Kas antras Lietuvos gyventojas (51 proc.) nepritaria Lietuvos pilietybės atėmimui iš čiuožėjos Margaritos Drobiazko, rodo LRT užsakymu atlikta apklausa.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą LRT užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“.
Apklausa vyko 2023 metų rugsėjo 22 – spalio 7 dienomis. Apklausti buvo 1023 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), tyrimas vyko 109 atrankos taškuose (30 miestų ir 45 kaimai). Tyrimo rezultatai atspindi 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Rezultatų paklaida neviršija 3,1 procentinio punkto, kai pasitikėjimo intervalas 95 proc.
Straipsnis trumpai
- Labiausiai pilietybės atėmimui nepritaria ne lietuvių tautybės žmonės (63 proc. nepritaria).
- Septintadalis apklaustųjų šiuo klausimu nežinojo atsakymo.
- Anot teisės eksperto Dainiaus Žalimo, šis sprendimas yra „klasikinis populistų elgesys“.
- Seimo narė Dalia Asanavičiūtė mano, kad prezidentas pasielgė teisingai atimdamas iš M. Drobiazko pilietybę.
Pilietybės atėmimas
Pilietybė iš M. Drobiazko buvo atimta šių metų rugsėjo 15 dieną.
Prezidentui atimti pilietybę iš M. Drobiazko rekomendavo Pilietybės reikalų komisija, kuri argumentavo, kad buvusi sportininkė viešai reiškia palaikymą karą Ukrainoje vykdančiam Kremliaus režimui.
Pasipiktinimas Lietuvoje kilo po to, kai M. Drobiazko kartu su savo vyru Povilu Vanagu 2022 metų rugpjūčio 9 dieną Sočio olimpiniuose sporto rūmuose „Aisberg“ dalyvavo ledo šou „Gulbių ežeras“. Jau kitą dieną Lietuvos prezidentas G. Nausėda nusprendė atimti iš poros valstybinius apdovanojimus – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordiną.
Vėliau lietuvių pora ir toliau dalyvavo Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo žmonos Tatjanos Navkos organizuojamuose renginiuose. Pati T. Navka yra sulaukusi sankcijų iš JAV, kaip ir jos vyras D. Peskovas.
M. Drobiazko Lietuvos pilietybė buvo suteikta išimties tvarka prieš 30 metų už nuopelnus Lietuvos sportui ir šalies vardo garsinimą. Poroje su P. Vanagu per savo sportinę karjerą ji yra iškovojusi bronzos medalius pasaulio ir Europos čempionatuose. 2002 metų Solt Leik Sičio olimpinėse žaidynėse M. Drobiazko su P. Vanagu užėmė 5-ą vietą. Sportininkai iš viso dalyvavo penkeriose žiemos olimpinėse žaidynėse.
Pritaria trečdalis
LRT užsakymu atlikta apklausa rodo, kad sprendimui atimti pilietybę iš M. Drobiazko pritaria kiek daugiau nei trečdalis (35 proc.) šalies gyventojų. Dar septintadalis (14 proc.) apklausos respondentų neturėjo nuomonės arba neatsakė į šį klausimą.
Pritarimą pilietybės atėmimui santykinai daugiau išsakė 30–49 metų žmonės, rajonų centrų ir mažesnių miestų gyventojai, respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu bei su didžiausiomis (per 1800 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį, specialistai ir tarnautojai, dešiniųjų pažiūrų respondentai.
Apklausa parodė, kad sprendimui atimti pilietybę labiau nepritaria nei pritaria visų demografinių ir socialinių grupių gyventojai, išskyrus dešiniųjų pažiūrų žmones, kurių tokia pati dalis pritaria ir nepritaria.
Labiausiai šiam sprendimui nepritaria ne lietuvių tautybės gyventojai. Tarp jų nepritarimą išreiškė 63 proc., o pritarė – 21 proc.
Tarp teisininkų ir politikų – skirtingi vertinimai
Buvusio Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekano Dainiaus Žalimo nuomone, 51 proc. apklaustųjų, pasakiusių, kad nepritaria pilietybės iš M. Drobiazko atėmimui, nepasidavė politiniam populizmui.
„Labai sveikinu tokius rezultatus. Vadinasi, politinis populizmas dar veikia ne didžiąją daugumą Lietuvos gyventojų. Aš visą laiką sakiau, kad pilietybės atėmimas iš M. Drobiazko yra politinio populizmo aktas, nes mūsų valstybė labai silpna, jeigu ji su įsivaizduojamomis grėsmėmis nacionaliniam saugumui kovoja priimdama specialų įstatymą dėl M. Drobiazko, pritaikydama jį atgaline tvarka ir atimdama pilietybę. Aš visada sakiau, kad nepritariu dėl teisinių priežasčių, kaip teisininkas“, – LRT.lt teigė D. Žalimas.
Pasak pašnekovo, tarptautinėje teisėje nėra pagrindo atimti pilietybę iš minėtos sportininkės, o Lietuvos priimti įstatymai prieštarauja tarptautinėje teisėje įtvirtintiems standartams ir Konstitucijai.
„Laikausi požiūrio, kad Konstitucija negali būti aiškinama kitaip nei tarptautiniais standartais žmogaus teisių srityje. Kadangi visą laiką suvokiau, kad čia yra noras parodyti arba imituoti darbą, užuot sprendus tikras nacionalinio saugumo problemas, sakiau, kad tai yra ne kas kita, o politinis populizmas“, – sakė D. Žalimas.
Jis taip pat akcentavo, jog už tokius veiksmus, kuriuos padarė M. Drobiazko, tokia bausmė, kaip pilietybės atėmimas, nėra taikoma. Toks standartas, koks buvo pritaikytas sportininkei, galėjo būti taikomas valstybės tarnautojams, valstybės pareigūnams, politikams.
„Reikalauti tokio pat ypatingo lojalumo iš paprastų piliečių, kurie neina valstybėje pareigų, nėra jokio pagrindo ir tarptautinis standartas ir yra toks, kad pilietybė gali būti atimta už ypatingą grėsmę keliantį elgesį. Valstybės saugumo departamentas konstatavo, kad tokios grėsmės nėra, todėl ir sakiau, kad tai yra tiesiog neturintis teisinio pagrindo aktas“, – sakė D. Žalimas.
35 proc. apklaustųjų, kurie nurodė pritariantys pilietybės atėmimui, pašnekovas linkęs vertinti kaip politinio populizmo suklaidintus žmones. Jis taip pat akcentavo, kad šiuo klausimu buvo maišomi teisiniai ir moraliniai dalykai, o į teisę moralės normos nėra perkeliamos visu 100 proc.
„Aš lygiai taip pat manau, kad M. Drobiazko elgesys yra amoralus šiomis susiklosčiusiomis aplinkybėmis, bet ne už kiekvieną amoralų elgesį yra atimama pilietybė. Manau, kad gal dalis iš tų 35 proc. yra suklaidinta politinių populistų, dalis tikrai, manau, gal neskiria šių moralinių ir teisinių dalykų. Teisiniai standartai atimti pilietybės už bet kokį nelojalumo valstybei pareiškimą tikrai neleidžia. Gaila, kad mūsų šalis nuėjo tokiu keliu. Aš visą laiką sakiau, kad tai yra Lukašenkos kelias. Pas Lukašenką yra lygiai toks pats pilietybės įstatymas šiuo atveju“, – dėstė D. Žalimas.
14 proc. apklaustų, kurie į klausimą neatsakė arba pasirinko variantą „nežinau“, buvęs KT teisėjas vertina kaip nedidelę dalį.
„14 proc. neturinčių nuomonės tikrai nėra labai daug. Tai irgi yra sveikintina. Tai yra tik vieno žmogaus amoralaus elgesio klausimas. Norėtųsi lygiai tokio paties visuomenės dėmesio kur kas svarbesnėms problemoms. Man tas M. Drobiazko klausimas yra tiesiog nerimtas, nevertas dėmesio. Tai – politinis populizmas, kai žmonės nenori spręsti realių valstybės saugumo problemų ir mes matome, kad jie nesugeba spręsti. Turiu omenyje, dėl tų mokyklų labai pavėluotai išsprendžiama viskas. Kad ir susirinkimų laisvės srityje – policija nežino, ką daryti, kai chuliganai sugriauna susirinkimą. Tada labai lengva parodyti tokią savo veiklą primityviai nukreipiant į vieną asmenį ir teigiant, kad čia taip yra labai saugomas Lietuvos saugumas. Klasikinis populistų elgesys, ir tiek“, – Lietuvos valdžios priimtus sprendimus kritikavo D. Žalimas.
Tuo tarpu Seimo narė Dalia Asanavičiūtė, kuri buvo tarp Pilietybės įstatymo pataisų iniciatorių, pagal kurias pilietybė gali būti atimta iš žmogaus, pritarė tokiam prezidento sprendimui.
„Su kolega Andriumi Vyšniausku kartu rašėme Vidaus reikalų ministerijai dėl jau žinomo fakto po įstatymo priėmimo, kad šokėjų pora toliau dalyvauja T. Navkos renginiuose. Vasarą taip pat buvo paskleista žinia Rusijos propagandiniuose kanaluose, kad buvo planuojamas pasirodymas ir Luhanske. Tai yra Rusijos okupuota teritorija ir tai parodo tam tikrą požiūrį. T. Navkos žodžiais, koncertas neįvyko tik dėl to, kad Ukrainos naciai bombardavo ten ir tai buvo grėsmė jų gyvybėms.
Manau, kad tokie M. Drobiazko veiksmai yra pasikartojantys, akivaizdžiai parodantys jų poziciją, todėl aš pritariu tokiam galutiniam sprendimui. Aš manau, kad Lietuvos Respublikos pilietis, ar tai būtų gimimu įgyta pilietybė, ar išimties tvarka gauta, kaip M. Drobiazko atveju, turi būti vienodai lojalus valstybei. Taip pat ir atsakomybė turi būti vienoda“, – LRT.lt sakė parlamentarė.
D. Asanavičiūtė nesiryžo spėlioti, kodėl buvo būtent tokie visuomenės apklausos rezultatai, kai didesnė dalis gyventojų nepritarė pilietybės atėmimui, tačiau pasidžiaugė demokratijos suteikiamomis laisvėmis.
„Aš visada sakau, kad viena nuomonė yra tik keliose šalyse – Baltarusijoje, Rusijoje ir Šiaurės Korėjoje. Aš labai džiaugiuosi, kad žmonės turi nuomonę, ją gali išreikšti“, – pabrėžė Seimo narė.
D. Asanavičiūtė taip pat yra įsitikinusi, kad tokioje šalyje kaip Rusija sportas ir politika yra neatsiejami dalykai.
„Tikrai neįmanoma nemaišyti sporto ir politikos ir tai aiškiai deklaravo mūsų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kuri dėl Rusijos sportininkų dalyvavimo varžybose netgi su neutralia vėliava išreiškė aiškią poziciją. Mes žinome Rusijos propagandos mašiną, kur išnaudojama viskas – ir sportas, ir kultūra. Viskas daroma tuo pačiu propagandos tikslu. Manau, kad pasakymas nemaišyti sporto ir politikos yra neteisingas kalbant apie tokias valstybes“, – teigė politikė.
Seimo narė kol kas nemato ir šios istorijos tęsinio. Pasak jos, kol kas yra tik kalbama apie šį sprendimą viešojoje erdvėje.
„Po prezidento sprendimo nemačiau indikacijų, kad bus teikiama kažkokia apeliacija ar skundas, bent jau kol kas. Tačiau mačiau didelį sujudimą Rusijos propagandos kanaluose ir didžiulę užuojautą Margaritai. Buvo didelis jos pozicijos palaikymas, tai rodo irgi tam tikrą poziciją, kaip ir jos viešas laiškas, kuriame ji savo šalies neišduos ir ta šalis yra ne Lietuva“, – pasakojo D. Asanavičiūtė.
M. Drobiazko pozicija
Su P. Vanagu Rusijoje gyvenanti M. Drobiazko mintis apie sprendimą atimti iš jos Lietuvos pilietybę buvo išsakiusi savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. Įraše čiuožėja apeliavo į tai, kad Lietuva yra laisva šalis.
„Gerbiami Pilietybės komisijos nariai, aš, Margarita Drobiazko, kreipiuosi šiuo atviru pareiškimu į Jus, visus savo bendrapiliečius lietuvius, kurie jau daugelį metų stebi mūsų su Povilu sportinį ir kūrybinį kelią. Kreipiuosi, nes tikiu, kad mūsų mintys ir viltys iš esmės sutampa – ir jos sutampa dėl noro matyti Lietuvą kaip visais atžvilgiais laisvą, apsišvietusią, išsivysčiusią šalį, kurioje laikomasi jstatymų ir kurios piliečiams užtikrinama laisvė turėti savo požiūrį ir elgtis pagal savo sąžinę, gerbiant visus, kurie laikosi kitokios pozicijos“, – rašė ji.
Kiek anksčiau buvo išplatintas ir sportininkės viešas laiškas, kuriame ji tikino, kad skleidžia „kultūros ir gėrio šviesą“.
„Aš nedalyvauju „propagandiniame“ veiksme, kaip jį pavadino vienas asmuo. Kartu su savo vyru, ledo partneriu ir nesavanaudišku Lietuvos patriotu Povilu, nešame kultūros ir gėrio šviesą, kiek tik galime, aš ir jis“, – teigė šokėja.
