Sportas

2018.09.10 16:32

Juodkalnijos futbolo namai: bilietus saugantys kareiviai ir dūmuose paskendusi aikštė

Arnas Šarkūnas, LRT.lt2018.09.10 16:32

Pirmojo balkaniško egzamino Tautų lygos turnyre neišlaikiusi Lietuvos futbolo rinktinė pirmadienį turės dar vieną. Nors šįkart varžovas ne toks galingas kaip futbolo žvaigždžių pripildyta Serbija, tačiau įvykiams aikštėje įtakos gali turėti ir 12-asis Juodkalnijos rinktinės žaidėjas. Juodkalnijos ir Lietuvos rinktinių rungtynes pirmadienį nuo 21:45 val. tiesiogiai transliuos LRT TELEVIZIJA ir naujienų portalas LRT.lt.  

Rinktinės istorija trunka vos 11 metų

Vos 2006 metais nepriklausomybę paskelbusios Juodkalnijos kelias futbolo pasaulyje nėra ilgas, tačiau šios šalies rinktinė jau spėjo pasižymėti tarptautinėje arenoje. Lygiosiomis sužaista su Airija, Anglija, Belgija, Lenkija, Švedija, Anglija, nugalėta Ukraina ir Danija.

Be to, nuo 199-os FIFA reitingo vietos 2007 metais savo kelią pradėję juodkalniečiai dabar užima 41-ą vietą ir buvo netoli nuo patekimo į Europos ir pasaulio čempionatus. Atrankoje į 2012 metų Europos čempionatą G grupėje Juodkalnija užėmė antrą vietą ir į priekį praleido tik anglus.

Sirgalių džiaugsmas sužaidus lygiosiomis 2:2 su Anglija, Reuters/Scanpix nuotr.

Ir tik pralaimėjimas papildomame atrankos etape bendru rezultatu 0:3 čekams užkirto kelią į Lenkijoje ir Ukrainoje vykusias pirmenybes.

Netoli papildomo atrankos etapo ši rinktinė buvo ir atrankoje į 2014 ir 2018 metų pasaulio pirmenybes. Pastarojoje atrankoje į priekį buvo praleistos Rusijoje šią vasarą pasirodžiusios Danija ir Lenkija, o prieš penkerius metus vykusios atrankos metu – tik Anglija ir per plauką nuo pasaulio pirmenybių likusi Ukraina.

Karinga atmosfera

Vieną susitikimą su pastarąja ekipa teko išvysti ir LRT.lt žurnalistui. Tuomet, 2013 metų kovo pabaigoje, patekus į apsnūdusią kalnų apsuptą Podgoricą, buvo sunku įsivaizduoti, kad jau po dienos įvyks vienas svarbiausių šios šalies futbolo rinktinės mūšių kelyje link pasaulio pirmenybių. Ypač, kai siaurų gatvelių išvingiuotame miesto centre negali pamatyti jokios apie rungtynes skelbiančios informacijos, tačiau gali sutikti ir palaidų šunų, ir vištų.

Pati šalies sostinė talpina kiek daugiau nei ketvirtadalį iš visų 640 tūkstančių šalies gyventojų ir yra visiškai apeinama pėstute. Pats miesto pavadinimas reiškia „po maža kalva“, o būtent tokia stūkso prie nacionalinio 15 tūkst. vietų stadiono, kuriame pirmadienį žais ir lietuviai.

Trys iš keturių statinio tribūnų yra dengtos, o būtent ta, neapsaugota stogu, atveria vaizdą į Goricos kalvą, kurioje įkurdinta 10 amžių menanti Šv. Jurgio koplyčia ir memorialas karo aukoms atminti. Visos tribūnos yra taip arti aikštės, kad ten susirinkę sirgaliai gali sukurti varžovus įbauginančią atmosferą.

Būtent karinga atmosfera ir yra slaptasis Juodkalnijos rinktinės, dar vadinamos „drąsiaisiais sakalais“, ginklas.  

Tiesa, tos atmosferos galima pasisemti dar neprasidėjus rungtynėms. Mat jau vien atsiimant žurnalistams skirtas akreditacijas pirma tenka pabendrauti su pora įėjimą į stadioną saugančių kareivių, o patekti į vidų tik pakilus specialioms grotoms. Karingumas yra juodkalniečių kraujyje, mat po Pirmojo pasaulinio karo šalis buvo prijungta prie Jugoslavijos karalystės, Antrojo pasaulinio karo metu Podgorica visiškai subombarduota, dar vėliau ilgamečio Jugoslavijos vadovo Josipo Tito garbei pervadinta Titrogradu bei paverstas industriniu centru. Tačiau tik po to, kai miestui 1992 metais buvo grąžintas jo tikrasis pavadinimas, miestui suteikta kur kas daugiau dėmesio, o galiausiai, išsivadavus iš okupantų jungo, Podgorica tapo naujosios šalies sostine.

Muštynės ir žaidimas rūke

Dabar pasaulio bendruomenės dėmesys į šį miestą nukreipiamas ir futbolo varžybų metu, kai Goricos kalvos papėdėje tampa itin karšta, o miesto centras lyg pasidalina į dvi dalis – vieną jo dalį tąkart buvo okupavę anglai, kitą – šeimininkų komandos sirgaliai. Juos skiria tik gyva siena policininkų su pilna, riaušėms malšinti skirta ekipiruote.

Tie patys policininkai sutinkami ir stadione – sustoję link vejos vedančiame praėjime, atrodytų, tik ir laukia, kada galės įsilieti į kartais sveiką nuovoką beprarandančią minią. Tiesa, čia pat jų ir prireikia – dar nenuaidėjus apie rungtynių pradžią skelbiančiam teisėjo švilpukui įvyksta masinės muštynės vienoje iš tribūnų tarp vietinių ir kažkaip bilietus į šeimininkų tribūną nusipirkusių atvykėlių. Kitoje aikštės pusėje įsikūrę anglai į tai sureaguoja, tačiau, laimei, veiksmų nesiima.

A. Šarkūno/LRT.lt nuotr.

Rungtynėms prasidėjus tampa dar smagiau. Ošiančios tribūnos sukuria įspūdį, kad atsidūrei kur kas didesniame stadione, o griausmingą atmosferą papildo ir dūminiai užtaisai bei fajeriai. Net ir proto balsu turintys vadovautis žurnalistai čia praranda savitvardą, provokuoja visai netoli esančius atvykėlius, o „narsiesiems sakalams“ išlyginus rezultatą vedami emocijų džiaugsmą reiškia šokdami ir ant stalų. Tuo metu aikštę užpildo fejerių sukelti dūmai, kurie visų pirma žaidimo sąlygas apsunkina jau trimis taškais besidžiaugusiems anglams, kurie puldami mato lyg pro rūką.

Bėdos puolime

Tąkart lygiosiomis 1:1 pasibaigusi dvikova su Anglija buvo svarbus įvykis Juodkalnijos futbolo metraštyje, tačiau talentinga rinktinė dabar turi versti naują istorijos lapą. O tam šį rudenį prasidėjęs Tautų lygos turnyras yra puiki proga, mat netoli Senojo žemyno pirmenybių jau kartą buvusi rinktinė šįkart turi net du šansus pasiekti šį turnyrą. Jei pavyktų užimti aukštą vietą šį rudenį vykstančiame turnyre, bet nepavyktų į Europos pirmenybes patekti kitąmet vyksiančioje atrankoje, Juodkalnija galbūt turėtų dar vieną galimybę kovoti su likusiomis C diviziono stipriausiomis komandomis dėl paskutinio kelialapio į pirmenybes prieš pat jų pradžią.

Tiesa, turnyro pradžia nebuvo itin optimistiška. Puolime strigusi rinktinė svečiuose sužaidė nulinėmis lygiosiomis su Rumunijos rinktine bei rungtynių pabaigoje prarado dvi geltonas korteles užsidirbusį puolėją Stefaną Mugoša. Daug ką apie komandos puolimą pasako ir tai, kad paskutinėse trejose rungtynėse ji negali pelnyti įvarčio.

Panašu, kad rungtynėse su Lietuva jį pakeis Izraelyje žaidžiantis Fatosas Bečirajus, mat svarbiausias rinktinės ginklas „Monaco“ atstovaujantis Stevanas Jovetičius rugpjūčio pabaigoje patyrė traumą ir rinktinei atstovauti negali. Su sveikatos problemomis susidūrė ir Romos „Lazio“ gynėjas Adamas Marušičius bei Varšuvos „Legia“ krašto saugas Marko Vešovičius.

S. Jovetičius, AFP/Scanpix nuotr.

Tad komandos vairininkui Ljubiša Tumbakovičiui teks spręsti ne vieną dilemą, nors žinomų futbolo pasaulyje vardų jo komandoje yra nemažai. Vienas jų – rinktinės gynybą cementuojantis Stefanas Savičius, kuris padėjo Madrido „Atletico“ komandai šiemet Taline iškovoti UEFA Supertaurę. Taip pat gynyboje – Belgrado „Crvena zvezda“ žaidėjas Filipas Stojkovičius.

L. Tumbakovičius, SIPA/Scanpix nuotr.

Traumų išretinta ir Lietuvos rinktinė, tačiau Vilniuje penktadienį su Serbija žaidusi Edgaro Jankausko kariauna parodė, kad moka prispausti varžovus bei pavojingai atakuoti.

E. Blaževič/LRT.lt nuotr.

Tiesa, susikurtų progų užbaigti kol kas nepavyksta, o pirmadienį padėties nepagerins ir patikima juodkalniečių gynyba bei griausmingos, priešininkus išguiti iš stadiono dar nesibaigus rungtynėms trokštančios tribūnos.

Juodkalnijos ir Lietuvos rinktinių rungtynes pirmadienį nuo 21:45 val. tiesiogiai transliuos LRT TELEVIZIJA ir naujienų portalas LRT.lt.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt