąjį tipą, todėl tikėtina, kad ir kituose miestuose situacija bus panaši“, – komentavo L. Žemaitis.

Viruso stebėsenos situacija nenormali

Dar vienas koronaviruso genomo tyrimas buvo atliktas Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centre. Pasak VU Gyvybės mokslų centro profesorės Aurelijos Žvirblienės, buvo tirta 14 mėginių, imtų spalio mėnesį. Nė viename iš jų naujosios koronaviruso mutacijos neaptikta. Tiesa, šis tyrimas neatspindi realios situacijos, nes, norint tiksliai žinoti, kokios koronaviruso atmainos vyrauja šalyje, būtina vykdyti nuolatinę stebėseną.

„Reikėtų platesnių tyrimų, iš kitų Lietuvos vietų paimti mėginių, nes tie žmonės, kurie atvyko iš JK, jie gi po visą Lietuvą pasibarstė“, – sakė profesorė.

Visgi VU ir LSMU mokslininkų atlikti tyrimai puikiai atskleidžia Lietuvoje įsisenėjusią problemą – kilus pandemijai ar ekologinėms katastrofoms jų padariniai šalinami savanorių ir entuziastų, kurie aukoja savo laiką ir lėšas valstybei gelbėti, pastangomis.

Gana iliustratyvus pavyzdys – VU Gyvybės mokslų centro tyrimas. Minėtų 14 mėginių sekoskaitai universitetas skyrė apie 25 tūkst. eurų, o tolesnę duomenų analizę, trukusią apie savaitę, VU Gyvybės mokslų centro mokslininkai atliko laisvalaikiu po darbo. Taigi, brangūs genomo tyrimui reikalingi reagentai pirkti ne valstybės, o VU lėšomis.

Anksčiau VU mokslininkai tyrė viruso genomus apskritai neturėdami jokio finansavimo - sekoskaitą nemokamai atliko kompanija „Thermo Fisher“, o VU specialistai atliko bioinformatinę analizę.

„Tas tyrimas yra labai sudėtingas. Tai ne tas pats, kaip atsisėsti prie kompiuterio ir duomenis paanalizuoti. Tyrimą reikia fiziškai atlikti, technologiškai. Turi būti paimamas konkretus viruso mėginys, sudėtingais metodais atliekamas genomo tyrimas, sekoskaita, tam naudojama brangi įranga ir brangūs reagentai ir tai kainuoja laiko. Tu turi tą viruso genomą susikarpyti gabaliukais ir tuos gabaliukus analizuoti, padauginti. Tai yra sudėtingas tyrimas ir ne kiekvienas moka jį padaryti.

Kitas etapas – bioinformacinė analizė, per ją tuos gabaliukus reikia surinkti į patį genomą, milijonus sekų fragmentų, juos reikia surinkti į bendrą dėlionę. Čia reikia bioinformatikų. Mūsų bioinformatikai tai atliko laisvu laiku, tiesiog aukojosi. Tai yra nenormalu. Tai nėra VU reikalas spręsti šituos klausimus“, – tikino A. Žvirblienė.

Pasak profesorės, viruso genomo tyrimai yra strateginis klausimas ir šiuo atveju sprendimą dėl nuolatinių tyrimų turi priimti Vyriausybė.

Lietuvos mokslininkai šiuo metu spaudžia šalies vykdomąją valdžią, kad viruso nuolatinė analizė būtų įtraukta į pandemijos valdymo strategiją. Lietuvos mokslo bendruomenės kompetencijos šiuo klausimu, A. Žvirblienės tikinimu, yra pakankamos, šalis turi ir reikalingą viruso stebėsenai įrangą.

Nauda iš kitų šalių stebėsenos menka

Nuolatinę SARS-CoV-2 viruso stebėseną efektyviausiai atlieka JK. Vien dėl to ši šalis sugebėjo apčiuopti naujos mutacijos atsiradimą. Pasak LSMU genetiko L. Žemaičio, nuolatinė stebėsena yra svarbi, nes laiku pastebėjusios reikšmingus viruso pokyčius valstybės gali greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją ir laiku priimti sprendimus.

„Tai yra svarbu planuojant ligoninių veiklą, kokių priemonių imtis, kaip saugoti, kaip riboti. Plačiau paėmus tai yra epidemiologinė vertė, kai tu žinai, su kuo susidūrei, kokiomis savybėmis virusas pasižymi. Tada lengviau priimti pasvertus sprendimus. Pavyzdžiui, gali atsirasti viruso variantų, kuriems būdinga sunkesnė ligos eiga. Nustačius tokius atvejus galima prognozuoti ir atitinkamai pasirinkti gydymo strategiją. Tų priežasčių yra labai daug“, – tikino L. Žemaitis.

Naudotis kitų, turtingesnių, šalių surinktais duomenimis apie besikeičiantį virusą, pasak A. Žvirblienės, neefektyvu.

„Jokiu būdu (negalime naudotis kitų šalių surinkta informacija – LRT.lt). Čia jokie modeliai nepadėtų, nes reali situacija kiekvienoje šalyje yra labai skirtinga. Tai priklauso nuo judėjimo srautų, nuo gyventojų judėjimo krypčių. Pavyzdžiui, mūsų situacija yra visiškai kitokia nei Estijos ar Lenkijos ir kitų šalių. Mūsų situacija yra kitokia nei JK, bet mes turime tiek ten emigravusių žmonių ir jie važinėja pirmyn, atgal ir lanko savo šeimos narius. Mes niekaip negalime susimodeliuoti, kad mūsų šalyje tam tikrų viruso variantų plitimas bus toks, kaip Lenkijoje arba Estijoje. Tai yra visiškai skirtingi dalykai. Mes būtinai tai turime daryti patys“, – tikino A. Žvirblienė.

Ar planuoja Vyriausybė pandemijos valdymo strategiją papildyti nuolatine koronaviruso stebėsena ir ar ketina šiam tikslui skirti finansavimą, naujienų portalas klausė premjerės atstovės spaudai Rasos Jakilaitienės. Ši patikino, kad minėtu klausimu sprendimus priima Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Sveikatos apsaugos ministro patarėja komunikacijai Aistė Šuksta sako, kad sprendimai stebėsenos klausimais yra svarstomi ir artimiausiu laiku bus priimti.

„Šis klausimas prieš porą savaičių buvo perduotas Ekspertų tarybai prie Vyriausybės. Kai SAM sulauks jų atsakymo, tada imsis visų reikiamų veiksmų, kad tai veiktų pagal jų rekomendacijas“, – sakė A. Šuksta.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt