Po ketverių metų Japonijoje į Lietuvą sugrįžęs Dainius Adomaitis aptarė nesėkmingą Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės pasirodymą pasaulio čempionato atrankos lange, NBA naujokų debiutą rinktinėje, Lietuvos krepšinio lygos realijas ir Ąžuolo Tubelio talentą.
D. Adomaitis trečiadienį dalyvavo Beno Matkevičiaus organizuotoje „B8 Summit“ krepšinio konferencijoje Vilniuje.
Strategas dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje kartu su Giedriumi Žibėnu ir Tomu Balčėčiu.
„Pirmiausia – didžiausi sveikinimai Benui [Matkevičiui]. Kažkada labai seniai diskutavome apie tokį formatą, ir Benas buvo tas iniciatorius, kuris pirmasis garsiai išsakė tokią idėją. Labai džiaugiuosi, kad jam užteko iniciatyvos tai suorganizuoti praėjusiais metais pirmą kartą ir pakartoti šiemet.
Mums visiems, krepšinio žmonėms, tai yra unikali galimybė ir labai reta proga, kai skirtingų specializacijų žmonės, dirbantys krepšinyje, gali susitikti, pabendrauti, kartais net pasisveikinti su seniai matytais kolegomis. Kuo daugiau tokių iniciatyvų“, – ilgamečio bičiulio projektu džiaugėsi D. Adomaitis.
Nuo 2022 metų D. Adomaitis treniravo Tokijo „Alvark“ klubą. Šį sezoną lietuvis kartu su asistentu Evaldu Beržininkaičiu iškovojo pirmąjį trofėjų Japonijoje – tapo šalies Imperatoriaus taurės čempionais. Tiesa, Japonijos čempionate D. Adomaičio treniruojama ekipa pasirodymą baigė ketvirtfinalyje, o treneris po sezono atsisveikino su Tokijo klubu.
„Planas – kuo ilgiau pabūti nuostabioje šalyje Lietuvoje ir kuo daugiau laiko praleisti su šeima bei po truputį planuotis, kas toliau“, – šyptelėjo strategas.
52-ejų strategas įdėmiai seka Lietuvos rinktinės pasirodymą. Šiuo metu jis yra vingiuotas – pirmąjį 2027-ųjų pasaulio krepšinio čempionato atrankos etapą Lietuvos krepšininkai baigė iškovoję tris pergales ir patyrę tris pralaimėjimus.
Praėjusią savaitę Lietuvos rinktinė sutriuškino Didžiosios Britanijos krepšininkus, tačiau netrukus skaudžiai nusileido Italijai, todėl dabar Lietuvos rinktinės šansai patekti į pasaulio čempionatą blėsta. D. Adomaitis pabrėžia, kad nors toks rezultatas netikėtas, dabar rinktinei svarbiausia – palaikymas.
„Stebėjau visas rinktinės rungtynes – tiek draugiškas, tiek visuose languose. Viską sekiau ir mačiau. Krepšinis – mūsų visų darbas ir didžiosios daugumos visas gyvenimas. Nėra skirtumo, kas tu esi – treneris, žaidėjas, žurnalistas ar fizinio rengimo treneris. Tai yra mūsų gyvenimas.
Manau, kad visų netenkina ši situacija, kalbant apie rezultatą. Tikrai visi tikėjosi kitokio rezultato. Geriausia šioje situacijoje yra tai, kad dar nėra prarastas šansas patekti į čempionatą. Manau, visi turime kuo labiau palaikyti ir sirgti už rinktinę, kad ji patektų į pasaulio čempionatą“, – mintimis dalijosi buvęs Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneris.
Antrą vietą D grupėje užėmę lietuviai finaliniame atrankos etape susitiks su pirmąsias tris vietas C grupėje užėmusiomis Turkijos, Serbijos bei Bosnijos ir Hercegovinos rinktinėmis. Naujojoje grupėje kelią link pasaulio čempionato taip pat tęs italai ir islandai. Į planetos pirmenybes pateks pirmąsias tris vietas užėmusios komandos.
Kitas Lietuvos rinktinės langas atrankoje numatytas rugpjūčio pabaigoje. Rugpjūčio 28 dieną lietuviai išvykoje susitiks su nė karto atrankoje nepralaimėjusiais Turkijos krepšininkais, o rugpjūčio 31 dieną namuose stos į dvikovą su Bosnijos ir Hercegovinos rinktine.
Nepatekimas į pasaulio čempionatą sumažintų ir Lietuvos rinktinės galimybes kovoti dėl vietos olimpinėse žaidynėse, kuriose Lietuvos rinktinė nežaidė nuo 2016 metų.
„Yra galimybės patekti ir labai aiškus kelias, ką reikia padaryti. Pirmos rungtynės bus su turkais, todėl jas reikia laimėti. Reikia eiti rungtynės po rungtynių. Svarbiausia, kad atvykę žaidėjai būtų sveiki. Tai yra svarbiausia“, – pabrėžė D. Adomaitis.
Pats D. Adomaitis Lietuvos rinktinės vairą iš legendinio trenerio Jono Kazlausko perėmė 2016 metais ir ją treniravo iki 2019-ųjų pasaulio čempionato, kuriame su rinktine užėmė 9 vietą.
Po pralaimėjimo italams plačiai nuskambėjo rinktinės trenerio Rimo Kurtinaičio komentaras, kad „kažkokios tragedijos nereikia daryti“, tačiau D. Adomaitis nebuvo linkęs vertinti kolegos pasisakymo.
„Mes visi esame skirtingi ir kartais tuos pačius dalykus matome bei vertiname skirtingai. Todėl nenorėčiau vertinti pasisakymų, ypač Rimo Kurtinaičio, kurį labai gerbiu – ir kaip kolegą, ir ypač kaip buvusį žaidėją. Čia ne man vertinti“, – paaiškino jis.
Viena laukiamiausių praėjusio atrankos lango akimirkų buvo NBA žaidžiančių Kasparo Jakučionio ir Mato Buzelio debiutas rinktinėje. Jų pasirodymą įvertino ir D. Adomaitis.
„Turbūt visi tikėjosi kažko ypatingo, bet visi labai gerai suprantame, kad per tokį trumpą laiką stebuklų nebūna. Taip nebūna, nebent filmuose. Reikia truputį kantrybės, žinant žaidėjų amžių ir kai kurių jų patirtį europiniame krepšinyje. Tačiau buvo tikrai labai gerų momentų, buvo ir tokių, kurie galėjo būti geresni. Manau, svarbiausia, kad tų gerų momentų būtų kuo daugiau“, – įžvalgomis dalijosi treneris.
Kaip ir daugelio Lietuvos krepšinio sirgalių, taip ir D. Adomaičio akys krypsta į įspūdingą formą demonstruojantį Ą. Tubelį.
D. Adomaitis 24-erių aukštaūgį pažįsta jau seniai. Dar prieš Ą. Tubeliui išvykstant į JAV D. Adomaitis treniravo Vilniaus „Rytą“, kurio sistemoje augo ir dabartinis žalgirietis. Anot D. Adomaičio, jau tada buvo galima matyti Ą. Tubelio potencialą.
„Aš iki šiol pamenu darbą, kai Vilniaus „Ryte“ jis žaidė antroje komandoje ir kartais ateidavo treniruotis su mumis. Kiekvienose rungtynėse, kai įtraukdavome jį į sudėtį, jis sužaisdavo. Jau tada buvo aišku, kad tai – didžiulis talentas. O kur yra jo lubos, jis pats nuspręs.
Labai džiaugiuosi dėl jo, kad jis taip greitai prisitaikė prie aukščiausio lygio Eurolygoje ir tapo vienu geriausių rinktinės žaidėjų bei jos lyderiu. Tai tikrai yra siurprizas, bet dar labiau – begalinis džiaugsmas, kad vaikas užaugo iki tokio lygio. Jis turi tokią savybę – tas lubas pats vis kelia aukštyn. Galite drąsiai sakyti: Lietuvoje auga superžvaigždė“, – Ą. Tubeliu žavėjosi D. Adomaitis.
Per trenerio karjerą D. Adomaitis yra treniravęs Vilniaus „Ryto“, Utenos „Juventus“, Jeruzalės „Hapoel“, Klaipėdos „Neptūno“ ir Vloclaveko „Anwil“ komandas. Po ketverių metų Japonijoje jis dar nežino, kokia bus kita jo trenerio karjeros stotelė.
„Pagrindinis dalykas yra šeima. Mūsų darbe pokalbiai su klubais ir jų vadovais yra normali proceso dalis. Buvo keletas tokių pokalbių, bet kol kas jie nevirto jokiais konkrečiais veiksmais“, – pasidalijo D. Adomaitis.
Trenerio paklausus, ar jis norėtų sugrįžti dirbti į Lietuvą ir, atsiradus galimybei, vėl stoti prie Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vairo, jo atsakymas buvo toks: „Viena vertus, dabar esu gerokai labiau patyręs ir į kai kuriuos dalykus tikrai žiūrėčiau visiškai kitaip. O kritika ir spaudimas mūsų darbe yra tiesiog darbo dalis. Kalbant apie Lietuvos rinktinę, ji dabar turi trenerį ir trenerių kolektyvą. Čia diskusijų nėra.“
Prieš daugiau nei dešimtmetį D. Adomaitis treniravo Utenos „Juventus“ komandą. Šį sezoną ji pirmą kartą klubo istorijoje nužygiavo iki Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalo serijos, kurioje, nusileidusi Kauno „Žalgiriui“, tapo Lietuvos vicečempione. Buvęs klubo treneris džiaugėsi tokiu pasiekimu.
„Manau, po tokio sunkaus sezono, kokį jie turėjo, tas atpildas ir emocijų kiekis priverčia pamiršti visus sunkumus, su kuriais teko susidurti sezono pradžioje. Labai džiugu. Manau, kad tokioms komandoms labai svarbu turėti tokius gerus sezonus, kokį turėjo „Juventus“. Tai reiškia augančią sirgalių bendruomenę, pilną salę ir galimybę dalyvauti Europos turnyruose. Tai yra be galo svarbu. Tikrai džiugu“, – sakė jis.
Uteniškiai į LKL pusfinalį prasibrovė ketvirtfinalio serijoje rezultatu 2:0 eliminavę Vilniaus „Ryto“ krepšininkus, kurie prieš kelias savaites pirmą kartą klubo istorijoje laimėjo FIBA Čempionų lygos taurę. Po nesėkmingo ketvirtfinalio sostinės komanda atsisveikino su treneriu G. Žibėnu.
„Kaip ir sakiau konferencijos diskusijoje, yra klubų vadovai ir savininkai, kurie priima sprendimus, o ne mes, treneriai. Ne mes įsidarbiname klubuose ir ne patys save atleidžiame. Galbūt kiek nustebino, kad sprendimas buvo priimtas taip greitai. Visada į tokią situaciją žiūriu pirmiausia kaip į kolegos trenerio situaciją.
Vis tiek norisi, kad pirmiausia būtų atlikta analizė, kodėl įvyko pralaimėjimas, o tik po to būtų priimamas sprendimas. Bet, vėlgi, esu labai prastas komentatorius ir vertintojas, nes nežinai, kas vyko komandoje ir panašiai. Tai tik mano subjektyvi nuomonė“, – mintimis dalijosi treneris.
