Sveikata

2020.11.06 21:00

Šokiravo gydytojų siunčiama žinia – kviečia gydytis homoseksualumą, orientaciją vadina liga

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.11.06 21:00

„Gydytojas seksologas padės išspręsti problemas, sutrikimus, susijusius su (...) lyties identifikacija (homoseksiualizmas) ir kiti seksualiniai sutrikimai“ (kalba netaisyta – LRT.lt). Toks aprašymas dar neseniai puikavosi vienos klinikos interneto puslapyje. Ekspertai pabrėžia, kad homoseksualumas nėra liga, o jo „išgydymo“ praktikos yra žalingos ir gali prilygti kankinimui.

Sveikatos apsaugos ministerija sulaukė žurnalisto, LGBT bendruomenės atstovo Jono Valaičio kreipimosi ir prašymo išsiaiškinti šią situaciją.

Po kreipimosi Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba ir Lietuvos bioetikos komitetas pradėjo tyrimus dėl gydytojų išsakytų žodžių.

Gydytojas ginasi: neteisingai interpretuojate

„Gydytojas seksologas padės išspręsti problemas, sutrikimus, susijusius su (...) lyties identifikacija (homoseksiualizmas) ir kiti seksualiniai sutrikimai“ (kalba netaisyta – LRT.lt). Taip buvo teigiama klinikos „Homo Sanus“ interneto puslapyje prie gydytojo Mindaugo Burago aprašymo. Tiesa, šiuo metu šis punktas iš interneto puslapio jau ištrintas.

LRT.lt susisiekus su M. Buragu, gydytojas tvirtino, kad homoseksualumo klinikoje negydo. „Tai nėra liga ir gydymo nereikia, daugiau aš nieko negaliu nei pridėti, nei atimti“, – sakė gydytojas.

Anot jo, interpretacija dėl šio punkto („lyties identifikacija (homoseksualumas) ir kiti seksualiniai sutrikimai“) yra neteisinga.

„Aš jums dar kartą kartoju – interpretacija yra neteisinga. Ir žmogus neteisingai interpretavo, ir jūs neteisingai interpretuojate“, – kalbėjo M. Buragas.

Paklaustas, kaip reikėtų interpretuoti tokį punktą, gydytojas sakė nieko neinterpretuosiantis, netrukus ir atsisveikino.

„Nieko neinterpretuosiu – tai nėra liga ir tai nėra gydoma. Viskas, daugiau nieko negaliu pasakyti, mes tokių dalykų negydome, tai nėra liga“, – nedaugžodžiavo M. Buragas.

Šis atvejis – ne vienintelis. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba ir Lietuvos bioetikos komitetas pradėjo tyrimus ir dėl dviejų gydytojų pareiškimų, nuskambėjusių prieš kelerius metus. Anksčiau du gydytojai yra išsakę poziciją, kad homoseksualumas yra liga.

„Nors sakoma, kad ligos nėra, ji yra. Psichoelgesio sutrikimai yra ne ta orientacija“, – vieną gydytoją, minimą kreipimesi, citavo naujienų portalas klaipeda.diena.lt.

Kitas gydytojas, kaip prieš kelerius metus rašė 15min.lt, kalbėjo, kad homoseksualumas yra emocinis sužeidimas, patologija, kurią galima išgydyti.

Gydymo metodai pasenę, mokslininkai jų nepripažįsta

Anot kreipimosi autoriaus J. Valaičio, LGBT bendruomenės nariams yra daug didesnė tikimybė susidurti su psichikos sveikatos sutrikimais.

„Mano patirtis bendraujant su LGBT asmenimis rodo, kad jie dėl homofobiškos aplinkos patiria neigiamų jausmų ir išgyvenimų, jiems sunku priimti ir save, todėl šie žmonės kreipiasi pagalbos į psichologus arba psichiatrus“, – portalui LRT.lt sako J. Valaitis.

J. Valaitis socialiniuose tinkluose pradėjo nagrinėti, kokios LGBT bendruomenės patirtys nusprendus kreiptis pagalbos. Anot jo, LGBT bendruomenė ne kartą iš slaugytojų yra girdėjusi frazių, kad „homoseksualumas yra nenormalu“, todėl „susirask merginą ir viskas bus gerai“.

„Tai gali labai neigiamai paveikti žmogų, jis jaučiasi nepriimamas“, – apgailestauja J. Valaitis.

Kaip kreipimesi rašo pašnekovas, kai kurie psichologai ar psichiatrai, kiti sveikatos priežiūros specialistai teikia abejotinos kokybės konsultacijas LGBT asmenims: konsultuojamus pacientus tikina, esą jų orientacija yra sutrikimo požymis, sutrikimas, liga, trauma ar patologija, todėl siūlo tai gydyti terapija.

„Kai kurie gydytojai, turintys galiojančias licencijas, skleidžia ir dezinformaciją viešojoje erdvėje, tokiu būdu tik sustiprina ir taip įsišaknijusį neigiamą visuomenės požiūrį į LGBTI+ asmenis. Štai abejonių kai kurių psichikos sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija kelia viešojoje erdvėje pateikiami jų teiginiai, esą homoseksualumas (ar kita seksualinė orientacija) yra pagydomas.

Tai leidžia daryti prielaidą, kad kyla rizika, jog toks specialistas gali verstis žalinga gydymo nuo homoseksualios ar biseksualios orientacijos praktika“, – rašo kreipimosi autorius.

Pasak J. Valaičio, LGBT bendruomenei trūksta tinkamos ir kokybiškos pirminės sveikatos priežiūros ir psichikos sveikatos paslaugų, o tokia situacija kelia susirūpinimą ne tik dėl diskriminacijos, bet ir dėl socialinės atskirties, taip pat psichinės ar net fizinės žalos atsiradimo tikimybės.

„Šiuo konkrečiu atveju kyla abejonė, ar homoseksualumo arba biseksualumo gydymo terapiją, kitą praktiką, kuria siekiama pakeisti seksualinę orientaciją, siūlantys gydytojai savo veiksmais nepažeidžia jiems keliamų reikalavimų tinkamai verstis medicinos praktika, tobulintis pagal profesiją.

Homoseksualumo ir biseksualumo gydymo metodai siekia 20 amžių, yra pasenę, mokslininkų pripažinti kaip netinkami ir galintys pabloginti asmenų emocinės sveikatos būklę, tad galima kelti klausimą, ar minėti gydytojai yra linkę tobulintis, jei jų žinios neatitinka pasaulyje pripažintos medicinos praktikos, yra pasenusios“, – svarsto J. Valaitis.

Praktikos žalingos, gali prilygti kankinimui

Vilniaus universiteto (VU) Psichiatrijos klinikos profesorius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Dainius Pūras pabrėžia, kad homoseksualumas nėra liga. Dar 1973 metais JAV psichiatrų asociacija nusprendė išbraukti homoseksualumą iš psichikos sutrikimų ir ligų sąrašo, 1992 metais taip pat pasielgė Pasaulio sveikatos organizacija.

„Pasaulio sveikatos organizacija, mokslo žinios sako, kad šioje srityje, kalbant apie seksualinę orientaciją ir lytinį tapatumą, yra įvairovė. Žmonės gali būti heteroseksualūs, homoseksualūs, biseksualūs... [...] Studentai universitetuose turėtų to mokytis, žinoti šiuos dalykus“, – portalui LRT.lt sako D. Pūras.

Jis akcentuoja, kad kai kurios valstybės yra teisiškai uždraudusios „homoseksualumo išgydymo praktikas“, nes jos žalingos ir gali prilygti kankinimui.

Pasak D. Pūro, žmonės, organizuojantys tokias praktikas, vadovaujasi kitokiu požiūriu ir kitokiomis teorijomis, kurių medicinos vadovėliuose nerastume. Pasak Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriaus, šie žmonės įtikėję savo teorijomis, kad homoseksualiais žmonėmis tampama dėl, pavyzdžiui, auklėjimo ypatumų, todėl siūlo būdus, kaip „pakeisti žmogaus seksualinę orientaciją“.

„O mokslas sako, kad tai žalingi būdai, žalojantys žmogaus sveikatą, ypač dvasinę. Tai visiškai ne mokslinis ginčas – tai ginčas tarp idėjų. Apskritai žmogaus teisės pasaulyje atakuojamos, o tai yra vienas išpuolių būdų prieš šiuos šiuolaikinius žmogaus teisių principus, tokiu būdu siekiama sujaukti žmonių protus“, – teigia D. Pūras.

Diskusijos būtinos, bet faktais neparemtos idėjos visada gajos

VU Psichiatrijos klinikos profesorius ragina įsivaizduoti tokį pavyzdį: paauglystėje žmogus gali skausmingai suvokti, kad yra homoseksualus, todėl jam labai svarbi artimų žmonių, šeimos narių bei tėvų parama. O tėvai, pasiskaitę pasiūlymų gydyti homoseksualumą, sako D. Pūras, į savo vaiko homoseksualumą žiūrės kaip į tragediją ir ieškos, gal kas nors gali išgydyti.

„Turime sudėtingą situaciją. Šie medikai, nors ir turi gerų ketinimų, iš tikrųjų savo gerais ketinimais gali padaryti daugiau žalos nei naudos“, – argumentuoja ekspertas.

Jo teigimu, reikėtų pradėti diskusiją apie tai, kad tokios homoseksualumo gydymo praktikos galėtų būti netoleruojamos medikų bendruomenės.

„Tai toks dalykas, apie kurį civilizuotoje valstybėje turėtų pasisakyti“, – teigia D. Pūras.

Kitas būdas apriboti tokias praktikas, išskiria specialistas, – teisinis. Vis dėlto toks būdas turi ir minusų – ką nors uždraudus, kai kuriems dar labiau norisi uždrausto vaisiaus, todėl tokia praktika galėtų nusikelti į pogrindį, svarsto D. Pūras.

„Vieša diskusija būtina, bet alternatyvios idėjos, neparemtos faktais, visada yra gajos ir šių žmonių požiūrio pakeisti praktiškai neįmanoma“, – LRT.lt sako Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius.

D. Pūras kalba, kad kartu su populistiniu nacionalizmu ir religijų bandymu primesti tam tikrą dienotvarkę bandoma grįžti prie to, kad galbūt homoseksualumas yra liga, kurią reikia gydyti. Vis dėlto, pabrėžia specialistas, ir kitos valstybės įžvelgia didelę tokių praktikų žalą, todėl kai kurios priima jas draudžiančius įstatymus.

Pradėti tyrimai

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktorė Nora Ribokienė portalui LRT.lt patvirtino, kad Sveikatos apsaugos ministerija tarnybai pateikė informaciją dėl minėtų gydytojų. Šiuo metu atliekamas pateiktos informacijos vertinimas.

Lietuvos bioetikos komiteto direktorė Asta Čekanauskaitė portalą LRT.lt informuoja, kad komitetas nagrinės viešus gydytojų pareiškimus. Komiteto direktorė taip pat sako, kad sprendimai bus priimti sulaukus gydytojų pasiaiškinimų.

„Negavę paaiškinimo ir argumentacijos, kodėl vienas ar kitas teiginys buvo pasakytas, negalime priimti sprendimų. Mūsų praktika tokia, kad problemą matome, atrodo, kad tie pareiškimai yra nekorektiški, bet turime išklausyti antrą pusę“, – tvirtina A. Čekanauskaitė.

Ji taip pat cituoja Lietuvos gydytojo profesinės etikos kodeksą, kuriame teigiama, kad, atlikdamas profesines pareigas, gydytojas „savo elgesiu formuoja profesijos įvaizdį visuomenėje, todėl net ir neatlikdamas profesinių pareigų turi vengti elgesio ir viešų pareiškimų, kurie galėtų diskredituoti gydytojo vardą, kenkti jo asmeniniam ir gydytojo profesijos prestižui ir taip silpninti visuomenės pasitikėjimą gydytojo profesija“.

Tai reiškia, sako A. Čekanauskaitė, kad gydytojo profesija yra 24 valandoms per parą ir 7 dienoms per savaitę. Gydytojas turi galvoti ir nevilkėdamas chalato, ir nebūdamas ligoninėje turi suprasti, kad jo turima licencija ir vaidmuo visuomenėje kelia tam tikrą etinį reikalavimą, todėl ir elgesys viešojoje erdvėje turi būti deramas, nežeminti profesijos prestižo, aiškina Lietuvos bioetikos komiteto direktorė.

„Jei pasitvirtins, kad tie teiginiai, kuriuos jie sakė, yra nekorektiški (o jie atrodo nekorektiški), bet jei gydytojai negalės jų kaip nors pagrįsti ir paaiškinti, tai su šia nuostata tikrai turėtų nekaip sutapti“, – teigia A. Čekanauskaitė.

Populiariausi