„Nežaidžiame už pinigus, mes nežaidžiame dėl pinigų. Kažkas palieka darbus, vaikus, pasiima atostogas“, – teigė į pasiruošimą naujam Tautų lygos ciklui atvykusi moterų futbolo rinktinės kapitonė Milda Liužinaitė. Naują etapą su treneriu Tomu Ražanausku pasitinkanti gynėja neabejoja – širdis yra varomoji komandos jėga.
Antrajam istorijoje moterų Tautų lygos ciklui besiruošiančios lietuvės C diviziono 4 grupėje susikaus su Juodkalnijos ir Azerbaidžano futbolininkėmis. Pirmoji stotelė – Podgorica, kurioje vasario 25 d. mūsiškės stos į kovą dėl pirmosios šių metų pergalės.
„Nuotaikos geros, stengiamės išspausti maksimumą ir pasiruošti ateinančioms rungtynėms. Maksimumas – pergalė. Kadangi šiame lange turime vienas rungtynes, tai žiūrime dabar į pirminį tikslą, tai rungtynės su Juodkalnija.
Reikia pasistengti, visos žaidėjos, personalas, turime naują rinktinės trenerį. Stengsimės su juo susipažinti, tiek jis su mumis, tai tikrai žaidėjos norės pačios parodyti save iš geriausios pusės, nes visos kovoja dėl laiko aikštėje ir teigiamo rezultato“, – sakė rinktinės kapitonė.
Juodkalnijoje prie moterų rinktinės vairo debiutuos Tomas Ražanauskas. Buvęs vyrų U21 rinktinės treneris perėmė vairą iš vokiečio Danielio Wimmerio.
Anot M. Liužinaitės, žaidėjos stengsis save parodyti labiau naujajam treneriui, nes visos kovoja dėl minučių aikštėje.
„Buvo pirmasis susirinkimas, tai treneris save prisistatė, personalą, daug nekalbėjome, bet dabar sąlygos tokios, kad svarbiausia negauti traumos. Negalime sakyti, kad kovosime labiau, nei anksčiau. Mes ir taip labai kovojame visada, kai žaidžiame už nacionalinę rinktinę, už Lietuvą, su geriausiomis šalies futbolininkėmis. Pati kaip žaidėja tu nori laimėti, nori laimėti su komanda, su treneriu, su personalu, kad ir koks jis bebūtų. Norime laimėti ir žiūrovams, sirgaliams, šeimai ir apskritai tiems, kurie domisi moterų futbolu.
Be abejo, žaidėjos, kai yra naujas treneris, visada rodys dar daugiau pastangų, nes naujas treneris gali kitaip pamatyti žaidėją. Gal jis kitą mąstymą turi, kaip ta žaidėja turėtų atrodyti. Visos turi savo stiprybių.“
Kauno rajono „Hegelmann“ futbolininkė pasidalino mintimis apie varžoves, kurios laukia artimiausiu metu bei aptarė šių dienų aktualijas – vyrų trenerių elgesį treniruojant moterų komandas.
– Ar dažnai tenka treniruotis tokiomis sąlygomis, kai stipriai sninga ir reikia žaisti ant sniego?
– Kai Lietuvoje gyveni, tai žiemos laikotarpiu tenka dažnai. Deja, Lietuvoje neturime tokių sąlygų, kad galėtume visus metus sportuoti lauke, nes matote, prisnigę. Bet nuotaikos geros, stengiamės išspausti maksimumą ir pasiruošti ateinančioms rungtynėms.
– Kaip atrodė pirmasis susitikimas su naujuoju rinktinės treneriu Tomu Ražanausku?
– Buvo pirmasis susirinkimas, tai treneris save prisistatė, personalą, daug nekalbėjome, bet dabar sąlygos tokios, kad svarbiausia negauti traumos. Didysis tas pasiruošimas vyks Juodkalnijoje, žiūrėsime kokios ten sąlygos, kokia aikštė ir taip toliau. Kol kas įspūdis tikrai geras, treneris noriai bendrauja su žaidėjomis ir jau analizavo mūsų praėjusias rungtynes.
– Grupėje kovosite su Azerbaidžanu ir Juodkalnija. Kiek tai yra palankios varžovės?
– Labai sunku vertinti, palankios ar nepalankios, nes su jomis labai seniai žaidėme. Abi komandos yra įveikiamos, bet aišku, priklausys nuo to, kiek abi komandos įdės pastangų. Ruošiamės labai stipriam varžovui, nes kitaip ir būti negali. Reikia žaisti, o rezultatas tada jau paskutinis dalykas. Jeigu gerai žaisi, tai pergalė ateis.
– Ar su nauju treneriu rinktinėje norisi labiau save parodyti ir kovoti aikštėje?
– Labiau kovoti – nėra. Mes ir taip labai kovojame visada, kai žaidžiame už nacionalinę rinktinę, už Lietuvą, su geriausiomis šalies futbolininkėmis. Pati kaip žaidėja tu nori laimėti, nori laimėti su komanda, su treneriu, su personalu, kad ir koks jis bebūtų. Norime laimėti ir žiūrovams, sirgaliams, šeimai ir apskritai tiems, kurie domisi moterų futbolu. Be abejo, žaidėjos, kai yra naujas treneris, visada rodys dar daugiau pastangų, nes naujas treneris gali kitaip pamatyti žaidėją. Gal jis kitą mąstymą turi, kaip ta žaidėja turėtų atrodyti. Visos turi savo stiprybių.
– Yra tekę girdėti apie išskirtinę atmosferą moterų rinktinėje. Kaip ją galėtumėte apibūdinti savais žodžiais?
– Visų pirma, tai yra šeima. Nežaidžiame už pinigus, mes nežaidžiame dėl pinigų. dauguma žaidėjų nėra profesionalės, negauna atlyginimų ir taip toliau. Kažkas palieka darbus, pasiima atostogas, palieka vaikus. Dėl to tą laiką stengiamės atiduoti čia, visa širdimi, viena kitą palaikome. Tai yra šeima – jeigu būna blogai, viena kitą palaikome, žaidžiame širdimi. Aišku, nesakau, kad vyrai to nedaro, bet pas moteris yra kitaip. Mes truputį kitoje pusėje, tas moterų futbolas. Visada gera sugrįžti ir žaisti kaip viena komanda.
– Lietuvos moterų A lygoje – 6 komandos, joje nebežais Joniškio „Saned“. Kaip vertinate artėjančio Lietuvos klubinio sezono paveikslą?
– Visada norisi, kad lygoje būtų kuo daugiau komandų, bet tos komandos turi būti konkurencingos. Nesinori žaisti prieš komandą, kur žinai, kad bus lengvesnis tas rezultatas. Ypatingai kai žaidžia, tarkime „Gintra“ prieš „Saned“ ir būna tikrai negražus tas rezultatas. Taip, negalime nuvertinti ir „Saned“, bet jų sprendimas nebedalyvauti A lygoje, manau, nėra blogas. Yra 6 konkurencingos komandos, atėjo „Žalgiris“, tai labai džiugu, nes tai jauna komanda – žaidėjos perspektyvios, žaidžia jaunimo rinktinėse. Smagu, kad klubai turi tą požiūri kelti tą moterų lygį ir aukščiausią čempionatą. Manau sezonas bus įdomus, nes ta konkurencija tampa vis didesnė, ypatingai dėl pirmos vietos.
– Šiek tiek nukrypstant nuo futbolo, atsižvelgiant į šių dienų aktualijas, ar teko pačiai susidurti su nederamu trenerių elgesiu, jų užėjimais į rūbines?
– Tai labai slidi tema. Kai esi sporte ir yra treneriai vyrai, kineziterapeutai anksčiau irgi buvo vyrai. Labai priklauso, kaip ir kas tai priima. Treneriai visada turi atsargiau prieiti prie žaidėjų, tas rankos padėjimas ant peties nebūtinai kažką reiškia. Treneris būtinai turi pažinoti žaidėją – ar jai reikia to rankos padėjimo ant peties ir taip toliau. Man asmeniškai nėra tekę to patirti. Sporto lygis Lietuvoje kyla ir manau, kad su kiekvienu tokiu incidentu, patys treneriai bando susimąstyti ar tinkamai yra elgiamasi su merginomis, ar ne. Kartais ir su kolegomis pašnekame, kad turime būti atsargūs. Jeigu yra kažkas ne taip, kalbėkimės komandoje ir dėl to, ar rinktinėje viskas tvarkoje.
Lietuvės Tautų lygoje vasario 25 d. išvykoje žais su Juodkalnija, o kitos rungtynės laukia balandį namuose prieš Azerbaidžaną.
