Sveikata

2020.10.19 05:30

Mobingas Klaipėdos ligoninėje: per pusę metų gydytojas nė karto neoperavo, tikina esąs baudžiamas už viešą kritiką

papildyta KUL pozicija; atnaujinta 17.40
Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.10.19 05:30

Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) gydytojas ortopedas-traumatologas Žydrūnas Dominas jau pusę metų dirba vien tik Skubios pagalbos skyriuje. Per šį laiką ligoninėje jis neatliko nė vienos operacijos  – toks esą ligoninės administracijos sprendimas. Ekspertai, vertindami gydytojo situaciją, vienareikšmiškai tikina – tai yra ligoninės vadovybės susidorojimas su darbuotoju. Ligoninės vyriausiasis gydytojas prof. Vinsas Janušonis atvejo nekomentuoja.

Ž. Dominas iki karantino operavo Traumatologijos skyriuje ir dienos stacionare, pacientus konsultavo konsultacinėje poliklinikoje. Gydytojas tikina, kad jo profesinė veikla apribota administracijos sprendimu dėl to, kad išdrįso per karantiną paviešinti ligoninėje buvusius pažeidimus.

Formuojantis ligoninės vidiniam COVID-19 infekcijos židiniui, Ž. Dominas pavasarį viešai kritikavo ligoninės vadovybę, kad ši slėpė vidinio infekcijos plitimo atvejus, neužtikrino tinkamo viso personalo mokymo, nesukontroliavo srautų.

Medikus stebino administracijos pareiškimai, kad Skubios pagalbos skyriuje nedirbama su įtariamais infekuotais pacientais, dėl to saugotis nereikia, užtenka paprastų kaukių. Pasak gydytojų, kai kurie skyriai kaukių gavo nepakankamai, todėl tą pačią kaukę darbuotojas nešiojo kelias dienas, kol gavo jų iš labdaros organizacijų.

Esant tokiai tvarkai infekcija netruko išplisti ligoninėje ir balandžio pradžioje, per karantiną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) beveik mėnesiui uždarė didelę dalį ligoninės dėl nustatytų pažeidimų, kurie kėlė grėsmę medikų ir pacientų saugumui. Tuo metu koronavirusinė infekcija buvo patvirtinta 43 ligoninės medikams. Dėl to buvo uždaryta 10 ligoninės skyrių iš 13-os. Dėl šių pažeidimų tyrimą pradėjo SAM suburta speciali komisija, jos surinkta medžiaga perduota Generalinei prokuratūrai.

Nubaudė už chalatą, kurį davė administracija

Ž. Dominas yra tikras, kad ir šiandien jis baudžiamas ligoninės administracijos už tuo metu išsakytą viešą kritiką. Vienas naujausių įspėjimų, kurį gydytojui įteikė administracija, surašytas už perteklinį apsaugos priemonių naudojimą Skubios pagalbos skyriuje. „Naudoja ilgą vienkartinį neperšlampamą chalatą su prijuoste vietoj vienkartinio chalato su neperšlampama prijuoste arba vienkartinio chalato“, – rašoma ligoninės administracijos pasirašytame įspėjime.

„Tos represinės priemonės... Jų yra labai daug... Žmonės bijo kalbėti, su jais susidorojama. Minėtu atveju mane nubaudė visiškai nepagrįstai. Dirbu skyriuje, kuris priskiriamas III saugumo lygiui. Aiškiai parašyta, kokias apsaugos priemones turiu naudoti: vienkartinį neperšlampamą chalatą arba vienkartinį chalatą su neperšlampama prijuoste. Aš dėvėjau administracijos išduotą vienkartinį neperšlampamą chalatą. Iki šiol nesuprantu ir man nėra paaiškinta, kodėl jie teigia, kad aš nešioju vienkartinį ir dar ilgą neperšlampamą chalatą su prijuoste. Tai tik dalis to, kas dabar vyksta mano atžvilgiu...“ – pasakojo Ž. Dominas.

Tame pačiame įspėjime gydytojui priekaištaujama, kad jis nėjo kalbėtis su administracija.

„Kaip vyksta mano darbas: aš ateinu į Skubios pagalbos skyrių, dirbu įtemptai, nemažai ir naktimis, pacientų srautas didelis. Iš administracijos atstovų prieina, per petį pabaksnoja, sako, einam. Nuėjęs patenku į „susirinkimą“, kabinete sėdi dažniausiai keli pavaduotojai, nuo rugsėjo – ir ligoninės teisininkas. Bandau klausytis, ką jie sako, į mano pateiktus argumentus nereaguoja, sužinau, kad kažkokia komisija padarė išvadas, jog esu kaltas, ir pradedamas tyrimas. Net paprašyti pateikti medžiagą raštu, jie niekada jos nepateikia. Tokiomis sąlygomis turi gintis“, – pasakojo Ž. Dominas.

Naujienų portalas LRT.lt susisiekė su KUL vyriausiuoju gydytoju prof. V. Janušoniu telefonu, norėdami išklausyti ir administracijos pusę. Išgirdęs, kad prašoma komentaro mobingo ligoninėje klausimu, vadovas komentuoti nepanoro.

„Nenorėčiau, ačiū“, – tarstelėjo V. Janušonis ir padėjo telefono ragelį.

Naujienų portalas LRT.lt ligoninės administracijai išsiuntė klausimus raštu, bet atsakymo kol kas nesulaukė. Tikimės straipsnį papildyti iškart, kai gausime komentarą.

Ekspertai įžvelgia ir darbdavio klaidą

Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (LSADPS) pirmininkė Aldona Baublytė pripažino, kad problemų KUL yra nemažai.

„Problemų ten turime ne pirmus metus, ypač sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos atžvilgiu. Gydytojas Ž. Dominas daug mėnesių yra puolamas“, – sakė A. Baublytė.

LSADPS pirmininkei žinomas faktas, kad gydytojui administracija įteikė įspėjimą dėl perteklinio apsaugos priemonių naudojimo, tačiau nėra tiksliai žinoma, kokias priemones darbdavys gydytojui suteikė. Tačiau ir šiuo atveju galima įžvelgti paties darbdavio padarytų klaidų.

„Darbdavys turėtų pasirašytinai, pagal korteles, išduoti aprangas“, – sakė A. Baublytė.

Darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius naujienų portalui LRT.lt pabrėžė, kad darbo apsaugos priemonių naudojimas yra apibrėžtas ne tik sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Detalesnis išaiškinimas gali būti apibrėžtas ligoninės vidaus tvarkos taisyklėse. Galbūt jose ir buvo nurodyta ne tik priemonės, bet ir chalatų ilgis, tinkamas III saugumo lygio skyriuje dirbantiems medikams.

Tačiau specialistas sutinka, kad gydytojai naudoja tas priemones, kurias duoda administracija.

„Faktas yra tas, kad jeigu gydytojui duoda naudoti tas priemones ir jis apskritai net neturi galimybių, iš ko rinktis, tai jis naudojasi tuo, ką duoda. Čia jau būtų pačios administracijos atsakomybė, jeigu ji gydytojui nesuteikė asmeninių apsaugos priemonių“, – sakė Š. Orlavičius.

Operuoti vyksta į kitą ligoninę

Penkerių metų traumatologo-ortopedo patirtį turintis gydytojas tikina, kad nuo kovo mėnesio, kai buvo paskelbtas karantinas, KUL neatliko nė vienos operacijos, ir sako, jog ligoninės administracija nesudarė tam galimybių.

„Iki kovo Traumatologijos skyriuje buvau vienas daugiausia operuojančių ortopedų-traumatologų“, – nusivylimo neslėpė medikas.

Kad neprarastų svarbių profesinių įgūdžių, Ž. Dominas buvo priverstas atsisakyti dalies darbo krūvio KUL ir įsidarbinti Kretingos ligoninėje. Tačiau, pasak mediko, ne visas operacijas, kurias atliko Klaipėdoje, galima atlikti mažesnėje ligoninėje. Taip prarandami įgūdžiai, susiję su sudėtingesnėmis operacijomis.

„Turiu įdirbį, pacientų srautą, kurie nori, kad aš juos operuočiau. Aš prašiau KUL administracijos suteikti man galimybę operuoti, patys pacientai to prašė. Žmonės kentė skausmus, bet tuos pacientus perdavė kitiems gydytojams“, – pasakojo Ž. Dominas.

Gydytojas suprastų administracijos sprendimą, jei dėl koronaviruso infekcijos valdymo būtų draudžiama visiems gydytojams migruoti po skirtingus skyrius. Tačiau nuo birželio, kai šalyje atšauktas karantinas, kiti Skubios pagalbos skyriuje dirbę gydytojai operavo.

Administraciniu požiūriu, Ž. Domino nuomone, ligoninė patiria nuostolį – ji ne tik žlugdo patirties turintį gydytoją, bet ir praranda dalį pacientų, o kartu su jais ir dalį lėšų.

Nurodė, kur galima kreiptis dėl darbe patiriamo mobingo

LSADPS pirmininkės nuomone, ligoninės administracija negali laikyti įdarbinto gydytojo, kuris neoperuoja, nes krinta jo kvalifikacija, o tai nėra naudinga pačiai sveikatos priežiūros įstaigai. Tiesa, šiandien nėra galiojančių teisės aktų, kurie nurodytų, kokią dalį darbo gydytojas turėtų praleisti operuodamas.

„Anksčiau buvo teisės aktai, kurie reglamentavo, kiek operacijų turi padaryti chirurgas per metus. Šiandien, mano žiniomis, to teisės akto nebėra ir tik vidaus tvarkoje turėtų būti tai numatyta“, – sakė A. Baublytė.

Argumentas, kad gydytojas neoperuoja, nes per pandemiją jį iš Skubios pagalbos skyriaus kiloti į kitus nėra saugu, A. Baublytės neįtikina.

„Tam yra rotacija. Jeigu mes norime išsaugoti specialistus ir jų kvalifikaciją, kas yra ypač svarbu, tai tą rotaciją reikėtų daryti protingai, o ne vienašališkai vieno darbuotojo atžvilgiu. Galbūt dėl to jis galėtų skųstis Akreditavimo tarnybai, nes šiuo metu suvaržyta jo, kaip specialisto, teisė“, – sakė A. Baublytė.

Pasak Š. Orlavičiaus, darbuotojas turi atlikti tokį darbą, dėl kurio darbo sutarties šalys susitaria. Įdomu tai, kad Ž. Domino darbo sutartyje nurodyta, jog jis yra gydytojas traumatologas, o pareiginiame apraše – kad Skubios pagalbos skyriaus gydytojas.

„Tai, ką konkrečiai darbuotojas dirba, detalizuojama pareigybės aprašyme: operuoja, teikia pacientams konsultacijas, vykdo kitas funkcijas. Jeigu susitarta dėl kažkokios funkcijos ir ji detalizuota pareigybės aprašyme, darbuotojas tą ir turi daryti. Jeigu pareigybės aprašyme nurodyta, kad gydytojas ir operuoja, bet jam tyčia neduodama operacijų, tada būtų galima kalbėti apie mobingą ir psichologinį smurtą. Tokiu atveju galima kreiptis į Darbo inspekciją“, – sakė Darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėjas.

Įspėjimų yra gavęs ir daugiau

Įspėjimas Ž. Dominui dėl chalato galėtų būti trečias per vieną mėnesį, tačiau dėl vieno iš jų gydytojui pavyko apsiginti. Pastarajame buvo parašyta, kad vadovaujantis sudarytos komisijos tyrimo aktu gydytojas buvo įspėtas dėl pareiginių instrukcijų pažeidimo ir neteisingai nustatytos diagnozės. Gavęs šį įspėjimą Ž. Dominas iš pradžių nė nesuvokė, dėl kurio paciento diagnozės reiškiami priekaištai.

„Dabar jau žinau. Tada, rugsėjo pradžioje, aš dirbau Priėmimo skyriuje, kai man paskambino ir pasakė ateiti susipažinti su įsakymu. Ateinu, pasižiūriu, skaitau ir nesuprantu, kas, dėl ko ir kaip“, – pasakojo gydytojas.

Vos šį įspėjimą Ž. Dominas apskundė Darbo ginčų komisijai, jo teigimu, administracija įsakymą atšaukė nemotyvuodama, kodėl. Gydytojas tikina nebuvęs supažindintas su įspėjimą naikinančiu dokumentu. Tačiau administracija tą pačią dieną pradėjo kitą tyrimą dėl to paties atvejo, tik kitu pagrindu. Surašytas įspėjimas ne tik dėl klaidingai nustatytos diagnozės, bet ir dėl to, kad apie įvykį, iš kurio atvežtas pacientas, gydytojas nepranešė policijai. Gydytojas tikina, kad pacientas atvyko iš kitos rajoninės ligoninės ir policija apie įvykį jau buvo informuota.

Kuo remiantis teigiama, kad pacientui buvo nustatyta klaidinga diagnozė, Ž. Dominas nežino.

„Iki šiol negaunu sudarytos komisijos išvadų, nesu matęs ir radiologo atsakymo, nors dažniausiai radiologinius tyrimus turime įvertinti šioje ligoninėje patys, o radiologai savo atsakymą parašo kitą dieną. Iš kitos pusės, jeigu vis dėlto įvyko klaida, apie ją gydytojas turi būti informuojamas per artimiausią parą po radiologo išvados. Kartu turi būti informuotas ir pacientas, jam paskirtas tinkamas gydymas. Iki galo nesuprantu, kodėl mano diagnozė klaidinga, jei iš esmės mano paskirtas gydymas nesukėlė jokių sveikatos padarinių pacientui“, – stebisi Ž. Dominas.

Gydytojas pasakojo, kad norėdama pagrįsti įspėjimo teisėtumą administracija jam parodė 2006 m. išleistą įsakymą, kuriuo remiantis gydytojas apie įvykį, susijusį su pacientu, turėjo pranešti policijai.

„Tas įsakymas yra klaidingas, jis neatitinka šių dienų realijų ir asmeniškai nebuvau su juo supažindintas“, – tikina gydytojas.

Su gydytojo pozicija sutinka ir LSADPS pirmininkė A. Baublytė. Ji taip pat tikina, kad apie įvykį policijai turi pranešti ta sveikatos priežiūros įstaiga, kuri pirmoji priima pacientą iš įvykio vietos, nebent pats įvykis atsitiko pirmoje ligoninėje ir pacientas buvo dėl to išvežtas į kitą sveikatos priežiūros įstaigą. Tokios pačios nuomonės laikosi ir Darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėjas Š. Orlavičius.

Dėl neteisingai nustatytos diagnozės, Š. Orlavičiaus tikinimu, darbdavys privalo tokią išvadą pagrįsti. Jeigu darbuotojas dėl to kreipiasi į Darbo ginčų komisiją, darbdavys turėtų tai pagrindžiančius įrodymus pateikti komisijai.

„Rekomenduočiau gydytojui prašyti darbdavio visą informaciją teikti raštu ir nepasiduoti psichologiniam spaudimui. Darbo kodekse nustatyta, kad bet kokia informacija turi būti perduodama raštu ir kad būtų įrodymai. Jeigu neduoda raštu, siūlau su administracija nesikalbėti. Jeigu administracija nori ką nors jam pasakyti kaip darbdavys, siūlyčiau jam prašyti, kad pateiktų raštus, nes gal jis nori pagalvojęs pateikti atsakymus, gal norės su teisininku pasitarti“, – siūlė Darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėjas.

Ar gali darbdavys po dviejų įspėjimų išmesti iš darbo?

Nors Ž. Dominui pateikti abu įspėjimai yra apskųsti Darbo ginčų komisijai, gydytojo žiniomis, administracija kreipėsi į komisiją prašydama abiejų ginčų nagrinėjimą nutraukti. Esą motyvuojama tuo, kad įspėjimas nesukelia tiesioginių teisinių darbo pasekmių.

„Bet mane teisia pagal Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 7 punktą, nemanau, kad padariau šiurkščių darbo pareigų pažeidimų, o šie 2 įspėjimai sudaro teisinį pagrindą nutraukti mano darbo sutartį. Bet tai yra manipuliacija ir mano atžvilgiu vykdomas mobingas“, – tikino gydytojas.

Darbo kodekso 58 straipsnis apibrėžia, kada gali būti nutraukiama darbo sutartis darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės.

„Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas“, – skelbia minėtas straipsnis.

LSADPS pirmininkė pabrėžė, kad net jei gydytojo kaltė būtų įrodyta, KUL administracija Ž. Domino dėl šių pažeidimų atleisti vienašališkai negali.

„Atleisti gali tik po dviejų įspėjimų už tą pačią veiklą, o tai dar reikia įrodyti. Šiuo atveju nuobaudos yra skirtingos. Ta pati nuobauda būtų, jeigu, tarkime, gydytojas į darbą atėjo girtas du kartus“, – komentavo A. Baublytė.

Specialistai apie KUL: ten netvarkos yra labai daug

Vertindama Ž. Domino skundą LSADPS pirmininkė A. Baublytė sakė įžvelgianti, kad prieš gydytoją administracija naudoja spaudimą. Ji priminė, kad KUL problemų buvo ir iki COVID-19, taip pat ir dėl administracijos vykdomo mobingo darbuotojų atžvilgiu.

„Tos netvarkos ten labai daug. Matyt, dabartinis vadovas pajuto, kad jam niekas negali daryti įtakos, nes arba prokuratūra nebaigė darbo, arba baigė teigiamai jo atžvilgiu, ir vėl darbuotojų atžvilgiu taikomas mobingas. Tie, kurie atvirai kalbėjo ir kėlė problemas, pagrįstas problemas, kurios kėlė riziką ne tik darbuotojų, bet ir pacientų sveikatai, tai dabar lyg toks susidorojimas vyksta su tais darbuotojais. Ž. Dominui reikia sulaukti Darbo ginčų komisijos išvadų ir po to – į teismą“, – situaciją komentavo A. Baublytė.

Jos nuomone, į netvarką KUL turėtų pagaliau atkreipti dėmesį ligoninės steigėjas – Klaipėdos miesto savivaldybė, tačiau ši problemas ir ujamų darbuotojų skundus neva taip pat ignoruoja.

„Mes daug ką darėme. Mūsų iniciatyva ir SAM buvo informuota, prokuratūrai informacija perduota, nes buvo baisu, kai žydėjo COVID-19, o ligoninėje dar valgykla veikė, kita veikla nebuvo pristabdyta, darbo organizavimas nebuvo toks, koks privalėjo būti. Taip pat darbuotojai negaudavo informacijos. Galiausiai matome, kad viskas... nes valios, be steigėjo, daugiau niekas negali pareikšti. Prokuratūra ir ta šiandien bejėgė. Mes gydytojams apsaugą organizavome, statusus specialiuosius – niekiniai dalykai.

Bet jeigu jis (V. Janušonis – LRT.lt) daro tokius veiksmus, tai jis pakankamai gerai jaučiasi ir žino, kad jam viskas baigsis gerai. Bet ten suskaldytas kolektyvas, yra jam palankių profesinių sąjungų ir jis tuo manipuliuoja“, – sakė A. Baublytė.

Darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėjui taip pat susidaro įspūdis, kad ligoninės administracija šiuo atveju bando susidoroti su darbuotoju ir siekia, kad Ž. Dominas, neatlaikęs spaudimo, išeitų iš darbo savo noru.

„Čia reikia stiprybės“, – linkėjo Š. Orlavičius. Pokalbio pabaigoje išgirdęs, kad konkrečiai kalbama apie KUL, vedėjas atsiduso: „Ai, čia Klaipėda... Ne pirmas kartas.“

SAM atvejo nekomentuoja

Naujienų portalas LRT.lt dėl šio atvejo komentaro kreipėsi į SAM. Ministerija atsiųstame atsakyme tikina, kad neturi teisės aktais jai suteiktų įgaliojimų taikyti jokių poveikio priemonių ligoninės vadovui ar priimti sprendimų dėl drausminės atsakomybės.

„Informuojame, kad nurodyti klausimai, susiję išimtinai su darbo santykiais, yra priskirtini Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencijai bei Darbo ginčų komisijai. Situaciją pavaldžioje įstaigoje turėtų įvertinti ir jos steigėja Klaipėdos miesto savivaldybė“, – teigiama SAM atsakyme.

Kartu ministerija nurodo Darbo kodekso 30 straipsnį, kuris nustato pareigą darbdaviui sukurti tinkamą, darbuotojams emociškai saugią darbo aplinką, užtikrinti, kad darbuotojai nepatirtų psichologinio smurto, įžeidimų ar kitokio garbės ir orumo pažeidimo.

„Kad užtikrintų tokią darbo aplinką, darbdavys turėtų imtis įvairių techninių, organizacinių, teisinių ir kitokių priemonių. Neužtikrinus darbuotojams garbės ir orumo apsaugos, neigiamų pasekmių gali kilti tiek konkrečiam garbę ir orumą pažeidusiam darbuotojui, tiek tinkamų darbo sąlygų nesugebėjusiam užtikrinti darbdaviui“, – nurodo SAM.

Meras laukia prokurorų ir STT verdikto

Klaipėdos miesto savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas naujienų portalui LRT.lt sakė, kad kol vyksta Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Klaipėdos apygardos prokuratūros tyrimas dėl galimų pažeidimų ligoninėje, savivaldybė neturi pagrindo imtis veiksmų KUL ir jos vadovybės atžvilgiu.

„Visi laukiame tų tyrimų, jie turėtų į labai daug klausimų atsakyti“, – pabrėžė V. Grubliauskas.

Be to, mero nuomone, šiandien yra svarbesnių klausimų, susijusių su COVID-19 infekcijos suvaldymu, ir jiems skiriamas prioritetas.

„Šiandien pirmoje vietoje yra koronavirusinių procesų suvaldymas, turint omenyje, kad KUL yra flagmaninė ligoninė visame regione. Tai čia turbūt yra pirmas darbotvarkės klausimas.

Jokiu būdu nenubraukiame ir nenurašome visų skaudulių, rūpesčių, jautrių vietų į nuostolius ar į užmarštį. Tikrai to nėra. COVID-19 neužgožia visų ten esančių vidinių komunikavimo, santykių problemų, tačiau šiandien dėmesį tenka sutelkti į COVID-19 situacijos suvaldymą“, – sakė V. Grubliauskas.

KUL: psichologinis klimatas įstaigoje yra normalus.

KUL administracija naujienų portalui LRT.lt atsakymus, susijusius su tema, atsiuntė pirmadienio pavakare. Žemiau pateikiame ligoninės poziciją, kurią ligoninės vardu išdėstė KUL Apsaugos ir juridinio skyriaus viršininkas Darius Jucys.

– Gydytojas tikina, kad pusę metų nėra prileidžiamas prie operacijų KUL, dėl to praranda kvalifikacinius įgūdžius. Kodėl skubios pagalbos skyriuje dirbantis gydytojas traumatologas pusę metų neoperuoja, kai kitiems jo kolegoms tokios galimybės yra sudarytos? Ar ligoninei naudinga turėti specialistą, kurio kvalifikacija krenta? Kaip šį klausimą planuojama išspręsti ateityje?

– Iš Jūsų minimo gydytojo nėra atimta teisė operuoti. Nėra jo atžvilgiu taikomas mobingas. Gydytojas pateikė tikrovės neatitinkančią, melagingą informaciją. Gydytojas atlieka jam priskirtas gydytojo ortopedo pareigas priėmimo - skubios pagalbos skyriuje, kuriame atlieka skubias ir ambulatorines operacijas. VšĮ KUL darbą organizuoja, atsižvelgiant į susiklosčiusias objektyvias aplinkybes bei esamus poreikius. Visiems pacientams, kuriems reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, suteikiamos teisės aktų nustatyta tvarka.

– Gydytojui yra įteiktas įspėjimas dėl perteklinio apsaugos priemonių naudojimo: dirbdamas III saugumo lygio skyriuje naudoja ilgą vienkartinį neperšlampamą chalatą su prijuoste vietoje vienkartinio chalato su neperšlampama prijuoste arba vienkartinio chalato? Gydytojas tikina, kad chalatų pakuotės nėra sužymėtos, atskirti neįmanoma, apsaugos priemonės naudojamos tokios, kokias duoda administracija. Ar turėjo gydytojas galimybę rinktis kitokias apsaugos priemones? Kokiu principu asmens apsaugos priemonės išduodamos konkretiems ligoninės darbuotojams?

– Gydytojui nėra įteiktas įspėjimas, kadangi to nenumato LR įstatymai. Gydytojas įspėtas, apie tai, kad ateityje darbuotojas privalo saugoti darbdavio turtinius ir neturtinius interesus. Darbuotojas privalo naudotis darbdavio perduotomis darbo priemonėmis, turtu, taip pat lėšomis pagal jų tikslinę paskirtį ir taupiai. Administracija neišduoda apsaugos priemonių, jas išduoda vaistinė, pagal darbuotojų reikalavimą, VšĮ KUL ir LR SAM nustatytą teisinį reglamentavimą.

– Gydytojui antras įspėjimas yra įteiktas dėl to, kad jis nepranešė policijai apie įvykį, susijusį su pacientu, nors pacientas į ligoninę buvo atgabentas iš kitos Klaipėdos miesto ligoninės? Ar pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus šiuo atveju gydytojas, sulaukęs paciento iš kitos gydymo įstaigos, privalo informuoti policiją? Kuo remiantis nurodoma, kad gydytojas šiam pacientui taip pat neteisingai nustatė diagnozę? Kokia yra padaryta dėl to žala paciento sveikatai?

– Gydytojui nebuvo skirta nei pirmo, nei antro įspėjimo, dėl virš minėto teisinio reguliavimo. Gydytojas įspėtas apie tai, kad gydytojų profesijai būdinga tai, kad ji yra susijusi su didesne rizika padaryti žalą kitiems asmenims. Dėl to šios profesijos atstovams taikomi griežtesni atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, o jų atsakomybę gali lemti bet kuri, net lengviausia kaltės forma, t. y. bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan.

Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad, sprendžiant klausimą dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra, kuriuose pateikiami duomenys, gauti pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai.

Gydytojo veiksmus įvertino specialiąsias žinias turintys savo srities gydytojai specialistai. LR Norminiai aktai, VšĮ KUL vidaus tvarka reglamentuoja, jog gydytojas privalo informuoti policijos komisariato budėtoją apie pacientus, kurių gyvybei pavojus negresia, tačiau jiems padarytos durtinės, pjautinės, šautinės ar dėl sprogimo atsiradusios žaizdos, kitokie kūno sužalojimai, galintys būti susiję su nusikaltimu. Vadovaujantis LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 str. 3 d.,visa informacija apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą yra konfidenciali.

– Gydytojo nuomone, ligoninės administracija prieš jį naudoja mobingą, siekdama, kad šis pats išeitų iš darbo. Ar ligoninės administracija vykdo mobingą prieš ligoninės darbuotojus? Kokia psichologinė atmosfera vyrauja ligoninėje?

– Pateikta informacija, kad gydytojo atžvilgiu taikomas mobingas, neatitinka tikrovės. Gydytojas nuolat rašo tikrovės neatitinkančius raštus į įvairias institucijas, bei žiniasklaidos priemones, tame tarpe ir į Generalinę prokuratūrą bei darbo ginčų komisiją. Tokiu būdu Generalinė prokuratūra raštu informavo, jog gydytojui yra suteiktas pranešėjo statusas ir draudžiama daryti jam neigiamą poveikį dėl to. Todėl, vadovaudamiesi įstatymų nuostatomis, jokio neigiamo poveikio, susijusio su gydytoju, nedarėme ir nedarome. Pranešėjo statuso suteikimas neatleidžia gydytojo nuo tinkamų tiesioginių pareigų vykdymo. Visi gydytojo skundai darbo ginčų komisijai buvo atmesti ir netenkinti, pripažinti netinkamais.

Pakartotinai atkreipiame dėmesį, jog gydytojams taikomi griežtesni atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, o jų atsakomybę gali lemti bet kuri, net lengviausia kaltės forma. Tokiu būdu pagrindinė gydytojo prievolė tinkamai rūpintis pacientų sveikata, todėl teisėtas darbdavio reikalavimas tinkamai atlikti pareigas negali būti vertinamas kaip mobingas. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reikalauja, kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Priešingai pateiktai informacijai, gydytojas, teikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, vengia asmeninės atsakomybės, trukdo normaliai įstaigos veiklai, netinkamai atlieka savo tiesiogines pareigas.

Vadovaudamiesi LR SAM teiktomis rekomendacijomis VšĮ KUL buvo atlikti trys tyrimai, kuriuos atliko LR SAM, VšĮ KUL, nepriklausoma tyrimų agentūra. Visų išvados vienodos – psichologinis klimatas įstaigoje yra normalus.