„Kad kažkokį debesėlį virš galvos turi ši rinktinė ir federacija – tai turi. Čia niekas turbūt to neslepia ir su tuo reikės jiems patiems tvarkytis“, – apie Lietuvos krepšinį, artėjant 2025 m. Europos čempionatui, sako buvęs rinktinės narys Martynas Gecevičius.
Jau pirmadienį, liepos 14 d., Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė rinksis Druskininkuose, kur pradės pasiruošimą Senojo žemyno pirmenybėms. Treneris Rimas Kurtinaitis ir jo štabas pasitinka šešiolika Lietuvos krepšininkų, iš kurių vėliau bus sudarytas galutinis dvyliktukas.
Lietuvos krepšinio rinktinės kandidatų sąrašas atrodo taip:
- Gynėjai: Rokas Jokubaitis, Kristupas Žemaitis, Arnas Velička, Deividas Sirvydis, Margiris Normantas, Ignas Sargiūnas, Mantas Rubštavičius, Ignas Brazdeikis;
- Puolėjai: Gytis Radzevičius, Rokas Giedraitis, Tadas Sedekerskis, Eimantas Bendžius;
- Vidurio puolėjai: Jonas Valančiūnas, Laurynas Birutis, Ąžuolas Tubelis, Marekas Blaževičius.
Paklaustas, kokios mintys ir apibūdinimai aplanko pažvelgus į kandidatų sąrašą, M. Gecevičius pirštu beda į gynėjų grandį ir pabrėžia, kad apskritai klaustukų yra.
„Kokie apibūdinimai? Iš tikrųjų visokių kyla. Kad yra daug klaustukų, tai, turbūt, yra. Ta pati visa J. Valančiūno situacija, kuri jau kažkiek primiršta, bet kažkiek ir likusi. Žiūrint į kandidatų sąrašą, tai aš bedu pirštu į gynėjų grandį, kuri šiuolaikiniame krepšinyje yra svarbiausia. Nesumenkinant kitų pozicijų, vis tiek pirmi ir antri numeriai viską kuria, organizuoja atakas, žaidžia du prieš du ir t. t. Tai yra paprastas dalykas, kurį visi turi, o mes, pažiūrėjus į gynėjų grandį, vieną užtikrintą kūrėją turime turbūt tik Roką Jokubaitį.
Žiūrėdamas į kitus, kurie žais, aš sakau labai paprastai – reikės prisiimti tuos vaidmenis, nes jų įtaka, kai R. Jokubaitis žais prastesnes rungtynes arba sėdės ant suolo, bus didelė. Žiūrint į kandidatų sąrašą, tai atrodo didžiausias galvos skausmas. Bus labai įdomu pažiūrėti, kaip rinktinė atrodys su R. Jokubaičiu, kaip be jo, kaip pasirodys kiti gynėjai, kurie tikrai gaus dėmesio, daugiau atsakomybės, negu būtų gavę tada, jeigu visi būtų susirinkę“, – mintimis dalinasi krepšinio ekspertas.
Žvelgiant į gynėjų sudėtį, akis labiausiai užkliūva už I. Brazdeikio pavardės. Pasibaigus Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalo serijai, žalgiriečiui buvo atlikta čiurnos operacija, pranešta, kad į aikštę visa jėga jis galės sugrįžti tik maždaug po 2 mėnesių. Tai reiškia – rugsėjo pradžioje. Nepaisant to, R. Kurtinaitis jį įtraukė į kandidatų sąrašą.
„Mes jį įtraukėme, aplankėme ir ligoninėje. Jei logiškai spręsčiau, kiek aš išmanau tas reabilitacijas, traumas, tikimybė yra labai maža. Bet kas žino. Tai nėra kažkokie įsipareigojimai, tai yra pavardės įtraukimas, ir tiek“, – spaudos konferencijoje sakė strategas.
I. Brazdeikis sezono pabaigoje demonstravo puikią sportinę formą. LKL finalo serijos su Vilniaus „Rytu“ metu jis buvo vienas rezultatyviausių čempionų gretose. Per susitikimą krepšininkas vidutiniškai rinkdavo po 15,2 taško. M. Gecevičius teigia, kad I. Brazdeikio praradimas rinktinei yra tikrai rimtas.
„I. Brazdeikio praradimas yra ganėtinai skaudus. Kad ir kaip keistai tai skambėtų, I. Brazdeikis tarp visų šių gynėjų būtų tas žaidėjas, kuriam galėtum duoti kamuolį. Dabar iš tų kitų gynėjų kažkas turės žaisti. Aišku, pozityvas toks, jog jie turės šansą. Iš pasirinktų gynėjų turbūt nevažiuos [į čempionatą] vienas arba du, todėl kitiems atsivers galimybės sužibėti, nustebinti. To Lietuvai, jeigu bus norima kažkokių geresnių rezultatų, tikrai reikės.
Visame šiame sąraše I. Brazdeikis tikrai atrodo didžiulis praradimas. Nenoriu sumenkinti kitų žaidėjų – M. Rubštavičiaus, D. Sirvydžio. Visgi jie yra kitokio profilio žaidėjai, labiau mėgsta mesti po užtvarų, žaisti iš rankų į rankas. Nėra taip, kad jie yra elitiniai žaidėjai vienas prieš vieną. Taip, LKL jie būtų prie elitinių, bet čia Europos čempionatas, kitoks lygis, kuriame iškart reikės rodyti rezultatą“, – dėsto M. Gecevičius.
Dėl traumų prie rinktinės šiemet nesijungia ir dar du Kauno „Žalgirio“ atstovai – Arnas Butkevičius (kirkšnies trauma) ir Dovydas Giedraitis (riešo problemos). Krepšinio ekspertas pastebi, kad šios netektys silpnina jau ne puolimą, o gynybą.
„A. Butkevičius ir D. Giedraitis yra labiau gynybiniai žaidėjai. Iš jų kažkokio didesnio vaidmens puolime nereikėtų tikėtis. Visgi ir jų praradimai taip pat keičia dalykus, starto penketus koreguoja. Be jų bendras gynybinis fonas smunka žemyn. Čia kažkokiu profesoriumi nereikia būti, kad tai suprastum“, – sako M. Gecevičius.
Į rinktinės kandidatų sąrašą šiemet nebuvo įtrauktas Edgaras Ulanovas, tuo metu NBA žaidėjai Domantas Sabonis ir Matas Buzelis neatvyksta dėl asmeninių priežasčių. Apie galimą M. Buzelio atvykimą naujienų pastaruosius mėnesius buvo įvairių, o galiausiai paaiškėjo, kad krepšininkas vasarą skirs tobulėjimui ir pasiruošimui antrajam sezonui NBA. M. Gecevičius sako, kad jo prisijungimas būtų tapęs stipria pagalba, o apskritai iš neatvykstančių žaidėjų būtų galima sulipdyti solidų starto penketą.
Nors R. Kurtinaitis žiniasklaidai sakė nemanantis, jog surinkta sudėtis yra silpnesnė, negu buvo numatyta, M. Gecevičius teigia, kad taip sakyti neapsiverčia liežuvis.
„Šioje rinktinėje M. Buzelis, manau, būtų buvęs tarp pagrindinių žaidėjų. Jeigu jį dabar įmestume, net neabejoju, kad visi duotų jam kamuolį, bandytų jis žaisti vienas prieš vieną. Mes kalbame apie tokius dalykus, kad šiai rinktinei labai trūksta I. Brazdeikio. Sakyti, kad ne prasčiau, negu buvo, kažkaip neapsiverčia liežuvis.
A. Butkevičius, I. Brazdeikis, D. Giedraitis – Eurolygos žaidėjai. D. Sabonis ir M. Buzelis – NBA žaidėjai. Iš tų, kurie neatvyksta, susidaro visai solidus startinis penketas, gal netgi ir pusė rinktinės. Sakyti, kad neprasčiau, turbūt galima tada, kai trūksta vieno žaidėjo, galbūt dviejų. Kai nėra tų žaidėjų, tai normalu, kad ta rinktinė nėra tokia, apie kurią visi svajojo, kokią dėliojo. Manau, kad ir treneriai ne tokią rinktinę dėliojo. Žinoma, jie nedarys iš to tragedijos, nes tiesiog tam nėra laiko, reikia dirbti ir rodyti rezultatus“, – mintimis dalinasi krepšinio ekspertas.
Vis dėlto, visi šie nuostoliai dar labiau išryškina vieną pavardę, apie kurią pastaruoju metu buvo kalbama daug ir dažnai. Žinoma, tai J. Valančiūnas. Pasak M. Gecevičiaus, rinktinės senbuvio korta dabar darosi vis svarbesnė, netgi kertinė.
„Kai nėra D. Sabonio, tai J. Valančiūnas yra pagrindinis vidurio puolėjas, pagrindinė ašis. Rinktinė nori žaisti greitą krepšinį, gynybinį krepšinį ir t. t. Bus labai įdomu pažiūrėti, kaip keisis žaidimas, nes visi supranta, kad su J. Valančiūnu nebėgiosi pirmyn ir atgal.
Kitas faktas yra tas, kad rinktinėje nėra kosminio gynėjų, kurie galėtų pelnyti po 15–20 taškų per rungtynes, pasirinkimo. Tai reiškia, kad J. Valančiūno faktorius tik didėja. Treneriai turi suprasti, kad Jono svarba aikštelėje per puolimą bus didžiulė, jis turės rinkti taškus. Be Jono taškų, neįsivaizduoju, kaip ši rinktinė gali demonstruoti sėkmingesnį žaidimą“, – teigia M. Gecevičius.
LRT primena, kad kovo pabaigoje žiniasklaidoje nuaidėjo T. Pačėso citatos „O Dangau!“ tinklalaidėje, kurioje jis pažėrė kritikos ilgamečiam komandos vidurio puolėjui J. Valančiūnui ir užsiminė, kad klausimas dėl jo patekimo į rinktinę lieka atviras.
Pats krepšininkas į T. Pačėso komentarą sureagavo kalbėdamas su basketnews.lt žurnalistu Karoliu Tiškevičiumi, kuriam atskleidė, kad tokie žodžiai buvo „šioks toks šokas“.
Krepšinio eksperto teigimu, J. Valančiūnas tikrai turėtų padėti nacionalinei komandai, nors konfliktas su T. Pačėsu iki galo ir nebuvo išspręstas.
„Kad Jonas nori važiuoti, kad Jonas važiuos, tai aš visiškai neabejoju. Kiek teko girdėti, kiek dabar yra informacijos, tai tikrai važiuos. Ta istorija su T. Pačėsu, faktas, mano galva, nėra visiškai iki galo išspręsta, galbūt išspręsta pusiau. To konflikto užuominų, manau, kad dar yra likę. Faktas, kad darbas jas kažkiek užglaistys, o tai bus irgi įdomu stebėti.
Manau, kad nuvažiavę žurnalistai [į rinktinės susirinkimą Druskininkuose] su kameromis tai tikrai akcentuos, norės pamatyti, kokia ta kūno kalba, reakcija, koks bendravimas“, – kalba M. Gecevičius.
Iki Europos čempionato starto rugpjūčio 27 d. Lietuvos krepšinio rinktinė iš viso sužais septynerias draugiškas rungtynes:
- Rugpjūčio 1 d. Lietuva – Estija (Panevėžys);
- Rugpjūčio 7 d. Nežinomas varžovas – Lietuva (Išvykoje);
- Rugpjūčio 10 d. Lietuva – Sakartvelas (Kaunas);
- Rugpjūčio 14 d. Latvija – Lietuva (Ryga);
- Rugpjūčio 15 d. Lietuva – Slovėnija (Šiauliai);
- Rugpjūčio 20 d. Lietuva – Turkija (Vilnius);
- Rugpjūčio 22 d. Lietuva – Islandija (Alytus).
Senojo žemyno pirmenybėse lietuviai kovos B grupėje, kurioje varžysis su Didžiąja Britanija, Suomija, Vokietija, Juodkalnija ir Švedija.
Atkrintamosios čempionato varžybos bus žaidžiamos Latvijoje. Pirmenybės baigsis rugsėjo 14 d.
Apžvelgęs rinktinės kandidatų sudėtį, M. Gecevičius taip pat užsiminė ir apskritai apie dabartinę šalies krepšinio padėtį. Jo teigimu, tiek asociacija „Lietuvos krepšinis“, tiek nacionalinės komandos trenerių štabas daug kalbėjo apie rezultatus, jų siekimą, todėl žmonės kažkokio fiasko turbūt nesuprastų.
„Pasitaiko atvejų, kad jeigu kažkas nepavyksta, tai būna nurašoma, jog kažkas neatvažiavo, neišėjo, trūko žaidėjų. Visgi taip, kaip komunikavo ši federacija ir treneriai, manau, jiems bus labai sunku, jeigu kažkas bus blogai, įtikinti žmones, jog taip nutiko dėl kelių žaidėjų neatvykimo. Žvelgiant į tai, kaip viskas čia prasidėjo, nežinau, ar žmonės suprastų kažkokį fiasko.
Apie šią rinktinę ir valdžią aš apskritai galvojau, kad jie viską turėtų užglaistyti, ką galima užglaistyti, su gerais rezultatais. Dabar tuos gerus rezultatus bus sunkiau parodyti, o žmonės yra pasiilgę rezultatų, tikisi iš šio naujo trenerių štabo. Manau, kad situacija tikrai nėra lengva, ne nuo balto lapo viskas prasideda, kaip galėjo prasidėti, o nuo konfliktų, kažkokių neatvykimų ir t. t. Galbūt buvo paskubėta su kažkokiais pasakymais.
Kad kažkokį debesėlį turi virš galvos ši rinktinė ir federacija – tai turi. Čia niekas turbūt to neslepia ir su tuo reikės jiems patiems tvarkytis“, – komentuoja M. Gecevičius.
Žiniasklaidoje buvo nuskambėję tam tikri šių metų rinktinės palyginimai su 2010 m. komanda, kuri pasaulio čempionate Turkijoje iškovojo istorinę bronzą. Jai atstovavo ir M. Gecevičius. Paklaustas, ar R. Kurtinaičio auklėtinius, atsižvelgiant į spragas sudėtyje, pirmenybėse gali gelbėti lietuviškas atsidavimas ir kova aikštelėje, ekspertas sako, kad tai bus svarbu, tačiau priduria, jog krepšinis per 15 metų stipriai pasikeitė, todėl vien tik noro nebeužtenka.
„Aš pats buvau 2010 m., mačiau viską iš vidaus, dalyvavau. Aš žiūriu paprastai – tik to kovingumo ir noro šiais laikais nebeužtenka, reikia meistriškumo. Tais laikais buvo Linas Kleiza, kuris buvo visa galva geresnis už kitus. Šioje rinktinėje tokio žaidėjo, kuris gali po 25 taškus rinkti per rungtynes, nematau. Galbūt ir atsiras kažkas, nežinau.
Visgi krepšinis yra labai pasikeitęs. Tų individualybių reikia kur kas daugiau, negu reikėjo prieš 15 metų. Pasikeitė taktikos, gynybos. Dabar vien noro nebeužtenka. Be tam tikro meistriškumo, be tam tikros sėkmės pasiekti aukštą rezultatą būna dažnai sudėtinga“, – apibendrina M. Gecevičius.
