Galimas lažybų bendrovių reklamos draudimas jau kurį laiką skaldo nesutariančias puses ir ypač gąsdina sporto pasaulį. Pastaraisiais metais Lietuvoje vienas po kito klubai ėmė vadintis lažybų bendrovių pavadinimais, taip vadinasi jau ir Lietuvos sporto lygos. Krepšinio pasaulis sutaria kone vieningai – lažybininkų parama yra nepakeičiama ir jos praradimas būtų itin skaudus smūgis. Tiesa, galimi pinigų praradimai žiūrint į procentinę klubų biudžeto dalį neatrodo tokie tragiški.
Lietuvos krepšinio lyga sezoną pradėjo savo pavadinime turėdama lažybų bendrovės „Betsafe“ vardą, o iš 12 lygos klubų net 4 sezono pradžioje lažybininkų pavadinimą turėjo ir klubo varde.
Sezono metu iš lygos pasitraukė „Gargždų“ komanda, tačiau penktasis klubas, Vilniaus „Wolves“, į savo pavadinimą įtraukė lažybų bendrovės prekių ženklą. Tad dabar LKL beveik pusė klubų turi lažybų bendrovės pavadinimą klubo varde, o dar trys – Kauno „Žalgiris“, Vilniaus „Rytas“ ir Klaipėdos „Neptūnas“ – lažybų bendrovę turi svarbiausių rėmėjų sąraše.
„Ryto“ rėmėjų sąraše kompanija „7bet“ turi „sidabrinio“ rėmėjo statusą, „Neptūno“ rėmėjų sąraše ta pati kompanija yra tarp „didžiųjų“ rėmėjų, „Žalgirio“ partnerių sąraše bendrovė „TOPsport“ yra tarp „generalinių“ partnerių.
Vadinasi, LKL tik 3 iš 11 klubų nėra remiami lažybų bendrovių.
Lietuvos krepšinio federacija, kurią irgi remia lažybų bendrovė „Betsafe“, yra paskaičiavusi, kokią dalį bendro Lietuvos krepšinio biudžeto sudaro lažybininkų pinigai.
Anot LKF generalinio sekretoriaus Mindaugo Balčiūno, tai yra apie 2,5–3 mln. eurų (be „Twinsbet“ ir „Wolves“ sandėrio), kitaip tariant, – apie 20 proc. visų krepšinio turimų pinigų. Bendrovės „Betsafe“ parama sudaro apie 7 proc. LKF biudžeto.
„Tai reikšminga dalis, atrodo, kad nedaug, bet po 7, po 7 – taip ir susidaro. Lažybininkai tikrai moka solidžius pinigus, jie yra dosnūs rėmėjai. Lažybininkų verslas yra susijęs su sportu tiesiogiai, todėl jie daugiau ir investuoja. Pagal jų verslo specifiką apie 80–90 proc. pajamų jie atiduoda atgal į reklamą, komunikaciją. Parduoti tas pačias pozicijas už tuos pačius pinigus kitam sektoriui būtų labai sudėtinga“, – LRT.lt sakė M. Balčiūnas.
Jo pateiktus skaičius patvirtino ir LKL prezidentas Remigijus Milašius, sakęs, kad lažybininkų indėlis ir į lygos klubų biudžetus siekia apie 4,5 mln. eurų (skaičiuojama su nauja „Twinsbet“ ir „Wolves“ sutartimi), o pačiai lygai bendrovė „Betsafe“ sumoka 550 tūkst. eurų iš 4,3 mln. eurų lygos biudžeto.
„Šiuos pinigus mes beveik visus atiduodame klubams. Šių metų LKL prizinis fondas, sudėjus su Karaliaus Mindaugo taure, yra apie 1 mln. eurų. Tai reiškia, kad klubai netektų pusės šios sumos. Tai tikrai yra didelė suma“, – sakė R. Milašius.
Krepšinio klubai ne visi noriai atskleidžia, kiek pinigų gauna iš lažybininkų, tačiau yra ir kalbančių atvirai.
Štai neseniai įkurtą kompaniją „Twinsbet“ į savo klubo pavadinimą įtraukęs „Wolves“ atskleidė, kad sutarties vertė yra 6 mln. eurų per 3 metus. Suma didžiulė, tačiau daug kam kyla visiškai pagrįsta abejonė – ar čia tikrai yra rėmimo sutartis, ar tiesiog klubo savininko Gedimino Žiemelio pinigų perdėjimas iš vienos kišenės į kitą.
Tuo tarpu Utenos „Juventus“ klubo, kurio visas pavadinimas yra „Uniclub Casino – Juventus“, vadovas Eimantas Skersis neslepia, kiek kainuoja nusipirkti komandos pavadinimą.
„Nėra didelės paslapties, kad mūsų lygio klubo pavadinimas kainuoja apie 100 tūkst. eurų, ta suma gali svyruoti tarp 90–120 tūkst. priklausomai nuo komandos, bet suma yra maždaug tokia“, – LRT.lt sakė E. Skersis.
Utenos klubo biudžetas 2023–2024 m. sezone siekia apie 1,3 mln. eurų, tad lažybininkų indėlis 10 procentų nesiekia. Tai neskamba kaip suma, kurios praradimas sugriautų klubą. E. Skersis tam pritaria.
„Ne, aš katastrofos nematyčiau. Faktas, kad kiekvienas euras, ypač provincijos komandos, yra svarbus ir biudžetą surinkti nėra lengva. Konkuruoti bandai su geriausiomis komandomis ir kiekvieną prarastą eurą turėtume surasti kaip padengti arba tiesiog silpninti komandą. Aišku, kad tai būtų silpnesnė žaidėjų grandis. Sugriauti tikrai nesugriautų klubo, bet lygiui atsilieptų“, – teigė E. Skersis.
Kėdainių „Nevėžio-Optibet“ klubo direktorius Vytenis Gulbinas sakė, kad lažybininkų pinigai sudaro 15 proc. komandos biudžeto.
„Ši parama yra labai sunkiai pakeičiama. Šiuo metu rėmėjų ratas yra labai susiaurėjęs dėl ekonominės situacijos. Didelė dalis rėmėjų yra vietiniai verslai, jų parama yra iš idėjos ir paremta bendruomeniškumu. Darbas su kitais rėmėjais (ne vietinėmis įmonėmis) yra labai sudėtingas ir apribotas.
Kalbant apie sporto klubus, visi Lietuvos klubai varžosi tarptautinėse rinkose (net ir nedalyvaudami tarptautiniuose turnyruose). Visi klubai varžosi dėl žaidėjų (lietuvių ir legionierių), tačiau jau seniai dėl apribojimų ir neegzistuojančios realios pagalbos sportą remiančioms organizacijomis negalime sukonkuruoti biudžetais ir kartu atlyginimais su kitų šalių klubais“, – į klausimus raštu LRT.lt atsakė V. Gulbinas.
LKL čempionas Kauno „Žalgiris“ turbūt tik už labai didelę pinigų sumą parduotų savo vardą lažybų bendrovei, o gal tai iš viso nėra įmanoma, mat net ir „Žalgirio“ arena neturi jokio komercinio pavadinimo.
Vis dėlto Kauno klubas yra pardavęs lažybų bendrovei „TOPsport“ vietą ant komandos marškinėlių. Tiesa, Eurolygos rungtynėse pagrindinė pozicija marškinėlių priekyje priklauso kompanijai „GO3“, o lažybininkų pavadinimas puikuojasi ant žaidėjų nugarų. LKL varžybose, kur ant marškinėlių gali būti daugiau reklamos pozicijų, yra kiek kitaip.
„Lažybų bendrovės remia daugumą pagrindinių šalies krepšinio ar futbolo lygų, jų parama sudaro nemenką dalį lygų ir jų klubų biudžetų. Tad įstatymo pakeitimai žymiai pablogintų ne tik Kauno „Žalgirio“, bet ir kitų sporto klubų finansinę padėtį. Šios srities atstovai visada buvo svarbūs mūsų partneriai, todėl norime išlaikyti glaudų bendradarbiavimą ir ateityje.
Blogiausio scenarijaus atveju prarastume vieno stambiausių rėmėjų paramą. Istoriškai šio sektoriaus indėlis sudaro apie 20 proc. nuo bendrų lėšų, gaunamų iš partnerių ir rėmėjų, o tai yra gana didelė Kauno „Žalgirio“ biudžeto dalis“, – raštu į klausimus apie galimą lažybų reklamos draudimą atsakė tuomet „Žalgirio“ direktoriumi buvęs Paulius Jankūnas.
Panevėžio „7bet-Lietkabelio“ direktorius Martynas Purlys neatskleidė nei iš lažybų bendrovės gaunamos pinigų sumos, nei procento, kokia tai yra dalis biudžeto: „Kadangi deklaruojama, kad mūsų biudžetas yra 2 mln. eurų, pasakęs procentus aš pasakyčiau ir pinigų sumą. Tai yra komercinė paslaptis, bet lažybų bendrovė „7bet“ yra tarp 3 pagrindinių klubo rėmėjų.“
M. Purlys neigiamai atsiliepia apie bandymą uždrausti lošimų reklamą.
„Galime šia tema labai ilgai diskutuoti, bet viskas prasidėjo nuo vieno žmogaus, kuris galimai, turime dar sakyti galimai, nes Lietuvoje teisingumą juk vykdo teismai, pralaimėjo daug pinigų.
Dar informacija yra nepatvirtinta teismų, bet Seimo nariai jau konstatuoja tai kaip faktą. Kitas dalykas, jeigu vienas žmogus lošia, kodėl turi kentėti sportas? Jeigu išeitų tokie pinigai iš krepšinio, Lietuvos klubų konkurencingumas tikrai sumažėtų. Mes nebegalėtume su užsienio klubais konkuruoti dėl lietuvių krepšininkų, tikėtina, kad jie išvyktų žaisti į užsienį. Kas dėl to nukentės? Sportas, žiūrovai, žaidėjai“, – teigė M. Purlys.
Panevėžiečių vadovas norimą lažybų reklamos draudimą palygino ir su jau seniai Lietuvoje uždrausta alkoholio reklama – kelias apeiti draudimą jau yra žinomas.
„Mes dabar reklamuojame nealkoholinį alų, bet juk visi suprantame, ką mes reklamuojame. Latviai uždraudė lažybų bendrovių reklamą – tai jos įkūrė barus. Reklama dabar atrodo taip – lažybų bendrovės pavadinimas ir šalia parašytas žodis „baras“. Bus draudimas – bus būdas apeiti“, – sakė M. Purlys.
Paklaustas, ar tiki, kad lažybų reklamos draudimas nebus įvestas, M. Purlys teigė tikintis, kad nebus.
Tos pačios nuomonės buvo ir LKF generalinis sekretorius M. Balčiūnas. Jis sakė, kad gali būti, jog bus uždrausta dalis reklamos, dėl kurios gali nukentėti žiniasklaida, bet jis tiki, kad sporte lažybų reklama liks.
„Visame kontekste yra racionalus pasiūlymas, kuris tenkintų ir griežtų reikalavimų šalininkus, ir sporto atstovus. Tos aktyvios, įkyrios reklamos bendroje žiniasklaidoje būtų draudžiamos, bet statinės reklamos sporto pozicijose – ant marškinėlių, ant aikštės, ant LEDų, dar kažkur – manau, išliks. Tikiu, kad ir reguliuotojai, ir visuomenininkai ras pusiausvyrą ir kompromisą. Lažybos yra sporto dalis, tik jos turi būti reguliuojamos.
Aš manau, kad ir nuo nelegalių lažybų dabar jau nukenčia tik pusiau profesionalios lygos, o ne profesionalios. Sportas juk yra apie tai, kas laimės. Įvairūs žinovai, orakulai juk yra dalis sporto“, – teigė M. Balčiūnas.
