„Gerai, kad jis turi tokius protingus trenerius, kurie nusprendžia taip pasielgti [pranešti teisėjui apie kovos nutraukimą]. Reiškia, kad tam buvo tikrai labai stipri ir svari priežastis“, – po Eimanto Stanionio nesėkmės bendraudamas su LRT sakė bokso treneris ir buvęs boksininkas Aleksandras Baranovas.
Sekmadienio rytą Atlantik Sityje (Naujasis Džersis, JAV) vyko didžiausia kova Lietuvos bokso istorijoje – mūsiškis kovėsi su Jaronu Ennisu.
Maksimaliai reikšmingo ir unikalaus pasiekimo lietuviui pelnyti nepavyko – po šešių raundų kova buvo sustabdyta dėl E. Stanioniui įskaityto techninio nokauto, o dvikovos nugalėtoju paskelbtas 27-erių amerikietis.
„Eimantas tikrai šaunuolis, jam didžiausia pagarba. Čia viena didžiausių ar net didžiausia kova, dėl trijų diržų. Atlantik Sitis, Amerika, aukščiausia viršūnė. Ir kad lietuvis kovoja tokiame lygyje, tai čia mes galime tik pasidžiaugti.
Kovoje kažko panašaus ir tikėjausi, iki to penkto raundo. Šeštas raundas kažką pakeitė, jis buvo kitoks. Bet, manau, tikrai puiki kova, viskas tvarkoje ir tokios patirtys yra profesionalaus sportininko ar olimpinio boksininko, bet kokio sporto dalis“, – mintis dėstė A. Baranovas.
J. Ennisas šeštajame raunde sugebėjo pramušti lietuvio gynybą ir po keturių taiklių ir staigių amerikiečio smūgių kaire ranka E. Stanionis pirmąkart karjeroje patyrė nokdauną.
Amerikietis iškovojo tris diržus: IBF (Tarptautinės bokso federacijos) ir WBA (Pasaulio bokso asociacijos), kuriuos iki šiol atitinkamai saugojo J. Ennisas ir E. Stanionis, bei nepriklausomo ir vieno prestižiškiausio bei seniausio bokso leidinio „The Ring“ diržą.
Iškart po E. Stanionio kovos su LRT įžvalgomis sutikęs pasidalinti bokso treneris A. Baranovas teigė, kad ši kova buvo labai konkurencinga, išskyrė įtaką akistatos baigčiai padariusį J. Enniso pranašumą, minėjo, jog trečias raundas buvo labai stiprus, pasakojo apie pagal planą ėjusius pirmus penkis raundus ir aiškino, kaip kovotojui nepalūžti, kai treneris sako, kad reikia baigti kovą.
– Kokios mintys po kovos?, – LRT paklausė buvusio boksininko A. Baranovo.
– Gera kova, manau. Eimantas parodė, kaip visada – dirbo, darė maksimumą, kovojo iki pat galo, bet treneriai nusprendė, kad nebeverta tęsti kovos. Aš manau, ta priežastis bus aiški, kai jau patys pakomentuos. Kažkokia trauma gal, kažkas, nežinau iki galo, nenoriu komentuoti. Kova – labai konkurencinga ir pagal statistiką Eimantas pataikė daug švarių smūgių, jab`ų daug pataikė.
J. Ennisas toks labai judantis, atrodė atsipalaidavęs, daug smūgių mušė, bet jų daug buvo ne iš jėgos, o tiesiog paruošiamieji smūgiai. Tas nokdaunas šeštame raunde vienas buvo, bet Eimantas po jo atsistojo ir iškart vėl dirbo. Trečio raundo galas buvo labai stiprus, kai jie keitėsi serijomis. Mano nuomone, gera kova, Eimantas dirbo iki galo, o priežastis, kodėl nusprendė nutraukti, manau, paaiškės.
– Ar nustebino toks J. Enniso pasirodymas?
– Kažko panašaus ir tikėjausi, nes ta kova vystėsi, klostėsi, mano nuomone, iki šešto raundo apylygiai ir tas visas planas buvo gana panašus. J. Ennisas laukė kažkokių klaidų, bet dirbo atsipalaidavęs, dažniausiai toks būna visose kovose, čia jo didelis pliusas.
– Ar tas didelis kiekis J. Enniso smūgių į E. Stanionio pirštines darė didelę žalą?
– Ne, jie nedaro didelės žalos, nes smūgis nėra koncentruotas, čia kaip paprasta fizika. Jei ta smūgio jėga yra koncentruota, jis aštresnis yra, o jeigu priėmei į pirštinę, priimi kaip į skydą, į bloką. Jauti tą smūgį, bet nebėra koncentracijos. Tokiu smūgiu nokautuoti tikrai labai sunku, ypač tokiame lygyje.
O patys pavojingiausi smūgiai tie, kurie yra koncentruoti ir kai jie pataiko tiksliai į tašką, pavyzdžiui, šoniniai smūgiai į korpusą daro daug žalos arba tas pats šoninis smūgis į barzdą – čia aš ne apie šitą kovą kalbu – jie nokautuoja dažniausiai.
– J. Ennisas atliko daugiau smūgių, bet E. Stanionis galbūt kokybiškesnius juos parinkdavo?
– Taip, visiškai sutinku. Jis labiau taupė energiją, nemušė daug tų smūgių į orą arba kurie nepataikė tikslo. Ypač jo jab`as labai aštrus buvo ir nemažai buvo. Manau, gera kova, viskas tvarkoje, atsitiko, kaip atsitiko, nematau čia tragedijos. Tik dar vienas laiptelis, žingsnis Eimanto karjeroje. Sužinosime priežastis, kai patys pakomentuos.
– Pirmi penki raundai, regis, ėjo pagal planą, galbūt naudojo taktiką, kad išvargintų J. Ennisą ir atsiskleistų įpusėjus kovai?
– Pirmi penki raundai buvo, mano nuomone, apylygiai. Tiek viena pusė spaudė, tiek kita. J. Ennisas mušė gal daugiau smūgių, bet ne visi buvo tikslūs. Eimantas mušė tikslesnius smūgius. Tikrai buvo konkurencinga kova. Buvo spaudimas, ruošiamos, daromos atakos, ypač trečio raundo galas. O šeštame raunde, gal trauma, gal kažkas... Neverta spekuliuoti, nes patys pakomentuos.
Šeštame raunde tikrai kažkas pasikeitė. Bet kova tikrai konkurencinga ir viskas, atrodė, ėjo pagal planą. Vėlgi, būčiau likęs prie tos nuomonės, kad arčiau dešimto, tai aštuntas ar devintas raundas būtų labiau parodęs kažką tokio. Į vieną ar į kitą pusę, manau labiau į Eimanto, bet čia dabar aišku...
– Ar tos lemtingos sekundės prasidėjo nuo J. Enniso smūgio į korpusą?
– J. Ennisas dažnai muša per kovas į korpusą ir jis turbūt laukia, kol Eimantas sumažins tempą ir galės jį permušti. Jam pavyko pataikyti, gal tai [smūgis į korpusą] jį pristabdė.
– Eimantas patyrė absoliučiai pirmąjį karjeroje nokdauną. Ar tai nustebino, ar to galima buvo tikėtis?
– Manau, to galima tikėtis visada, prieš bet kokį varžovą gali patirti nokdauną. Eimanto stilius, valia, užsispyrimas dažniausiai neleidžia to patirti. Jis sugeba neparodyti, nes sugebėti neparodyti, kai tu prasileidi, irgi yra psichologinės stiprybės. Čia, reiškia, buvo tikslus, stiprus smūgis. Nematau tame kažko tokio tragiško. Čia sporto dalis.
– Kova buvo didžiausia Eimanto karjeroje, kone didžiausia Lietuvos bokso istorijoje. Kaip profesionaliam kovotojui susitaikyti su tuo, kad treneris sako, jog reikia baigti kovą?
– Manau, tam treneris ir yra. Tu esi tame momente kovoti iki galo, tai va kaip ir teisėjas yra, tavo treneris – jie ir yra tam, kad matytų, ar gali tęsti kovą, ar tau jos jau nebereikia tęsti. Aišku, čia tik spėjimai, bet galbūt turi kažkokią rankos traumą, galbūt ji atsinaujino ir tu prieš tokį varžovą boksuosiesi su viena ranka, kur jis tave, kaip sakant, yra sužalojęs. Jei boksuosiesi su viena ranka tą septintą raundą, tai gali pasibaigti labai giliu kažkokiu nukritimu ar kažkuo.
Treneris nusprendžia, kad neverta, geriau pasakyti, kad nutraukiame kovą ir sugrįžti vėliau. Sveikata sportininko yra svarbiau. Ši kova juk neužbaigia gyvenimo. Gal čia išvis tik pradžia. Treneris irgi taip pat, manau, mato, čia tikrai ne paskutinė kova ir tu toliau kovoji. Dėl to svarbu pasisaugoti ir sugrįžti dar stipresniam.
