„Gyvenimas ties tuo nesibaigia“, – po pralaimėtų lemiamų LKL finalo serijos rungtynių kalbėjo Vilniaus „Ryto“ treneris Giedrius Žibėnas.
Jo auklėtiniams nepavyko apginti praėjusiais metais iškovoto LKL čempionų titulo ir šeštadienį Kauno „Žalgiriui“ buvo pralaimėta 69:76 (15:15, 16:15, 25:21, 14:26). Šis pralaimėjimas lėmė tai, kad „Rytas“ seriją „Žalgiriui“ pralaimėjo 2-3.
„Privalau pasveikinti „Žalgirį“, žaidėjus. Manau, kad abi komandos galėjo laimėti, ta serija galėjo kitaip užsibaigti, bet tai tikrai neatima nuopelnų iš „Žalgirio“ žaidėjų. Jie labai dažnai atsiliko serijos metu, bet išliko kartu. Sveikinimai jiems. Kas liečia iš mūsų pusės, tai ta serija galėjo visaip pasibaigti. Nemanau, kad 3-0 galėjo, bet 3-1 galėjo, galėjo ir 3-2 pasibaigti. Pasibaigė 2-3, bet aš būtent tokį titulą gynimą ir įsivaizdavau.
Tikrai jokių priekaištų žaidėjams. Turiu padėkoti jiems už tikėjimą viso sezonu metu, ypač finalinėje stadijoje. Turiu padėkoti organizacijai už reakciją sezono metu, dėl papildymų. Tikrai pati didžiausia pagarba patiems ištikimiausiems sirgaliams, ypač tiems, kurie buvo viso sezono metu su mumis, o ne pasirodė tik per finalą. Tai tikrai didelė pagarba, bet, deja, jiems tos taurės nepadovanojome“, – po dvikovos spaudos konferencijos metu kalbėjo G. Žibėnas.
„Ryto“ strategas žurnalistams pripažino, kad ši serija galėjo baigtis ir kitaip. Jis taip pat atskleidė, kad jo prioritetas yra likti Vilniuje.
– Sakoma, kad per tokias finalo serijas yra daugiau apie trenerių prisitaikymą vienas prie kito, apie komandų prisitaikymą. Ar jutote kažkokių didelių pokyčių „Žalgirio“ žaidime?
– Manau, kad tiek jų buvo minimalūs, tiek mūsų minimalūs pakeitimai. Vis tiek dienos pabaigoje rungtynės yra apie atkarpas. Atrodo, kad vienose rungtynėse 14 taškų prie lemiamą kėlinį, gynyba veikia, bet prasileidžiame atkovotą kamuolį puolime, prasileidžiame tris taškus ir dvikova vėl ant linijos. Šiandien trečią kėlinį užbaiginėjame pirmaudami aštuoniais taškais ir tas metimas nuo lentos, lieka penki taškai. Vėl rungtynės grįžta. Žinote, yra labiau apie charakterį, apie žaidėjų patirtį, gal mums tos patirties ketvirtais kėliniais pritrūko, turėkime omenyje, kad daug kam tai buvo pirmas finalas. Tačiau apibendrinant tą visą kovą, tai aš nematau didelio skirtumo tarp dviejų šitų komandų per pastaruosius trejus metus. Rezultatas kalba už save, kuris finaluose yra 7-7.
– Ar nemanote, kad po ketvirtų rungtynių su savo fraze, kad komanda su vienu žaidėju nelaimės, užmotyvavote „Žalgirį?“
– Nemanau, mano darbas motyvuoti savo žaidėjus. Manau, kad viską, ką aš sakau konferencijose yra nukreipta mano žaidėjams. Man visiškai nerūpi, kas klausosi iš varžovų. Lygiai taip pat mes galėjome užsimotyvuoti po Sylvaino Francisco žodžių, kad tai jau yra viskas. Galbūt lygiai taip pat. Ką jis motyvuoja? Ar save, ar komandos draugus, ar varžovus? Manau, kad save ir komandos draugus. Lygiai toks pats klausimas ir atsakymas.
Man atrodo, kad jam nerūpi ir man nerūpi. Man rūpi savo komandą paruošti ir motyvuoti. Nėra taip lengva po paskutinio dūrio atsistatyti, kuris pavogė titulą. Vėl eiti į rungtynes, pirmauti didžiąją rungtynių dalį, 26 minutės pirmauta, nėra taip paprasta, bet mūsų žaidėjai tą charakterį parodė ir mes šiandien iš arenos turime palikti pakelta galva.
– Turbūt tikslas yra išsaugoti šitos komandos branduolį kitam sezonui?
– Klausimas organizacijai.
– O klausimas dėl jūsų ateities šioje organizacijoje?
– Nediskutuokime dabar apie tai, klausimas organizacijai, nesu svarbiausias žmogus, kalbėkime apie komandą, žaidėjus, organizaciją ir tiek.
– Ar sulaukėte iš klubo pasiūlymo likti ir ar jūs norėtumėte likti „Ryte“?
– Mano prioritetas yra Vilnius, „Rytas“.
– Šioje serijoje „Žalgiriui“ leidote per visas rungtynes pirmauti vos pusvalandį. Kaip jaučiatės, kad juos įstūmėte į tokią padėtį?
– Gerai jaučiamės. Manau, kad ir mūsų sirgaliai, miestas gerai jaučiasi. Sugrąžinome tikėjimą ir jis mus veža. Manau, ta ne favoritų etiketė mus veža. Aišku, ta galimybė lieka neišnaudota. Pirmauta visose rungtynėse didžiąją dalį, bet sakau, kad „Žalgiris“ turėjo tokių žaidėjų daugiau, kurie gali lemiamu metu pataikyti, vienas prieš vieną sužaisti. Nepaisant to, mes buvome visose rungtynėse.
Didžiuojuosi žaidėjais ir po tokių finalų, po tokios patirties visi paaugo, žaidėjai, visų pirma, bet ir mes, kaip organizacija, taip pat.
– Buvo girdima daug nuomonių, kad po tokio S. Francisco metimo „Rytas“ bus palūžęs, bet jūs šiandien rungtynes pradėjote puikiai. Kaip atrodė ta naktis, rytas po to pralaimėjimo?
– Susitarėme vyriškai, kad iš rūbinės išėjus turime pamiršti. Asmeniškai užmigau iš karto, kaip ir standartiškai, nes žinojau, kad niekas nepralaimėta. Atsikėlimas toks buvo kitoks, kas vakar nutiko. Padarėme vakar laisvą dieną, žaidėjai pasidarė vakarienę, kiek žinau. Pasižadėjome sau reikalus ir šiandien stovėjome už Vilnių, už „Rytą“ pakankamai išdidžiai.
– Jums tai buvo penktas LKL finalas ir ketvirtas, kur kovėtės iki pat galo. Iškovoti du titulai. Kiek toks treneris sulaukia dėmesio iš kitų klubų, kiek jus pats jaučiate savo vertę?
– Nemanau, kad dabar čia ta vieta kalbėti apie tai. Tačiau jei liesti trenerius, tai visas štabas paaugome, daug atlaikėme šį sezoną, gal viena kita drama mažiau turėjo būti. Mūsų tas darbas kasdieninis ir turime išmokti ignoruoti tam tikrus dalykus arba priimti, kaip motyvaciją.
– Žiūrint į tai, kaip sezono metu atvykę žaidėjai įsijungė finalo serijos metu, ar neateina tokios mintys, kad jūs galėjote ir vietoje Stambulo „Galatasaray“ komandos Čempionų lygos finale būti?
– Norėjosi. Žinau, esu lietuvis, antraštes tikrai matau visas. Buvo nuomonių, kad buvo prasti pasirašymai, kad papildymai nepasiteisinę, bet su šita sudėtimi, kaip žaidėjai tikėjo treneriais, taip ir mes tikėjome jais. Dar kartą noriu žaidėjams padėkoti. Su didesne rotacija, kad jam nėra natūralu ir įprasta visada likdavo pasiruošę. Gal vienose nežaidė kažkas, bet kitose buvo pasiruošęs duoti naudos. Ta žaidėjų kokybė mane sužavėjo.
– Ar galima sakyti, kad būtent dėl tos rotacijos ir atsiskleidė kai kurie žaidėjai finale?
– Panašu. Aišku, ir mūsų toks stilius, ir gynyboje norime tikrai tos energijos ir intensyvumo, ta pat atvira aikštė, bet „Žalgiris“ tą pristabdė.. Naudojame tą, ką turime. Ieškojime ir kitų variantų, kurie buvo pasiruošę, kartais net nustelbdavo ir tą pagrindinį žaidėją.
– Sutampa, kad „Ryto“ kreivė į viršų šovė su Saviono Flaggo trauma. Gal čia taip minutės gerai tada pasiskirstė?
– Nepradėkite. S. Flaggas tikrai būtų davęs daug. Sakiau po pirmų finalo rungtynių, kad iš manęs negirdėsite tematikų apie teisėjus ir traumas. S. Flaggas nesulaikė ašarų, kai suprato, kad pirmas jo šansas gyvenime pakovoti dėl titulo bus stebėtojo vaidmenyje, bet jis buvo aktyvus stebėtojas.
– Šią vasarą nedirbsite rinktinėje. Ar tai reiškia, kad pagaliau pailsėsite?
– Pagaliau.
– Sakėte priminti, kad plačiau pakomentuotumėte Vilniaus „Wolves“ komandos išnykimą.
– Visų pirma, tai tikrai nuostolis Lietuvos krepšiniui. Tą drąsiai galima sakyti ir LKL pačiam, vis tik konkurencingas klubas. Džiaugiamės, kad juos atlaikant reikėjo įdėti daug energijos ir rezervo, jie mus pastūmėjo būti dar aukštesnio lygio organizacija.
Labai džiaugiuosi, kad visus tuos tris sezonus, pradedant nuo sirgalių, organizacijos, sportinio rezultato prasme atlaikėme visus tris kartus. Nebuvo tas lengva. Dar saldesnė ta paskutinė tarpusavio pergalė. Būtų išlikęs tas poskonis. Aišku, gaila žaidėjų, ypač lietuvių, trenerių štabo. Nemaloni situacija. Tačiau aš klubo vardu didžiuojuosi, kad mes tą atlaikėme. Noriu pasveikinti „Rytą“, kad atsilaikėme. Plačiąja prasme, tai nuostolis LKL ir lietuviško krepšinio konkurencingumui.
