2024-ieji buvo tikrai įspūdingi sporto metai Lietuvai. Per pastaruosius 12 mėnesių krito ne vienas rekordas, kolekcijos pasipildė medaliais, o lietuvių vardai buvo minimi visame pasaulyje.
Į šipulius sudaužytas pasaulio rekordas, olimpiniai ir paralimpiniai medaliai bei istorinės pergalės – tokiais žodžiais būtų galima apibūdinti 2024-uosius Lietuvos sporte. Daugybė lietuvių pergalių padovanojo puikias emocijas visiems sporto aistruoliams, o LRT kviečia dar kartą peržvelgti ryškiausius sporto įvykius.
Spindesys olimpinėse ir paralimpinėse žaidynėse
Kas ketverius metus vykstančios olimpinės ir paralimpinės žaidynės yra šventė kiekvienam sporto sirgaliui, o sportininkams – neabejotinai svarbiausi startai. 51 ryžtingai nusiteikęs olimpietis ir 9 paralimpiečiai šią vasarą vyko į Paryžių, kur visomis išgalėmis kovojo dėl kuo aukštesnių vietų.
Didelis lietuvių užsispyrimas ir noras Lietuvai padovanojo net 5 medalius didžiausiame sporto renginyje. Sportininkai parsivežė du olimpinius sidabrus, dvi olimpines ir vieną paralimpinę bronzą.
Pirmasis žaidynių medalis buvo iškovotas irkluotojos Viktorijos Senkutės, kuri vienviečių valčių finale distanciją įveikė per 7 min. 20,85 sek. ir iškovojo bronzą.
„Mano didžiausia svajonė buvo stovėti ant pakylos su tokio lygio sportininkėmis. Čia yra pirmas mano medalis suaugusiųjų lygyje ir tai yra olimpinis medalis – kas gali būti geriau už tai?“ – po įspūdingo finišo kalbėjo sportininkė.
Vėliau neįtikėtiname disko finale kovėsi Mykolas Alekna. Lietuvis jame pagerino savo tėčiui Virgilijui Aleknai priklausiusį olimpinį rekordą ir nusviedė 69,97 m, tačiau džiaugtis teko neilgai. Netrukus įrankį trimis centimetrais toliau švystelėjo Jamaikos metikas Roje Stona ir pasipuošė auksu, o lietuviui debiutinėse žaidynėse atiteko sidabras.
„Tikrai beprotybė. Smagus finalas, smagu yra būti to dalimi, esu patenkintas medaliu, vis tiek į Lietuvą vežu dar vieną medalį, dėl to yra labai džiugu. Nepavyko laimėti, pavyks laimėti kitą kartą. Apmaudo nėra, medalis yra medalis“, – po finalo tada kalbėjo M. Alekna.
Trečiąjį medalį į Lietuvos kolekciją pridėjo 3x3 krepšinio rinktinė. Aurelijaus Pukelio, Šarūno Vingelio, Gintauto Matulio ir Evaldo Džiaugio ketveriukė kovoje dėl trečios vietos 21:18 įveikė Tokijo žaidynių čempionus latvius ir pasipuošė istorine bronza.
Galiausiai lietuvius dar vienu sidabru apdovanojo breiko meistrė Dominika Banevič-Bgirl Nicka. 17-metė finalinėje kovoje nusileido tik japonei Ami Yuasa-Bgirl Ami.
„Smagu, kad laimėjau sidabrą, džiaugiuosi, nes visas tas kelias, kuris buvo praeitas iki to, jautėsi ir spaudimas, buvo daug minčių. Bet aš prisiminiau, kas aš esu, kad esu Nicka, kad man pirmoje vietoje yra breikas ir tai yra mano gyvenimas. Ką šiandien padariau, tai, aišku, mes parašėme istoriją, bet aš parodžiau pasauliui, kas yra breikas“, – po istorinės pergalės šypsena pasipuošusi kalbėjo Nicka.
Pasibaigus olimpinėms žaidynėms dėl medalių kautis į Prancūzijos sostinę išvyko paralimpiečiai, o namo jie taip pat grįžo ne tuščiomis. Dziudo imtynininkas Osvaldas Bareikis po itin sunkios kovos 1:0 nugalėjo prancūzą Nathaną Petit ir pasipuošė bronzos medaliu. Tai jam buvo antrasis paralimpinis medalis karjeroje.
Solidus medalių kraitis čempionatuose
Ne vieną nuostabų pasirodymą lietuviai sukūrė ir įvairių sporto šakų čempionatuose. Metų pradžioje Kaune vyko Europos dailiojo čiuožimo čempionatas, kuriame Lietuvos pora nuskynė istorinius medalius.
„Žalgirio“ arenoje laisvąją programą be priekaištų atlikę Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius surinko 122,64 balo ir pasiekė geriausią karjeros rezultatą. Naujas rekordas užfiksuotas ir bendroje įskaitoje – 203,37 balo, o tai atnešė bronzos medalius.
„Tai buvo mūsų svajonė, daug metų kartu čiuožėme, kad pasiektume šį momentą, buvo daug sunkumų, paaukojimų, kiekvieno iš mūsų. Palikti areną su šiuo pasiekimu, tai reiškia visą pasaulį. Mes įdedame visą sielą ir širdį į tai, ką darome. O galėti tai parodyti Kaune, šiandien, per istorinę dieną Lietuvai... Tai yra be galo gera, reiškia beprotiškai daug“, – sausio 13-ąją pasipuošusi bronza kalbėjo A. Reed.
Birželio pradžioje Romoje susirinko geriausi žemyno lengvaatlečiai. Į karštąją Italiją išvyko ir būrys lietuvių, o su bronzos medaliu namo grįžo M. Alekna. Geriausiu, ketvirtuoju, bandymu jis numetė 67,48 m ir nusileido tik slovėnui Kristjanui Čehui ir austrui Lukui Weisshaidingeriui.
Neilgai trukus į Serbiją išsiruošė geriausi Lietuvos plaukikai, kur buvo pasiekta dar viena istorinė pergalė. Lietuvos 4 po 200 metrų laisvuoju stiliumi vyrų estafetės rinktinė distanciją įveikė per 7:08.04 min. ir pasipuošė auksu.
Tame pačiame čempionate Danas Rapšys 200 m laisvuoju stiliumi rungtyje iškovojo sidabrą, o 100 m krūtine bronza pasipuošė Andrius Šidlauskas.
Dar ryškiau suspindėjo Lietuvos plaukimo jaunimas, kurie vieną po kito medalius raškė Europos jaunimo plaukimo čempionate. Tajus Juška bronzą iškovojo 50 m laisvuoju stiliumi rungtyje, o auksą – 100 m distancijoje. Kristupas Trepočka aukščiausios prabos medaliu pasipuošė 200 m laisvuoju stiliumi rungtyje, o Mantas Kaušpėdas – 50 m nugara. Dar vieną aukso medalį į Lietuvos sąskaitą pridėjo 50 m krūtine greičiausiai nuplaukusi Smiltė Plytnykaitė.
Galiausiai bronzą į kolekciją pridėjo Lietuvos 4 po 100 m mišrios kombinuotos estafetės komanda, kurią sudarė M. Kaušpėdas, S. Plytnykaitė, K. Trepočka ir Sylvia Statkevičius.
Be apdovanojimų Europos čempionate neliko ir irkluotojai. Donatos Karalienės ir Dovilės Rimkutės duetas iš Vengrijos parsivežė sidabro medalius, o Giedrius Bieliauskas iškovojo bronzą.
Galiausiai besibaigiant metams pasaulinėje arenoje dar kartą sužibėjo Rūta Meilutytė. Plaukikė pasaulio čempionate trumpajame baseine (25 m) iškovojo aukso medalį 50 m krūtine rungtyje. Tai R. Meilutytei buvo jau ketvirtas aukso medalis tokiame čempionate būtent šioje rungtyje.
Be įspūdingų pasiekimų šiemet neliko ir Lietuvos autosporto atstovai. Dakaro ralyje Benediktas Vanagas ir Kuldaras Sikkas bendroje įskaitoje įsitvirtino 8-oje pozicijoje ir taip iškovojo visų laikų aukščiausią vietą tarp lietuvių Dakaro automobilių įskaitoje.
Trečiąja vieta Dakare džiaugęsis Rokas Baciuška 2024-aisiais užfiksavo rekordinį pasiekimą – iškovojo trečiąjį ralio-reidų čempiono titulą.
Svarbus triumfas buvo užfiksuotas ir vietiniame čempionate. Lietuvos krepšinio lygoje antrą kartą per trejus metus trofėjų iškovojo Vilniaus „Rytas“, kuris finalo serijoje palaužė daugkartinį čempioną Kauno „Žalgirį“.
Aikčioti vertę rekordai
Turbūt garsiausiai nuskambėjęs lietuvių pasiekimas buvo užfiksuotas varžybose nedideliame Ramonos miestelyje JAV. Ten M. Alekna įspūdingai pagerino net 38 metus nepajudintą pasaulio disko metimo rekordą.
Lietuvis jau pirmuoju bandymu diską skraidino už 72 metrų ribos (72,22 metro), trečiuoju bandymu numetė 72,89 metro, o penktuoju pagerino pasaulio rekordą – 74,35 m.
Visi 6 lietuvio metimai skriejo už 70 metrų ribos (72,21 – 70,32 – 72,89 – 70,51 – 74,35 – 70,50).
Pasaulio rekordas nuo 1986 metų priklausė vokiečiui Jurgenui Schultui ir siekė 74,08 metro. Jis buvo pasiektas Vokietijoje.
„Na taip, įspūdinga... Iš tikrųjų dar sunku suvokti. Labai geros varžybos, buvo visos sąlygos pasaulio rekordui gerinti – stiprus vėjas, šilta. Tiesiog pavyko atlikti technišką metimą ir esu labai laimingas. Vis dar truputį esu šoko būsenos, sunku suprasti, ką padariau. Rezultatas mane labai tenkina, esu labai laimingas“, – su šypsena veide po šio pasiekimo LRT.lt žurnalistui Matui Bagamolovui komentavo M. Alekna.
Visą puokštę Lietuvos rekordų lietuviai pagerino jau minėtame pasaulio plaukimo čempionate trumpajame baseine (25 m).
Moterų 100 metrų nugara rungtyje Justine Elizabeth Murdock distanciją įveikė per 59,56 sek. ir pagerino nuo 2019 metų Ugnei Mažutaitytei priklausiusį rekordą (59,73 sek.). Dar vieną rekordą ji pagerino ir perpus trumpesnėje distancijoje, kurią įveikė per 27,52 sek.
100 m laisvuoju stiliumi plaukęs Tomas Navikonis distanciją įveikė per 46,09. Taip jis pagerino tiek savo asmeninį, tiek ir Lietuvos rekordą.
Mantas Kaušpėdas čempionate pagerino sau pačiam priklausiusį rekordą, kai perplaukime 50 m nugara įveikė per 22,91 sek. Savo pačios rekordą taip pat dar kartą pranoko ir Kotryna Teterevkova. Lietuvė 200 m plaukimo krūtine atrankoje užfiksavo 2:20.48 min. rezultatą.
