Lietuvos rinktinės vairininkas Edgaras Jankauskas LFF stadione bergždžiai šūkavo prie šoninės linijos savo auklėtiniams, kurie, atrodė, net nerodė noro laimėti. Tai atspindėjo ir galutinis rezultatas 1:4 (0:3). Kad trūko agresijos, spaudos konferencijoje pripažino ir pats apie pasitraukimą iš UEFA Tautų lygos C diviziono, bet ne iš vyriausiojo trenerio pareigų galvojantis strategas.
„Visada greitas praleistas įvartis išmuša komandą iš pusiausvyros, tačiau žaidžiant tokiame lygoje to neturėtų būti. Truko agresijos, greičio, nesugebėjome sustabdyti varžovų, galbūt reikėjo daugiau stabdyti atakas su pražangomis. Praleidome du įvarčius po kontratakų. Matėme, kokio meistriškumo yra varžovai“, – pripažino E. Jankauskas.
Tačiau dar prieš 10-ą minutę negausiai LFF stadione susirinkusius sirgalius nutildžiusį Stefano Mugošos taiklų smūgį mūsiškiai jau buvo supančioti svečių ekipos aktyvaus spaudimo.
35-ą minutę dvikovos rezultatas tapo 0:2, o baigiantis kėliniui Stefanas Mugoša taikliu smūgiu nuo 11 metrų žymos užtvirtino sako ekipos pranašumą. Viskas, kuo atsakė mūsiškiai – kiek daugiau sąmyšio sukėlęs Vykinto Slivkos skersavimas į baudos aikštelę ir Rolando Baravyko tolimas smūgis šalia vartų. Pagal tai, kaip žaidė Lietuvos rinktinė, jau po pirmojo kėlinio buvo aišku, kad mintis apie revanšą už pralaimėjimą Podgoricoje 0:2 teks atidėti vėlesniems laikams.
E. Genio/LRT nuotr.
Vos prasidėjus antrai rungtynių pusei buvo atlikti du keitimai – aikštę dėl traumos pasekmių paliko Fiodoras Černychas, kurį pakeitė Deimantas Petravičius, o vietoj Modesto Vorobjovo aikštėje pasirodė Mantas Kuklys. Nors Škotijoje žaidžiantis D. Petravičius vos įėjęs į aikštę pridėjo taip reikiamos agresijos atakoje, tačiau galiausiai ir jo pasirodymas nedavė jokios didesnės naudos.
Rungtynių pabaigoje dar kartą kamuolį į vartus pasiuntę juodkalniečiai džiaugėsi puikia pergale.
„Tai išties gražios rungtynės, disciplinuota pergalė. Tačiau turėjome daug problemų ruošiantis, tad tie keturi įvarčiai yra didelis pasiekimas“, – po rungtynių pripažino svečių ekipos vyriausiojo trenerio asistentas.
Ir vienintelis, nors ir itin gražus Rolando Baravyko smūgis per save ir kiek sumažino kartėlį, tačiau piktos aktyviausių Lietuvos rinktinės sirgalių skanduotės „Mes norim paklaust/Mes norim paklaust/Kas čia per š*das/Mes norim paklaust“ apibendrino padėtį – sužaistos itin prastos rungtynės.
„Tai ko gero yra stipri komanda, o stiprios komandos yra neparankios. Šįkart stipresnė komanda laimėjo. Mes padarėme pernelyg daug klaidų, praleidome įvartį po kampinio, du įvarčius po kontratakų, tokiame lygyje neatleidžiama. Turi išnaudoti tokias galimybes“, – pralaimėjimo priežasčių ieškojo E. Jankauskas.
Jam šiame Tautų lygos turnyre liko vadovauti dar dvejoms savo komandos rungtynėms – išvykoje bus sužaista su Rumunijos ir Serbijos komandomis. Nors sėkmingai susiklosčius aplinkybėms ir galėtų išsilaikyti C divizione, E. Jankauskas, panašu, jau susitaikė su iškritimu į žemesnį D divizioną, bet apie savo padėtį negalvoja.
„Teoriškai yra, praktiškai nebėra šansų pasikelti į trečią vietą. O dėl ateities negalvoju. Yra žmonės, kurie priima sprendimus, kurie vertina darbą, įdirbį ir tai turėtų būti jų sprendimas“, – tvirtino rinktinės strategas.
