Svarbus bokso elementas, apie kurį, daugeliui liaupsinant lietuvį, bokso apžvalgininkai neužsimena, – judėjimas po ringą. Staigus judėjimo krypties keitimas ir atsitraukimo judesiai Samueliui Molinai kovoje dėl Europos čempiono titulo gali padėti išlaikyti kovos kontrolę ir, neutralizavus Egidijaus Kavaliausko spaudimą, pasiekti pergalę.
Bokso legenda George`as Foremanas kartą yra pasakęs: „Boksas yra visai kaip džiazas, kuo jis yra geresnis, tuo mažiau žmonių jį supranta.“
Aukščiausio lygio bokse kovos laimimos ne vien smūgio stiprumu, fizine jėga ar greičiu. Svarbus dėmuo yra atleto smegenys ir gebėjimas išnaudoti varžovo silpnybes.
Pažvelgę į garsiausius pastarojo šimtmečio boksininkus (Muhammadas Ali, „Sugar“ Ray Leonardas, Pernellas Whitakeris, Vasilijus Lomačenka ar Kubos bokso brangakmenis Guillermo Rigondeaux) pamatysite ir stiprių, ir greitų, ir pasižyminčių šokiruojančia smūgio jėga, tačiau juos visus vienija vienas ir tas pats dėmuo – ypatingas judėjimas po ringą.
Vaizdo įraše matomas fenomenalus V. Lomačenkos judėjimas po ringą:
Jei boksininkas geba efektyviai judėti – jo varžovui nepadės nei didžiausia smūgio jėga, nei greičiausi smūgiai rankomis. Nes tam, kad suduotum laimintį smūgį – privalai pasiekti ir užklupti tam nepasiruošusį varžovą. Judėjimas po ringą (angl. „footwork“) yra pamatinis bokso elementas. Ir E. Kavaliausko nelaimei, tuo išsiskiria ir jo varžovas S. Molina.
E. Kavaliausko karjera bokse pasisuko jam itin nedėkinga kryptimi. Pirmą kartą gavęs progą kautis dėl vienos iš keturių didžiųjų bokso organizacijų (WBO) pasaulio čempiono diržo, jis turėjo susigrumti su elitiniu mūsų bokso eros kovotoju – Terence`u Crawfordu (šiuo metu prestižinio „Ring“ žurnalo bendrame įvairių skirtingų svorio kategorijų kovotojų reitinge jis užima pirmąją vietą).
Pound-for-Pound Rankings from Ring Magazine 😳
— DAZN Boxing (@DAZNBoxing) November 25, 2025
Watch #InsideTheRing NOW on DAZN. @InsideRingShow | @ringmagazine pic.twitter.com/Tsb1zqvFQo
T. Crawfordas ne skandalingojo Conoro McGregoro tipažo žmogus – jis yra kuklus, neiškalbingas sportininkas, kuris savo pripažinimą pelnė vien tik dėl savo sunkaus darbo. Jam prireikė palypėti aukštyn net dviem svorio kategorijomis ir įveikti vieną populiariausių kovotojų Šiaurės Amerikoje – Saulį „Canelo“ Alvarezą, kad pagaliau pelnytų pripažinimą.
Pralaimėti tokio kalibro kovotojui nėra nieko gėdingo, tačiau tai nekeičia fakto, kad šios kovos metu T. Crawfordas aiškiai išgrynino vieną iš E. Kavaliausko silpnybių – nesugebėjimą susitvarkyti su gerai po ringą judančiais ir nuolat sau progų kontratakuoti ieškančiais kovotojais. Amerikietis kovos metu drąsiai keitė stovėseną, taip prisitaikęs prie lietuvio kovojimo stiliaus, sklandžiai palaikydamas distanciją smūgiavo, dažnai neleisdamas atsakyti lietuviui. E. Kavaliauskas toje kovoje tikrai pasirodė solidžiai, tačiau jo oponentas tiesiog buvo per daug nenuspėjamas, tikslus ir dėl savo patirties puikiai taikstėsi su lietuvio spaudimu.
Panašiu į S. Molinos stiliumi kovojantys boksininkai įprastai vengia veltis į laukinius ir neprognozuojamus apsikeitimus smūgiais (ko nori tvirtai sudėtas ir stiprus E. Kavaliauskas). Tokie kovotojai kaip ispanas puikiai judėdami po ringą neleidžia savęs lengvai pasiekti, o į kiekvieną oponento klaidą, kai jis nepataiko smūgio, stengiasi atsakyti tiksliu smūgiu kontratakuojant. Tartum priverčiant oponentą už savo klaidas skausmingai sumokėti.
Visgi ne vien iš tolimos distancijos kovojantys boksininkai yra panacėja ir siekiamybė.
Istorijoje yra buvę ir tokių nuolatinio varžovų spaudimo stiliaus (kaip E. Kavaliauskas) boksininkų, kaip Roberto Duranas, Henry Armstrongas ar Julio Cesaris Chavezas (tas pats, kuris profesionalų ringe laimėjo net 87 kartus iš eilės), kurie pasižymėjo tokiu nepaliaujamu oponentų spaudimu, kad varžovai tiesiog negalėjo jų sustabdyti, tačiau E. Kavaliauskas nėra tokia pati išimtis iš taisyklės, kaip anksčiau paminėtos bokso legendos.
Lietuvis, kaip ir bet kuris kitas kovotojas, turi trūkumų. Ir kai tik vėl susitiko oponentą, kuris tuos trūkumus gebėjo išnaudoti – E. Kavaliauskas ir vėl pralaimėjo. Tąkart Vergilui Ortizui. Minėtos kovos pradžioje lietuvis privertė V. Ortizą pasijausti kaip pragare, kai antrame raunde savo sprogstamąja galia paskatino oponentą visais būdais stengtis išgyventi. Visgi vėliau V. Ortizo fizinis pasirengimas, greitis, įvairių galingų kombinacijų tikslumas palaužė lietuvį. Penkis kartus po varžovo smūgių krušos E. Kavaliauskas krito ant ringo grindų ir 8 raunde techniniu nokautu pralaimėjo.
Svarbiausios E. Kavaliausko ir V. Ortizo kovos akimirkos:
Kur kas geriau E. Kavaliausko silpnybę išryškino jo varžovas Souleymane`as Cissokho.
Aukščiausio lygio profesionalų bokse nėra tokio dalyko kaip aklas, niekur nevedantis bėgiojimas. Yra tik veiksminga gynyba ir sistemingas distancijos palaikymas, siekiant eliminuoti varžovo galimybes tave pagauti nepasiruošusį ir sužeisti. Floydas Mayweatheris naudojo šią strategiją visos savo karjeros metu ir pasitraukė tik užfiksavęs nepriekaištingą kovų rezultatą – 50-0.
E. Kavaliausko ir S. Cissokho kovos baigtis sukėlė dviprasmiškas diskusijas. Visgi, stebint S. Cissokho, buvo galima išvysti tik mėgėjų bokso mokyklos atstovą (prancūzas 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse pelnė bronzos medalį), kuris, užuot bukai žaidęs E. Kavaliausko primestomis žaidimo taisyklėmis, ieškojo ir surado būdą, kaip jį neutralizuoti. Jei būtų priešingai, lietuvis būtų suradęs nors vieną plyšį prancūzo gynybinėse užtvarose ir sau įprastu nokautu užbaigęs kovą, tačiau taip neįvyko. Lietuvis du kartus parbloškė prancūzą į nokdauną, tačiau jo oponentas atsitiesė. Nesugebėjęs užbaigti kovos anksčiau laiko ir leidęs kovos nugalėtoją išrinkti teisėjams, gali dėl to kaltinti tik save.
1987 m. buvo surengta panaši, po daug metų jau legendomis apipinta kova. Tuomet panašų į E. Kavaliausko demonstruojamą spaudimo stilių propagavęs Marvinas Hagleris, pralaimėjęs savo finalinę ir svarbiausią gyvenimo kovą R. Leonardui, ne juokais įsižeidė. Mitinė bokso asmenybė niekada viešai taip ir nepripažino, kad tą mūšį teisėjų sprendimu pralaimėjo visų pirma nė dėl varžovo bėgiojimo, bet dėl savo pačio negebėjimo baigti susirėmimą anksčiau nustatyto laiko. Išdidumas bokso legendai neleido pripažinti, kad R. Leonardas tiesiog rado būdą (meistriškai judėdamas po ringą) neutralizuoti galingą M. Haglerio spaudimą.
S. Molinos trūkumai
Nors ir kaip ispanas gerai judėtų po ringą, nors ir kaip jis siekdamas išvengti oponento smūgių techniškai atliktų nusilenkimus, jis iš prigimties vis vien turi esminį trūkumą.
2021 m. surengtos kovos su Artemu Harutyunyanu (kuris po kelerių metų susigrūmė su WBC organizacijos aukščiausiai reitinguojamu Shakuru Stevensonu ir pralaimėjo) metu S. Molina vis jautė jį gausiai atakuojančio kovotojo spaudimą. Vėlesniuose raunduose būsimas lietuvio varžovas kiek prarado koncentraciją ir nors penktame raunde stengdamasis perimti iniciatyvą dar pats aktyviai atakuodamas spaudė varžovą, tačiau tuomet padarė nedidelę klaidelę ir praleido tikslų smūgį į smakrą, dėl ko akimirksniu buvo pasiųstas į nokautą.
Kovos vaizdo įrašas:
Bokse smakras yra kone labiausiai saugoma kūno vieta. Nervais su kaukolės viršuje esančiomis smegenimis sujungta veido dalis yra amžinas boksininkų taikinys. Į šią vietą praleidus stiprų smūgį kovotojams dažnai sutrinka koordinacija ar net yra sutrikdoma sąmonė, kurios netekus patiriamas nokdaunas ar nokautas.
Bokso istorijoje M. Ali išsiskyrė savo prigimtiniu smakro atsparumu smūgiams, dėl ko savo karjeros metu niekada taip ir nepatyrė pralaimėjimo nokautu. Tuo tarpu Amiras Khanas visuomet irgi žavėjo savo greičiu ir technika, tačiau dalį savo svarbiausių karjeros kovų jis pralaimėjo dėl savo smakro. Būdavo kovų, kurių metu jis dominuodavo, tačiau padaręs nedidelę klaidą ir praleidęs tikslų smūgį į smakrą, akimirksniu prarasdavo sąmonę ir būdavo nusiųstas į nokdauną. Dėl šios priežasties dalis analitikų, norėdami pabrėžti jo smakro trapumą, net praminė jį stikliniu.
Smakro atsparumo svarbą iliustruojantis vaizdo įrašas:
Kovoje su A. Harutyunyanu išryškėjęs ispano prigimtinis trūkumas, kurio treniruotėse neištaisysi, jam dvikovoje gali pakišti koją. E. Kavaliauskas pasižymi ypatinga smūgio jėga, kurią girdamas išskyrė net T. Crawfordas, todėl jis turės net dvylika raundų, per kuriuos jam gali užtekti ir vienos gerai paruoštos atakos, kad parklupdytų smūgius sunkiai atlaikantį oponentą.
Lemiamas atsakymas
Visgi boksą žmonės visa širdimi myli dėl begalės nežinomųjų. Dėl mažo S. Molinos kovų aukščiausiame lygyje skaičiaus sunku nustatyti tikrąjį jo lygį. Taip pat lieka klaustukas, ar gerai prieš vidutiniokus po ringą judantis kovotojas tą sugebės efektyviai panaudoti ir prieš savo vertę jau įrodžiusį pasaulinio lygio kovotoją iš Lietuvos.
Šios analizės metu į bendrą lygtį nebuvo įtrauktas kovotojų amžius, nes bokse pergalės pirmiausia pelnomos užsispyrimu ir smegenimis. Šioje sporto šakoje kovotojas gali daug pasiekti ir nebūdamas pats tvirčiausias, greičiausias ar apdovanotas kitu svarbiu prigimties lemtu gebėjimu. Tai sudėtingas, kartais net šachmatus primenantis menas, kur didelę reikšmę turi individo intelektas, valia ir išmintis.
Per ilgą E. Kavaliausko karjerą jau supratome ir žinome, ko galime iš jo tikėtis, tuo tarpu jo varžovo tikrasis lygis yra mįslė, kurios atsakymą sužinosime tik penktadienį Kaune rengiamame UTMA 15 turnyre.
E. Kavaliauskas su S. Molina kausis dėl EBU pusvidutinio svorio Europos čempiono titulo.
