Tarptautinei vandens sporto federacijai „World Aquatics“ sušvelninus ribojimus šalių agresorių sportininkams, tituluočiausia Lietuvos plaukikė Rūta Meilutytė LRT teigia, kad tokie pasaulinių organizacijų sprendimai Ukrainai kainuoja per daug.
Pirmadienį pasirodė žinia, kad šalių agresorių pilietybę turintys sportininkai nuo šiol galės dalyvauti varžybose tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kitų valstybių atstovai, – su savo nacionaline apranga, vėliavomis ir himnais.
Taip pat skaitykite
Iki šiol jie tarptautinėse varžybose dalyvaudavo kaip neutralūs sportininkai.
Anksčiau tokios išimtys jau buvo pritaikytos jaunimo varžybose, o dabar sprendimas išplėstas ir suaugusiųjų lygmeniu.
„Per pastaruosius trejus metus siekėme užtikrinti, kad konfliktai liktų už sporto ribų. Norime, kad varžybos išliktų vieta taikiai konkurencijai“, – teigė federacijos prezidentas Husainas Al Musallamas.
R. Meilutytė LRT tikina, kad tokie „World Aquatics“ sprendimai yra drastiški ir neteisingi. Jos teigimu, šioje situacijoje įmanoma rasti vidurinį variantą, kuris iš dalies tenkintų visas puses.
„Keistas sprendimas, sakyčiau, o situacija tikrai nėra lengva ir paprasta. Man atrodo, turi būti kažkoks vidurinis kelias – tai nėra nei leidimas visapusiškai atstovauti savo šaliai agresorei, nei visiškas galbūt išėmimas atletų iš varžybų. Nesutinku asmeniškai su šituo sprendimu. Man atrodo, kad sportas vis tiek atstovauja tam tikroms vertybėms. Jis nėra neutralus ir politiškai nėra neutralus, nors norima taip sakyti, bet pagarba, integralumas ir sąžiningumas yra dalis sporto.
Man atrodo, geriausias būdas gerbti nukentėjusios šalies sportininkus – tai būtų neutrali pozicija, kuri turėtų būti užtikrinta, kad ji yra neutrali, kad tikrai tie sportininkai, kurie varžosi, nėra karo palaikytojai ir nėra kariuomenės nariai. Tokį dalyvavimą aš dar matau. Jis išlaiko tą galimybę individualiems žmonėms sportuoti nesusitapatinant su agresyviu šalies režimu.
Iš tokios neidealios situacijos, man atrodo, toks variantas galimas. Dabar, atrodo, netiesiogiai yra palaikomas režimas ir šalis agresorė. Galbūt jie taip nemano, bet manau, mes puikiai suvokiame šitą realybę, ypač Ukraina suvokia tą realybę. Man atrodo, tai per daug kainuoja šiuo metu“, – sako R. Meilutytė.
Paklausta, ką sprendimo nepalaikantys sportininkai galėtų patys daryti tokioje situacijoje, R. Meilutytė atsigręžia į dialogą.
„Turbūt kalbėti apie tai, reikšti savo poziciją. Turbūt tik taip – per dialogą, per savo nuomonės reiškimą“, – sako plaukikė.
„World Aquatics“ sprendimas kritikos sulaukė ne tik Lietuvoje. Ukraina jį pasmerkė, pabrėždama, kad toks žingsnis neatitinka sporto vertybių karo kontekste.
Lenkija savo poziciją išreiškė praėjusių metų gruodį, kai į Liubline vykusį Europos plaukimo čempionatą neįsileido net neutralių sportininkų iš Rusijos ir Baltarusijos.
Be to, Rusijai ir Baltarusijai grąžinamos visos narystės teisės pagal organizacijos konstituciją.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą šių šalių sportininkams buvo taikomi griežti apribojimai, o tarptautinėse varžybose jie galėjo dalyvauti tik neutraliai.
Sprendimas gali turėti įtakos diskusijoms dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo 2028 m. Los Andželo olimpinėse žaidynėse.
