Olimpiečių cikle – Mykolas ir Martynas Aleknos, olimpinėse žaidynėse Paryžiuje debiutuosiantys jaunesni nei tituluotasis jų tėtis Virgilijus Alekna. Paskui brolius į disko metimo sektorių atsargiai bando žengti ir jų jaunėlė sesuo.
Abu broliai pripažįsta, kad olimpinės žaidynės yra išskirtinės varžybos, jų nesulyginsi nei su pasaulio, nei su Europos čempionatais. „Į olimpines žaidynes visada žiūrėdavau kaip į svajonę“, – sako Mykolas Alekna. Jam antrina ir Martynas: „Net nežinau, kas sporto karjeroje galėtų būti aukščiau, olimpinės žaidynės – karjeros viršūnė.“
Nors lauke svilina didžiulis karštis, treniruoklių salėje Vingio stadione vėsu ir gaivu. Tuo pasirūpina gerokai anksčiau į treniruotę atvykęs Mantas Jusis, jau seniai broliams tapęs ne tik treneriu, bet ir ištikimu bendražygiu, ir draugu, ir...
„Ir dar, ir dar, ir dar. Taip, didžiąją dalį aš atlieku. Jų sveikata rūpinuosi iš kineziterapinės pusės, tiek fiziniu rengimu, tiek technika. Tikrai nemažai esu apsiėmęs ir kol kas viskas išeina. Tai nieko ir nekeičiam. Kai nesugebėsiu ar pritrūks žinių, tai į komandą pasikviesim naujų žmonių“, – sako M. Jusis.
Su abiem broliais M. Jusis dirba nuo 2018 m. spalio. Dukart olimpinio čempiono prašymą treniruoti sūnus jis priėmė drąsiai, nors treneriu buvo dirbęs vos trejus metus. Virgilijaus Aleknos lūkesčiai pasiteisino su kaupu. Kartu užaugo ir kitą lygį pasiekė ir treneris, ir sūnūs.
„Reikėtų pripažinti, kad Mykolas yra unikumas. Vos 21 metų, o jau jauniausias visų laikų Europos čempionas, pasaulio čempionato prizininkas, pasaulio rekordininkas, ko nepavyko tėčiui per visą karjerą. Tai yra unikalus pasiekimas. Martyno rezultatui taip pat geri. Jam 23 metai ir praeitą sezoną diską metė 67 metrus. Šį sezoną 66 metrus ir tai yra rimtas ženklas, kad jis žengia link disko metimo elito“, – savo auklėtinių pasiekimais džiaugiasi treneris.
Net penkeriose olimpinėse žaidynėse dalyvavęs ir du aukso bei vieną bronzos medalį iškovojęs Virgilijus Alekna jose debiutavo 1996 metais Atlantoje, būdamas 24 metų. Mykolui Paryžiuje bus dar tik 21, Martynui – 23 metai.
Vyriausiasis V. Aleknos sūnus gimė prieš pat Sidnėjaus olimpines žaidynes, kuriose jo tėtis pirmą kartą tapo olimpiniu čempionu. Jo žmona Kristina Aleknienė varžybas žiūrėjo su verkiančiu kūdikiu ant rankų: „Taip ir žiūrėjau, paskui jau neištvėriau, nunešiau į kitą kambarį, labai norėjosi pamatyti kiekvieną momentą“, – 2000 m. po vyro triumfo Sidnėjuje LRT TELEVIZIJAI sakė K. Aleknienė.
Vos pramokęs vaikščioti tėvo užkabintą pirmąjį aukso medalį oro uoste pasimatavo ir Mykolas. Dukrelė gimė prieš Pekino olimpines žaidynes, kuriose V. Alekna laimėjo bronzą. Iš viso į Lietuvą disko metikas parvežė net 10 olimpinių žaidynių, pasaulio ir Europos čempionatų medalių. Užaugę su tėčio pergalėmis apie profesionalią sportininko karjerą nuo mažens svajojo ir visi trys čempiono vaikai.
Apie tai, kad sportuoja jie pasakojo dar 2017 m., kai kalbinome dokumentiniam filmui „Virgilijus Alekna. Širdžių čempionas“. Tiesa, disko metimu tada žavėjosi tik Martynas ir tėvas sakė, kad tai jis daro labai techniškai, o Mykolo diskas kol kas skrieja „kaip varna“. „Sako, kad galiu daug pasiekti, kad gerai mėtau ir panašiai. Geriau už bendraamžius“, – kalbėjo Martynas.
Jaunesnis jo brolis tuo metu labai norėjo tapti geru futbolininku, kaip ir iki šiol žavėjosi ir palaikė ispanus, o lengvąją atletiką lankė tik todėl, kad to norėjo tėtis.
„Dvi dienas einu į lengvąją atletiką, o visas kitas į futbolą“, – sakė Mykolas Alekna ir pripažino, kad futbolui skirtų visą laiką, bet mesti lengvosios atletikos neleidžia tėtis. Septintoje klasėje mokęsis paauglys manė, kad jam geriausiai sekasi šokti į aukštį. Disko metimą buvo bandęs, bet tikino, kad tai jam nesiseka. Tuo metu 9 metų Gabrielė dar tik rinkosi ką lankyti: „Tėtis nori, kad mėtyčiau diską, o mama, kad dainuočiau“, – sakė mergaitė.
Sūnus V. Aleknos norus jau išpildė. Dukra bando, kaip ir mama jaunystėje, šokinėti į tolį, bet neatmeta galimybės išbandyti jėgas ir disko metimo sektoriuje.
„Bando ir tėvai įkalbėti, ir treneris Jusis bando. Gal šiais metais ir pradės, nors pati dar abejoja, ar nori, ar nenori, dar į tolį šokinėja. Dabar gal tas progresas sustojo šuoliuose į tolį, galvoja gal į diską pereit“, – apie sesės pasirinkimus svarsto Martynas Alekna. Kitas brolis, Mykolas, mano, kad Gabrielė, kaip ir jis, nori tapti profesionalia sportininke, todėl pasirinks tai, kas jai labiausiai tiks.
„Aš pradėjau nuo futbolo, bet pamačiau, kad ten yra kiek sunkiau, gal neturiu tiek talento, o disko metime viskas sekėsi paprasčiau. Vis tiek norėjau tapti sportininku. Sesė irgi labai svajoja tapti sportininke, tai jai gal nesvarbu kokia rungtis, bet svarbu, kad jai gerai sektųsi, nes nori būti geriausia. Manau, kad spaudimo nėra. Taip išėjo, kad jau genai davė, jog disko metime mums labai gerai sekasi“, – sako du kartus iš eilės geriausiu metų Lietuvos sportininku išrinktas disko metikas.
Tačiau kol kas apie olimpines aukštumas dar tik svajojanti sesė vyks su tėvais į olimpinį Paryžių palaikyti brolių. Pasak Mykolo Aleknos, iki žaidynių likus kelioms savaitėms, namuose įtampos nėra, greičiau atvirkščiai – visi laukia artėjančios šventės. Šiemet seniausią vyrų lengvosios atletikos pasaulio rekordą pagerinęs disko metikas stengiasi nekreipti dėmesio ir į gerokai išaugusius visuomenės lūkesčius.
„Tiesiog sportuoju. Ar pasisektų, ar nepasisektų, vis tiek darau tai, kas man patinka. Šiaip spaudimas gal labiausiai ateina iš paties savęs, nes norisi gerai pasirodyti. Iš aplinkinių tikrai nepasakyčiau, kad spaudimą jaučiu. Stengsiuosi į olimpines žaidynes žiūrėti kaip į paprastas varžybas ir taip dalyvauti, kaip dalyvauju visada“, – tikina Mykolas Alekna.
Vis tvirčiau jaučiasi ir patirties pasaulio bei Europos čempionatuose jau įgijęs Martynas Alekna.
„Praeitais metais prieš pasaulio čempionatą, kai buvo pirmos aukšto lygio varžybos, iš tiesų buvo ir jaudulio, ir visko. Dabar jau manau, kad turiu patirties, tai žymiai viskas ramiau. Mūsų su treneriu tikslas papulti į šešioliktuką. Toks minimalus tikslas. O svajonė būtų patekti į finalą“, – lūkesčiais Paryžiuje dalijasi Martynas Alekna.
Treneris M. Jusis mano, kad techniškai gerai pasiruošę abu broliai, tačiau labai svarbu, kaip jiems pasiseks kvalifikacinėse varžybose, kuriose bandymų būna mažiau ir jos būna net sunkesnės nei finalas.
„Jauniems atletams tai yra psichologinė įtampa įveikti kvalifikacines varžybas. Jos vyksta ryte. Patyrę vilkai pirmais bandymais patenka į finalą, tu iš karto pradedi jaudintis. Kai jaunas atletas esi, turi būti pasirengęs viskam. Net ir nesėkmei. Tai reikia pasiruošti, kad gali būti visko, bet, mano manymu, Mykolas jau tituluotas ir patyręs sportininkas. Nors jam tik 21 metai, tikrai turėtų įveikti kvalifikacines varžybas, o finale jau pamatysim. Šių metų svajonės išsipildymas būtų trys disko metikai finale“, – sako treneris.
2022-aisiais uraganiniu greičiu į pasaulio elitą įsiveržęs ir nuostatas, kad disko metikų branda ateina nuo 25 metų, sulaužęs Mykolas Alekna pripažįsta, kad olimpinės žaidynės yra išskirtinės varžybos. „Jose dar nesu buvęs ir nežinau, kaip jausiuosi“, – sako atletas. Tačiau JAV psichologiją studijuojantis pasaulio rekordininkas mano, kad pavyks suvaldyti emocijas, ir neslepia, kad jo ambicijos pačios aukščiausios.
„Išmoksti nusiteikti varžyboms. Vis tiek pralaimėjimai, pamokos kažkokios padeda, einant laikui vis geriau sekasi svarbiausiais momentais pademonstruoti vis geresnius rezultatus. Ypač šiais metais pajutau, kad po truputį atėjo branda. Vis tiek jau treti metai suaugusiųjų sporte, tai varžybų labai nesureikšminu. Atsikeliu iš ryto, apie jas net negalvoju, numiegu pietų. Tada, jau likus dviem valandoms iki varžybų, ateina tas jausmelis, tos mintys. Pastebėjau, kad kuo ilgiau jas pavyksta nukreipti, tuo geriau sekasi. Kai pernai įvykdžiau normatyvą, buvau nusiteikęs, kad važiuosiu kovoti dėl aukščiausių vietų“, – apie tikslus Paryžiuje drąsiai kalba Mykolas Alekna.
M. Jusis labai tiksliai įvardija skaičius, atnešiančius disko metikui Paryžiuje auksą. „70 m 30 cm“, – sako treneris. Labai panašiai mano ir Mykolas Alekna.
„Manau, olimpinis rekordas kris, manau, aukso medaliui tikrai reikės mažiausiai 70 metrų“, – mano pasaulio rekordininkas.
