Trečiosios žiemos olimpinės žaidynės Andrejui Drukarovui – ypatingos. Milano ir Kortinos olimpinių žaidynių kalnų slidinėjimo rungtys vyks mieste, kuriame lietuvis gyvena jau beveik devynerius metus – Bormijuje. Olimpietis pernai įsirašė į Lietuvos kalnų slidinėjimo istoriją, kai iškovojo auksą Europos taurės etape.
Prieš prasidedant 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinėms žaidynėms LRT kviečia susipažinti su visais Lietuvos olimpiečiais. Iš viso Italijoje startuos 17 lietuvių – 8 biatlonininkai, 4 slidininkai, 3 dailiojo čiuožimo atstovai ir 2 kalnų slidininkai. Žiemos olimpinės žaidynės vyks vasario 6-22 dienomis, o jas transliuos LRT.
Sunkią pradžią kalnų slidinėjimo sporte prisimenantis sportininkas neslepia svajonės – vasarį patekti tarp aštuonių geriausiųjų pasaulyje.
Paprašysiu jūsų įsivaizduoti. Pamėginkite prisiminti tą lanką, kurį būnant paaugliais be perstojo skrodė vis taiklėjantys jūsų metimai. Tuos futbolo vartus, į kurių konstrukciją atsitrenkus kamuoliui garsą dar dabar girdite ausyse. O gal tiesiog tą ežerą, kuriame praleidote tiek laiko, kad dar dabar pėdomis jaučiate dugną.
Įsivaizduokite, kad tapote profesionaliu sportininku ir karjeros pradžioje sužinote, jog po septynerių metų prie jūsų mylimo lanko, vartų ar ežero suplūs geriausi planetos sportininkai varžytis dėl olimpinio aukso.
Kažkaip taip 2019-aisiais turėjo jaustis Andrejus Drukarovas, kai paskelbta, kad 2026 m. žiemos olimpinės žaidynės vyks Milane ir Kortinoje, o galiausiai paaiškėjo, kad kalnų slidinėjimo rungtys bus surengtos Bormijuje – mieste, kuriame tuo metu gyveno ir vis dar tebegyvena A. Drukarovas.
Tada, jau sykį jėgas olimpinėse žaidynėse išbandęs sportininkas, turėjo suprasti, kad negali įvykti taip, kad jis nepatektų į Milano ir Kortinos žiemos olimpines žaidynes. Vis dėlto dar ne taip seniai A. Drukarovas iš vis nežinojo, ar jam pavyks tapti profesionaliu sportininku.
Lietuvą A. Drukarovas paliko būdamas vienuolikos, iš Vilniaus lietuvis su mama persikėlė į nedidelį miestelį Šveicarijos kalnuose – Andermatą. Čia anksčiau tenisą žaidęs vilnietis suprato, kad toliau užsiimti šiuo sportu neišeis. Iki artimiausios vietos, kur galima treniruotis, reikėtų vykti bent dvi valandas. Sportuoti norinčiam A. Drukarovui teko rinktis iš vienintelių Andermate prieinamų sporto šakų – lygumų slidinėjimo arba kalnų slidinėjimo.
Nors ir atrado naują sporto šaką, A. Drukarovas prisimena, kad keltis iš Vilniaus į Andermatą jam buvo labai sunku.
„Man buvo sunku prisitaikyti prie šveicarų, susidraugauti su jų vaikais. Visiškai nemokėjau vokiečių kalbos. Tai buvo labai sunkus laikotarpis mano gyvenime. Palikti Lietuvą buvo labai sunku“, – LRT pasakojo kalnų slidininkas.
Galiausiai lietuvis nusprendė palikti Andermatą ir keltis į internatinę mokyklą Italijoje. Ten jis toliau tobulino slidinėjimo įgūdžius, tačiau nors pats ir jautė galintis šį bei tą nuveikti, aplinkiniai tikėjimo ženklų nerodė.
„Aš internate gyvenau su vaikais, kurie laimėdavo Italijos, tarptautines varžybas. Jie buvo man tarsi žvaigždės. Aš buvau labai toli iki jų. Labai“, – prisimena A. Drukarovas.
Nors internate A. Drukarovas tobulėjo, netrukus jam vėl teko priimti sunkų, bet jo karjerą reikšmingai pakeitusį sprendimą. Palikti internatą ir keltis į Bormijų.
„Internate susidarė maždaug 15 vaikų grupė. Jie nusprendė pasiimti du trenerius, sukurti privačią komandą ir atsitraukti nuo internato. Šie treneriai manęs nepakvietė į grupę. Iš esmės man buvo duotas signalas, kad esu nevertas“, – prisiminimais dalijosi lietuvis.
Nepilnametis A. Drukarovas tikėdamas savimi susirado asmeninį trenerį, mamos padedamas – butą Bormijuje ir toliau plušo treniruotėse. Po mažiau nei dvejų metų jis Pjongčange debiutavo žiemos olimpinėse žaidynėse. O kaip sekasi toms žvaigždėms, į kurias plačiomis akimis A. Drukarovas žvelgė internatinėje mokykloje? Kiek jų gali pasidžiaugti žymesniais pasiekimais kalnų slidinėjimo sporte?
„Niekas. Nė vienas“, – atsako kalnų slidininkas.
A. Drukarovas svarsto, ar tikslinga yra filosofija, kai itin jauni sportininkai jau profiliuojami. Jiems priskiriama sporto šaka, užuot puoselėjus individualius jų gebėjimus.
A. Drukarovas atskleidžia, kad jo ir mamos planuose pradėjus intensyviau slidinėti nebuvo jokių karjeros viršukalnių, kuriose rikiuojasi kalnų slidinėjimo elitas. Vilnietis galvojo ir apie slidinėjimo instruktoriaus kelią. Žinoma, jau 2018-aisiais 18-metis A. Drukarovas pirmą sykį startavo žiemos olimpinėse žaidynėse, parodydamas, kaip greitai gali keistis sportininkų karjeros trajektorija.
Pietų Korėjoje A. Drukarovas varžėsi dvejose rungtyse – slalomo (41-ą vieta) ir didžiojo slalomo (59-ą vieta).
„Pjongčango olimpinėse žaidynėse buvo didžiulė garbė atstovauti Lietuvai. Bet aš tikrai nebuvau pasiruošęs kovoti dėl aukštų rezultatų. Taip susiklostė, kad laimėjau vidinę atranką, patekau į olimpines žaidynes ir pirmą kartą gyvenime pamačiau aukštą lygį“, – savo debiutą prisimena olimpietis.
Pekino olimpines žaidynes A. Drukarovas pasitiko kur kas brandesnis. Lietuvis kėlė sau aukštus tikslus patekti į geriausiųjų dvidešimtuką. Po pirmojo nusileidimo didžiojo slalomo rungtyje jis būtent ten ir buvo, tačiau antrojo metu A. Drukarovas krito ir nebaigė distancijos, o patirta trauma neleido startuoti ir slalomo rungtyje.
„Pekine jau buvau pasiryžęs kovoti dėl aukštų pozicijų. Buvau 20-as po pirmo bandymo. Deja, per antrą bandymą nukritau ir susižeidžiau, bet ten jau buvo potencialas ir ten buvo greitis kovoti dėl aukštų pozicijų“, – pastarąsias olimpines žaidynes prisimena A. Drukarovas.
Krytis Pekine ambicijų nesumažino, 2023-iaisiais A. Drukarovas iškovojo sidabrą žiemos universiadoje, o prieš metus, 2025-ųjų sausį, lietuvis iškovojo istorinę pergalę visam Lietuvos kalnų slidinėjimui. Jis tapo Austrijoje vykusio Europos taurės etapo didžiojo slalomo rungties čempionu. Šis A. Drukarovo nusileidimas įvardijamas tarp ryškiausių pasiekimų nepriklausomos Lietuvos žiemos sporte.
„Pergalė Europos taurėje atėjo labai sunkaus laikotarpio metu mano karjeroje. Tai mane labai pralaisvino, manau, kad tai vienas didžiausių mano karjeros pasiekimų“, – pergalę Austrijoje prisimena A. Drukarovas.
Lig šiol lietuvio startai olimpinėse žaidynėse vyko Azijoje, trasose, kurias A. Drukarovas pirmą sykį išvysdavo jau atvykęs į žaidynes. Šiais metais situacija visai kitokia, nuo Bormijuje esančių viršukalnių A. Drukarovas leidosi tūkstančius kartų. Kalnų slidininkas pabrėžia, kad olimpinėse žaidynėse laukia kitoks sniegas nei įprastai. Vis tik lietuvis tikisi, kad pavyks išnaudoti tai, jog puikiai pažįsta kiekvieną trasos nelygumą.
„Tai trasa, kurioje aš užaugau. Žinoma, ne visos treniruotės vykdavo ten, nes tai [trasa, kurioje per olimpines žaidynes varžysis sportininkai – LRT past.] yra pagrindinė Bormijaus trasa ir ji dažniausiai atidaroma turistams, mėgėjams. Bet tikrai daug [kartų leidausi šia trasa – LRT past.]. Tikrai daug treniruočių esu praleidęs šioje trasoje, visada mano svajonė buvo čia lenktyniauti. Kaip ir sakiau – tai yra mano naminės olimpinės žaidynės“, – apie ryšį su Bormijaus trasa kalbėjo A. Drukarovas.
Šių žaidynių svarba A. Drukarovui itin didelė, dėl globalinio atšilimo vis mažėja trasų, kuriose slidininkai gali treniruotis vasaros metu. Tam tenka vykti ir į tolimiausius pasaulio kampelius, tokius kaip Naujoji Zelandija, tačiau tai brangu. Suprantama, kad pelnius aukštą vietą olimpinėse žaidynėse, lengviau būtų rasti rėmėjų.
Į dvidešimtuką Pekine norėjęs patekti A. Drukarovas dabar varžysis dar vienoje rungtyje – slalomo giganto, o pagrindinės savo rungties – didžiojo slalomo rezultatui – olimpietis kartelę kelia dar aukščiau nei prieš ketverius metus.
„Aštuntukas būtų svajonė. Bet TOP15, jeigu sugebėsiu parodyti gerą formą, be klaidų čiuožti, šiuo metu yra realu“, – tikslus vardijo sportininkas.
Bormijus tapo vieta, kur A. Drukarovas iš slidinėti svajojančio jaunuolio, kuriam buvo žadamas nebent instruktoriaus kelias, virto olimpiečiu. Ar gali būti, kad Bormijus taps ir vieta, kurioje A. Drukarovas dar sykį įsirašys į šalies, o gal ir į pasaulio kalnų slidinėjimo istoriją, pamatysime jau vasarį.
