Sveikata

2020.08.28 11:03

Kaip išvengti eilės pas gydytoją: teisė, kurią žino retas pacientas, ir pareiga, kurią medikai primiršo

Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.08.28 11:03

Kai šeimos gydytojas tiesia siuntimą tirtis pas kitą specialistą, ar kada kilo mintis jo paprašyti nurodyti tris konkrečias įstaigas, kuriose galima šį tyrimą atlikti? Jeigu poliklinika neturi tokio specialisto ar įrangos, gydytojas paprastai nurodo vieną įstaigą arba pataria specialisto internete pasiieškoti pačiam. Tačiau retas pacientas žino, kad tris skirtingas įstaigas nurodyti gydytojus įpareigoja prieš dvejus metus pasirašytas sveikatos apsaugos ministro įsakymas. 

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) atlikta apklausa atskleidė, kad dalis šalies įstaigų pacientams išduoda vidinius siuntimus. Turėdamas tokį siuntimą pacientas yra priverstas ir mėnesį ar du lūkuriuoti savo eilės, nors kitoje poliklinikoje ar ligoninėje jam tyrimą galėtų atlikti po savaitės. Apie tris kitas įstaigas tokiu atveju informuoti paciento irgi nebereikia.

„Paprastai gydytojai turėtų būti suinteresuoti, kad tyrimą žmogus gautų laiku. Jie turėtų pasakyti, kad, pavyzdžiui, pas mus galite pasidaryti tyrimą po trijų mėnesių, bet jeigu jūs nuvyktumėte į kitą centrą, kuris turi sutartį su teritorine ligonių kasa, ten galbūt tyrimą jums padarys greičiau.

Tačiau apie tai pacientai nėra informuojami, jiems išrašomas nustatytos formos siuntimas, kuris automatiškai reiškia, kad su juo niekur kitur nenueisi, tik įstaigos viduje“, – naujienų portalui LRT.lt komentavo POLA direktorė Neringa Čiakienė.

Asociacija bandė aiškintis situaciją su sveikatos priežiūros įstaigų vadovais. N. Čiakienės turimais duomenimis, dalis įstaigų vidinius siuntimus teisina tuo, jog atvykęs pacientas vieno vizito metu gali gauti įstaigoje daugiau paslaugų: ir gydytojų specialistų konsultacijas, ir tyrimus.

„Bet ką mes girdime iš pacientų, kad paslaugų teikimas vis dar komplikuotas, kad žmonės vis dar nepatenka pas gydytojus, kad yra labai vėlyvi terminai. Pavyzdžiui, patikrinimas turėjo būti birželį, o lapelis dabar yra lapkričio mėnesiui – tokius signalus tebegauname.

Mes metų metais edukavome pacientus, kad jeigu jau yra įtarimas – niekada nelaukti ir stengtis pas gydytoją pakliūti kuo greičiau, nes onkologinė liga progresuoja greitai, tačiau per karantiną buvo visiškai sustabdytas prevencinių programų vykdymas. Dabar jos yra atnaujintos, bet eilės yra susidariusios, todėl tikėtina, kad žmonių, kuriems bus diagnozuotos pažengusios onkologinės ligos stadijos, bus daugiau“, – prognozavo POLA direktorė.

SAM pacientų švietimą permeta juos vienijančioms organizacijoms

Teisės aktuose numatyta, kad pacientas, nesvarbu, kokia liga besirgtų, turi gauti paslaugą sveikatos priežiūros įstaigoje ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų. Jeigu tai yra būtinoji pagalba – ji teikiama ne vėliau kaip per 7–14 dienų.

POLA direktorė įsitikinusi, kad jeigu visi medikai laikytųsi sveikatos ministro įsakymu nustatytos tvarkos nurodyti pacientui bent 3 įstaigas, kur galima gauti paslaugą, sumažėtų ir eilės prie gydytojų kabinetų.

Asociacija raštu kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) prašydama imtis priemonių, kad ši pacientų teisė būtų užtikrinama. Asociacija prašo, kad visi siuntimai atlikti ambulatorines paslaugas, brangius tyrimus ar procedūras būtų išrašomi tik patvirtinta ministro 027/a forma, kuri leistų su siuntimu kreiptis į bet kurią šalies gydymo įstaigą.

Kartu siūloma visus šalies gydytojus pasirašytinai supažindinti su tokios pacientų teisės priminimu, o nuo rudens sesijos užtikrinti, kad Seimo Sveikatos reikalų komitetas vykdytų šios tvarkos įgyvendinimo parlamentinę kontrolę.

Tačiau pati ministerija šiuos POLA prašymus vertina kaip perteklinius. Organizacijai atsiųstame viceministro Algirdo Šešelgio pasirašytame atsakyme teigiama, kad rašytinis kiekvieno gydytojo supažindinimas su galiojančia prievole informuoti pacientą būtų „papildoma ir neproporcinga administracinė našta“. Esą pačios pacientus vienijančios organizacijos galėtų aktyviau informuoti gyventojus apie jų teises.

„Ši (pacientų) teisė nėra absoliuti ir turi būti įgyvendinama taip, kad būtų užtikrinti <...> maksimalūs asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo terminai. <...> asmens sveikatos priežiūros įstaigos (jų gydytojai) pacientų srautus <...> planuoja taip, kad paslaugos pacientui galėtų būti prieinamos nustatytais terminais.

Sveikatos apsaugos ministerijos nuomone, pacientai taip pat turėtų būti šviečiami ir informuojami, kad jie turi teisę rinktis asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir kad tokią teisę jie visada gali išreikšti kreipdamiesi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas ar lankydamiesi pas savo gydytojus jiems teisės aktų nustatyta tvarka išrašant siuntimus tolimesnėms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti. Tam ypač galėtų pasitarnauti pacientus vienijančios organizacijos“, – teigiama SAM atsakyme.

N. Čiakienė tikina, kad jų organizacija nesikrato švietėjiškos veiklos ir stengiasi šviesti pacientus, tačiau organizacijos ištekliai ir instrumentai yra riboti. Mat vien onkologinėmis ligomis sergančių pacientų Lietuvoje yra apie 100 tūkst. Iš kitos pusės, kiekvienas šalies gyventojas yra pacientas ir jų informavimas be valstybės pagalbos vargiai įmanomas.

„Pasaulio banko tyrimai rodo, kad pacientų edukacija yra labai reikšmingas dalykas ir valstybė prie to turėtų prisidėti. Tačiau instrumentus ir priemones, kaip tai padaryti, riboja finansai ir kitos galimybės. Tai kiek mes galime, tiek darome ir tikrai darysime ateityje, todėl ir kreipėmės į SAM, kad jie savo instrumentais tai užtikrintų.

Prašėme, kad būtų kreiptasi rudens sesijoje į Sveikatos reikalų komitetą dėl parlamentinės kontrolės, tačiau nesulaukėme jokios reakcijos. Tai mes tuos klausimus kelsime, nes iš to, ką matome, ir liepą užlūžusi e.sveikatos sistema parodė, kad pacientų reali galimybė žinoti, kokios kur yra eilės ir kur galėtų greičiausiai gauti reikalingą paslaugą, yra realiai nefunkcionuojanti“, – tikino POLA direktorė.

Išsiųstas pacientas išsineša ir apmokėjimą

Įdomu tai, kad apmokėjimas už pacientams suteiktas paslaugas neskatina šalies ligoninių ir poliklinikų atsisakyti vidinių siuntimų. Mat išsiuntęs pacientą tyrimo į kitą įstaigą kartu išsiunti ir teritorinių ligonių kasų apmokėjimą už pacientui suteiktą paslaugą.

„Kiekvienas siuntimas yra konsultacija, o konsultacija yra pinigai. Įstaigos, nenorėdamos prarasti pinigų, tyliai ramiai išrašo (šeimos gydytojas pacientui išrašo) siuntimą antrinio lygio paslaugai pas tos pačios poliklinikos kažkurį konsultantą. Iš kitos pusės, jeigu gydytojas neturi konsultacijų – jis neužsidirba ir yra nuostolis įstaigai, nes jam vis tiek algą reikia mokėti“, – sakė Lietuvos šeimos gydytojų asociacijos prezidentas prof. Julius Kalibatas.

Tiesa, Lietuvos šeimos gydytojų asociacijos prezidentas pabrėžia, kad vidiniai siuntimai turi ir teigiamą pusę. Kai šeimos gydytojas siunčia pacientą pas toje pačioje įstaigoje dirbantį specialistą, kurį asmeniškai pažįsta, jie tarpusavyje gali lengviau komunikuoti. Toks komandinis darbas leidžia greičiau pacientui diagnozuoti ligą ir taikyti efektyvesnį gydymą.

Orlovas: „Siuntimas turi veikti kaip elektroninis receptas“

Medicininės radiologijos paslaugas teikiančios bendrovės „Affidea Lietuva“ generalinis direktorius Vitalijus Orlovas naujienų portalui LRT.lt sakė, kad visos sveikatos priežiūros įstaigos, kurios turi sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, yra iš anksto preliminariai numačiusios, kiek kokių paslaugų pacientams planuoja suteikti per mėnesį, už kurias bus apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Tačiau teritorinės ligonių kasos įstaigoms moka ne už planą, o už faktiškai suteiktas paslaugas.

Visgi V. Orlovas tikina nematantis prasmės laikytis įsikibus vidinių siuntimų, nes tai esminės problemos – paciento sveikatos klausimo – nesprendžia.

„Jeigu pas tave eilė yra trijų savaičių ar trijų mėnesių, koks yra tikslas tiek laikyti pacientą, jeigu kitur galima čia ir dabar suteikti tą paslaugą, konsultaciją, nuspręsti dėl gydymo eigos? Jeigu pacientui yra onkologinė liga, jūs įsivaizduokite, tas laukimas – prie ko tai veda, kaip žmogus turi jaustis?

Prisiminus, kad egzamino laukdavome keletą dienų ir jau delnai drėkdavo, tai ką daryti dabar, kai tau pasakys „taip“ ar „ne“, kaip reaguoti? Ir pati sveikatos situacija onkologinio paciento per mėnesį gali smarkiai pasikeisti“, – tikino V. Orlovas.

„Affidea Lietuva“ generalinio direktoriaus nuomone, siuntimų išdavimo tvarka Lietuvoje turėtų veikti panašiai kaip elektroninis receptas, kur pats pacientas pasirenka jam patogesnę, greičiau paslaugą galinčią suteikti gydymo įstaigą.

„Tai veda prie konkurencijos, prie kokybės. Pavyzdys su vaistinėmis perkant vaistą su receptu: jūs galite rinktis vaistinę pagal gyvenamąją vietą, pagal nuolaidų programą, gal pažįstate vaistininką. Jūs pats renkatės, kur įsigysite vaistą, kuriam turite receptą. Jūs mokate mokesčius ir valstybė jumis rūpinasi, kad ta paslauga būtų kuo lankstesnė ir arčiau jūsų“, – teigė V. Orlovas.

Vidinis siuntimas tėra įrašas medicininėje kortelėje

SAM Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Inga Cechanovičienė tikina, kad Lietuvoje yra patvirtinta tik viena siuntimo forma ir ji yra laisva, sudaranti pacientui galimybę su siuntimu paslaugos kreiptis į bet kurią šalies gydymo įstaigą. Tačiau gydymo įstaigoms taip pat palikta teisė siuntimą tirti brūkštelėti į paciento medicininę kortelę, kuri už įstaigos ribų neišeina. Būtent šis įrašas ir vadinamas vidiniu siuntimu.

„Su šeimos gydytojo išduotu siuntimu žmogus eina į bet kurią tas paslaugas teikiančią įstaigą, netgi gali važiuoti į Klaipėdą, jeigu jam nepatinka Vilniuje, net jeigu jis yra Vilniaus gyventojas. Tačiau gydytojas gali įrašyti ir į paciento ambulatorinę kortelę, kad reikia dar padaryti ultragarso, kompiuterinės tomografijos tyrimą ar pasikonsultuoti pas endokrinologą. Jeigu pacientas sutinka gauti paslaugą toje pačioje įstaigoje, tai kad įstaigai sumažėtų tų nereikalingų techninių procedūrų, vėl rašyti siuntimą, vėl kažkur registruoti, tai su ta pačia kortele toje pačioje įstaigoje žmogus ir keliauja pas specialistą.

Įstaigos yra skatinamos suteikti pacientui kaip galima daugiau reikalingų paslaugų vieno atvykimo metu. Bet jeigu pacientas nenori toje pačioje įstaigoje pasidaryti rentgeno nuotraukos ar kompiuterinės tomografijos ir nori nueiti pas kitą specialistą, tai niekas jo niekada ir nevers, nes jo teisė yra nustatyta Pacientų teisių žalos sveikatai įstatyme – pasirinkti įstaigą“, – komentavo I. Cechanovičienė.

Ji patikino, kad gydytojams tenkanti pareiga kartu su siuntimu nurodyti dar bent tris įstaigas, kur pacientas gali gauti reikiamą tyrimą, taip pat niekur nedingo. Jeigu gydytojas to pats savo iniciatyva nesiūlo, pacientas visada gali paprašyti šios informacijos ir siunčiantis gydytojas ją suteikti privalės.

Pacientų informavimas trumpins brangų konsultacijos laiką

Lietuvos šeimos gydytojų asociacijos prezidentas įsitikinęs, kad pareiga kiekvienam pacientui privalomai nurodyti 3 įstaigas gali būti perteklinė priemonė, nors ji ir yra nustatyta ministro įsakymu. Jis patvirtino, kad medikai informacinėse sistemose mato, kokios eilės gauti kokią paslaugą yra susidariusios kitose įstaigose, tačiau kiekvienam pacientui, kuriam reikia vis kitos paslaugos, surinkti po 3 įstaigas reikalauja papildomo laiko.

„Šiuo metu, kai grįžtama prie tų gyvų konsultacijų, kai tikrai eilės didžiulės, kai pacientai veržiasi pas šeimos gydytojus, pas konsultantus, yra tam tikras šitos ambulatorinės grandies pertempimas. Kiekvienas klausimas reiškia papildomas minutes. Bet koks papildomas darbas apriboja tą grynai klinikinę veiklą, diagnostiką, paciento gydymą“, – tikino J. Kalibatas.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, liepos 10-ą dieną mažiausios specializuotų ambulatorinių paslaugų laukimo eilės buvo pas vaikų chirurgą, vidaus ligų gydytoją, vaikų pulmonologą. Ilgiausiai laukti teko norint pakliūti pas reumatologą, koloproktologą ar ortodontą odontologą. Minimu laikotarpiu pas kai kuriuos dažniausiai gyventojų lankomus specialistus ilgų eilių nebuvo: kas antras endokrinologas, neurologas, oftalmologas pacientus galėjo priimti per 14 dienų.

O štai planinių stacionaro arba dienos chirurgijos paslaugų gali tekti laukti ir apie metus. Pavyzdžiui, eilė Viliaus Žalgirio klinikoje gydyti vaikams dantis taikant bendrą nejautrą driekiasi 380 dienų – laukti gali tekti daugiau nei metus. Santaros klinikose ankstyvosios reabilitacijos, kuri vykdoma Druskininkuose, teks palaukti daugiau nei pusę metų. Maždaug tiek pat tektų laukti ir širdies vožtuvo implantavimo operacijos tose pačiose Santaros klinikose. Gomurines tonziles ar nosies pertvarą pašalinti šioje gydymo įstaigoje anksčiausiai galima po 160 dienų. Atlikti vidinės ausies protezo implantaciją – po 120 dienų.