Vieną kerintį rekordą ir pergalę vejasi vis kiti įspūdingi pasiekimai, priverčiantys vėl ir vėl plačiai pramerkti akis, bet Lietuvos disko metikas Mykolas Alekna toliau išlieka toks pat – atsidavęs ne skaičiams, o tyrą laimę atnešančiam sportavimo procesui.
„Man absoliučiai visas procesas labai patinka. Kiekvieną rytą atsikeliu su džiaugsmu. Niekada nėra taip, kad reiktų lipti iš lovos ir galvoti, kad štai, jau reikia važiuoti į treniruotę. Kiekvieną rytą mintis, kad reikia vykti treniruotis, mane pradžiugina. Iš tikrųjų, džiaugiuosi kiekviena akimirka. Mėtyti diską man dabar taip pat be galo patinka.
Galbūt dėl to, kad žinau, jog yra kur tobulėti. Tą žengimą į priekį jaučiu kone kiekvieną savaitę, atrandu vis kažką naujo. Tos mažos detalės... Atrodo, kad kuo toliau, tuo labiau suprantu patį sportą. Visas šis procesas man neša laimę ir dar tikrai neš. Manau, kad visa tai nėra susiję su pasirodymais čempionatuose – viskas būtent taip yra dėl to, kad man tiesiog patinka tai daryti“, – išskirtinio interviu metu LRT pasakoja 22-ejų pasaulio rekordininkas.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- M. Alekna „Deimantinės lygos“ etape Londone diską numetė 71,70 m ir vėl sužavėjo visą sporto pasaulį.
- Olimpinis vicečempionas dalinasi mintimis apie šių metų pokyčius ir vis labiau augantį pasitikėjimą savimi.
- M. Alekna studijas JAV tęs Oregono universitete, kuriame laukia ir naujas treneris Brianas Blutreichas.
- Disko metikas taip pat pasakoja apie savo „Youtube“ kanalo idėją, siunčia linkėjimus broliui Martynui ir sesei Gabrielei.
Pastarąjį abejingų nepalikusį disko metimo spektaklį M. Alekna surengė liepos 19 d. Londone vykusiame „Deimantinės lygos“ etape. Lietuvio mestas diskas nuskriejo net 71,70 m ir pakerėjo 60 tūkst. olimpiniame stadione susirinkusių sirgalių. Negana to, šis rezultatas tapo ir naujuoju „Deimantinės lygos“ rekordu.
Iškart po pasirodymo M. Alekna pabrėžė, kad žmonės komentuodavo, jog jis diską toli mesti gali tik atvirose erdvėse. Būtent todėl tokia paraiška ir kalbų paneigimas Londone iš tiesų labai nudžiugino. Prabėgus mažiau nei dviem savaitėms atletas šią mintį praplečia ir priduria, kad toks rezultatas leidžia dar labiau pasitikėti savo jėgomis.
„Aš manau, kad tai tiesiog prideda labai daug pasitikėjimo savimi. Tas rezultatas parodė, kad esant net ne pačioms geriausioms sąlygoms pilname, 60 tūkst. žiūrovų talpinančiame, stadione aš galiu mesti taip toli.
Žiūrint į praeitį, tai pasaulio, Europos čempionatuose, olimpinėse žaidynėse neparodžiau savo geriausių rezultatų. Visada pritrūkdavo ir iki 70 m ribos. Šįkart Londone, būnant olimpiniame stadione, pavyko pademonstruoti tikrai įspūdingą rezultatą. Manau, kad dabar būsiu dar labiau užtikrintas pasaulio čempionate“, – mintimis dalinasi M. Alekna.
Paklaustas, ar Londone užfiksuotas 71,70 m rezultatas galėjo pasiųsti dar vieną naują žinutę varžovams, lengvaatletis nusišypso ir pritaria teiginiui: „Aš manau, kad taip. Varžovai supranta, kad jeigu man yra gera diena, tai esu nenugalimas. Turbūt visi tikisi, kad varžybų metu man ta gera diena nepapuls.“
M. Alekna taip pat akcentuoja ir tai, kad kritikuojantys komentarai, kalbos apie vėjuotose JAV vietose pasiektus aukštus rezultatus jo niekaip nepaveikia, nes sportuojama yra ne dėl kitų, o dėl savęs.
„Niekada niekam nebandau kažko įrodinėti. Žinau, kad galiu mesti toli, treniruotėse metu toli ir esant geroms sąlygoms, ir prastesnėms. Žmonės galbūt nelabai žino tuos JAV stadionus, kur mes mėtome diską ir taip bando pateisinti tuos rezultatus. Visgi man dėl to jokio pykčio nekyla, nes viską darau dėl savęs, niekam nieko neturiu įrodyti. Kažkokių sunkumų tos kalbos ir apkalbinėjimai man tikrai nesukelia“, – ramiai dėsto olimpinis vicečempionas.
Primename, kad M. Alekna sezoną pradėjo triuškinamai galingai. JAV vykusiose disko metimo varžybose lengvaatletis pagerino sau pačiam priklausiusį pasaulio rekordą (74,89 m), o po kelių akimirkų džiaugėsi dar kartą, kai diską nuskraidino 75,56 metro.
Žinoma, tai nebuvo vienkartinis blyksnis, nes gegužę M. Alekna varžybose triumfavo atitinkamai fiksavęs 71,29 m, 69,86 m ir 72,12 m rezultatus. Paskui buvo kluptelėjimas NCAA finalinėse varžybose (66,77 m), jau minėtas laimėjimas Judžine ir pergalingas sugrįžimas į namų stadioną Vilniuje (68,89 m).
Prieš metiko išvykimą į „Deimantinės lygos“ etapą Londone pirmasis nepriklausomos Lietuvos olimpinis čempionas Romas Ubartas LRT teigė, kad lietuvis po truputį apskritai artėja prie disko metimo idealo. Visgi pats M. Alekna dabar apie tai negalvoja ir panašius samprotavimus palieka ateičiai.
„Apie tai nelabai galvoju. Nežinau, man atrodo, kad tokiomis mintimis geriau neužsiimti. Dabar žiūriu į save, koncentruojuosi į save. Karjeros pabaigoje galbūt tik bus galima pažiūrėti atgal ir pasakyti, ar pavyko tai padaryti, ar ne. Šiuo metu apie tai tikrai negalvoju“, – sako disko metikas.
Dabar jo laukia startas Lietuvos čempionate, kuris rugpjūčio 1–3 dienomis vyks Palangoje. Disko metimo varžybas šeštadienį tiesiogiai nuo 16.20 val. bus galima stebėti LRT PLIUS kanale ir portale LRT.lt. Jame apskritai bus galima sekti visą Lietuvos lengvosios atletikos čempionatą.
Praėjusiais metais M. Alekna šalies pirmenybes praleido, todėl dabar itin džiaugiasi sugrįžimu ir tikisi pajūryje surengti smagią šventę žiūrovams.
„Lietuvos čempionato labai laukiu, nes tai yra itin smagios varžybos. Palangoje gera atmosfera, susirenka nemažai žmonių. Jau seniai turėjau tokį startą Lietuvoje. „Jusis Training“ varžybose Vilniuje pajutau, ką reiškia dalyvauti Lietuvoje, greta savų sirgalių.
Tikrai tas palaikymas yra labai nuoširdus, todėl pačiam labai gera. Smagu žiūrovams suteikti tokią šventę. Palangoje, manau, bus geras startas, bet sau kažkokių didelių tikslų nekeliu: laimėti, pasimėgauti varžybomis, padaryti šventę tiek sau, tiek visiems susirinkusiems sirgaliams“, – teigia M. Alekna.
Interviu su LRT metu jis taip pat pasakoja apie savo šių metų pokyčius, persikėlimą į Oregono universitetą, naująjį trenerį jame, „Youtube“ kanalo sukūrimą ir idėją bei siunčia linkėjimus broliui Martynui ir disko metimo sektoriuje tobulėjančiai sesei Gabrielei.
– Kuo šių metų Mykolas Alekna yra kitoks, jeigu palygintume jį su praėjusių metų Mykolu?
– Manau, kad psichologiškai tikrai subrendau. Turėjau kelis pasaulio čempionatus ir vienas olimpines žaidynes. Pastarųjų jau negali su čempionatais palyginti, ten daug daugiau įtampos. Sakyčiau, šiemet patirties bagažą šiokį tokį jau tikrai esu sukaupęs. Žinoma, jis dar nėra labai didelis, bet tikrai jaučiuosi užtikrinčiau.
Olimpinės žaidynės vis tiek yra aukščiausias taškas. Aš ten jau esu buvęs, todėl nieko baisiau už tai nebus (juokiasi). Žinau, ko tikėtis, šis pasaulio čempionatas Tokijuje man jau bus trečias. Patirtis sukaupta ir, manau, patys rezultatai šį sezoną man duoda dar daugiau pasitikėjimo savimi.
– Baigėte bakalauro studijas Berklio universitete ir pasirašėte sutartį su Oregono universitetu. Kaip ir kodėl buvo priimtas toks sprendimas?
– Į JAV vykau įgyti gerą išsilavinimą. Toks buvo tikslas. Žinoma, kad kartu būtų galima ir sportuoti. Berklis buvo tikrai labai gera vieta man augti, įgavau daug patirties, sėkmingai baigiau bakalauro studijas prestižiniame universitete.
Kadangi dar turiu galimybę vienus metus dalyvauti NCAA studentų čempionate, tai nusprendžiau juos praleisti kitame, Oregono, universitete. Jis galbūt nėra taip stipriai žymus iš akademinės pusės, bet sporto prasme tai yra viena geriausių vietų JAV. Čia tikrai galima augti kaip sportininkui. Dėl sąlygų, dėl meilės sportui, dėl gero trenerio ir pasirinkau ten vykti.
– Taigi, Oregono universitete laukia ir naujas treneris Brianas Blutreichas. Ar galite šiek tiek papasakoti apie jį? Ar bus toliau tęsiamas bendradarbiavimas su Mohamadu Saatara, su kuriuo puikiai dirbote Berklyje?
– Jau kurį laiką dirbau ne su vienu treneriu, o su dviem. Žinau, kas man labiausiai tinka, kokie treniruočių metodai veikia. Nieko iš tikrųjų keisti nereikia, nes tobulėjimas ir rezultatų kilimas vis dar vyksta. Naujas treneris tiesiog prisijungs prie komandos. Dabar turbūt daugiausia bendravimo bus tarp jo ir Manto Jusio. Visgi manau, kad ir Mohamadas kažkiek prisijungs, duos savų patarimų. Didesnė komanda, daugiau nuomonių, daugiau supratimo yra tik į naudą.
Taip, pagrindines vadžias vienam sezonui perims naujas treneris, kuriuo aš pasitikiu. Jo CV gana ilgas, jis daug pasiekęs, todėl jokių abejonių man nekyla.
– Susikūrėte savo „Youtube“ kanalą, kuriame pasirodė jūsų dieną pristatantis vaizdo įrašas. Kaip kilo ši idėja, ar ji buvo brandinta ilgesnį laiką, ar gimusi staiga? Taip pat, ar ketinate šią veiklą tęsti, pasidalinti daugiau vaizdo įrašų?
– Taip, tęsti tikrai planuoju. Idėja buvo kilusi jau šiek tiek anksčiau, bet prisiruošti buvo gana nelengva. Vis tiek, man tai nauja niša, neturiu daug patirties, reikėjo kažkiek perlipti per save. Galiausiai susiklostė tokios sąlygos – kai IShowSpeed atvažiavo į Lietuvą, pagalvojau, kad tai galėtų būti puiki pradžia, aukšta nata. Pirmas vaizdo įrašas, sakyčiau, labai gerai pavyko, sulaukiau daug pozityvių komentarų, žinučių. Planuoju tęsti.
Idėja ir yra tiesiog parodyti mano, kaip sportininko, gyvenimą iš arčiau, kaip viskas vyksta užkulisiuose. Yra planas galbūt netgi išvažiuoti su operatoriumi į „Deimantinės lygos“ varžybas, parodyti, kaip ten viskas vyksta. Idėjų tikrai yra.
– Kodėl šiuolaikinei visuomenei yra svarbu parodyti tuos užkulisius, tas nematomas detales? Ar tai gali stipriai praturtinti žmonių suvokimą apie patį sportą?
– Taip, žmonės tada gali suprasti ir pamatyti sportininko gyvenimą, kiek daug kintamųjų jame yra. Manau, kad tas „Youtube“ kanalas atneša ir šiaip daugiau dėmesio sportui. Mane visi mato tik varžybų metu per televizorių, o čia aš galiu parodyti savo charakterį, žmonėms pristatyti savo istoriją. Visa tai atneša be galo daug vertės tiek man asmeniškai, tiek disko metimui, tiek visai lengvajai atletikai.
– Dabar buvo toks etapas Lietuvoje, laukia šalies čempionatas Palangoje. Kaip viskas atrodys po jo, kai artės pasaulio čempionatas Tokijuje? Kokie akcentai bus dėliojami?
– Po Lietuvos čempionato turėsime kelių savaičių stovyklą Palangoje. Vyks šiek tiek sunkesnis pasiruošimo etapas – daugiau treniruočių, daugiau krūvio. Taip pat dirbsime ir prie to disko metimo jausmo. Vėliau lauks kelios varžybos „Deimantinėje lygoje“, tokie finaliniai pasibandymai prieš pasaulio čempionatą. Po šių varžybų visa koncentracija bus sutelkta jau į planetos pirmenybes – važiuosime į pasiruošimo stovyklą Tokijuje. Ten būsime beveik tris savaites. Taigi, toks ir bus tas pasiruošimas svarbiausiam startui.
– Šis brolio Martyno sezonas yra įvairus. Buvo ir labai gerų startų, tačiau taip pat kamavo ir traumos. Ko palinkėtumėte broliui ir kas, žvelgiant iš jūsų perspektyvos, jam dabar yra svarbiausia?
– Linkiu neprarasti pasitikėjimo savimi, nes tie bangavimai yra normalu. Man taip pat būna tų bangavimų, taip nutiko ir NCAA čempionate. Visgi svarbiausia yra nepasiduoti, nepradėti dėl to išgyventi. Kad pasaulio čempionate Martynas pagaus geriausią sportinę formą, tai aš net neabejoju. Jis taip pat jau turi tos patirties.
Tikiu, kad ir Lietuvos čempionate bus pasiruošęs mesti toli, gaus reikiamų reitingo taškų ir į pasaulio čempionatą vyksime kartu bei galėsime džiaugtis rezultatais.
– Tuo metu sesė Gabrielė disko metimo sektoriuje gerina vieną asmeninį rekordą po kito. Žinoma, kaip buvo sakęs ir treneris Mantas Jusis, jai dar reikia laiko, tačiau jau dabar rezultatai yra geri. Kaip jūs iš šono žvelgiate į sesės entuziazmą sporte, ar džiugina, kad ir ji bando pralaužti ledus?
– Taip, labai džiugina. Reikia suprasti ir tai, kiek jai yra spaudimo – abu broliai sėkmingai sportuoja, tėtis apskritai yra vienas geriausių visų laikų disko metikų. Įsivaizduoju, kaip jai yra sunku, bet Gabrielė puikiai tvarkosi ir su rezultatais, ir su psichologine būkle. Rezultatai yra kylantys, dėl to itin smagu. Pirmas sezonas ir jau 44 metrai...
Reikia nepamiršti, kad ji dabar jau mėto vieno kilogramo diską, kurį mėto ir moterys suaugusiųjų grupėje. Manau, kad sesės rezultatai dar tikrai augs. Jai ir palinkėčiau stiprybės bei nepasidavimo spaudimui.
– Lietuvoje, kai kalbame apie disko metimą, dažniausiai išskiriame jus, Kristjaną Čehą, Danielį Stahlį, Matthew Denny. Kur kas rečiau kalbama apie jamaikietį Ralfordą Mullingsą, kuris demonstruoja puikius rezultatus. Koks būtų jūsų žvilgsnis į šį sportininką?
– Tikrai taip, Tokijuje jis varžysis dėl medalių. Jis yra mano metų, tos pačios kartos, jau spėjęs pasiekti labai aukštą lygį. Tai labai stabilus metikas, ypač šį sezoną. Kad jis kovos dėl medalių, tai čia nėra jokių klausimų. Gaila, kad jam nepavyko atvažiuoti į Europą ir sudalyvauti keliose varžybose. Kiek kalbėjau su juo, tai JAV dabar jis atlieka kažkokią praktiką, nes taip pat yra studentas. Jis gerai pasirodė ir praėjusiais metais olimpinėse žaidynėse, įgavo patirties, todėl šiemet irgi gali pasirodyti puikiai.
