Į baseiną po trejų metų pertraukos grįžusi Londono olimpinių žaidynių čempionė Rūta Meilutytė sako vėl jaučianti meilę plaukimui, tačiau apie grįžimą į profesionalios sportininkės vėžes dar negalvojanti.
24-erių metų sportininkė ketvirtadienį po ilgos pertraukos dalyvavo Lietuvos plaukimo čempionate. R. Meilutytė pateko tiek į 100 m plaukimo krūtine, tiek į 50 m plaukimo peteliške finalus.
„Smagu būti, buvo jauduliukas pradžioje, bet dabar faina“, – į Klaipėdą atvykusiems žurnalistams po varžybų sakė R. Meilutytė.
Klausimų apie galimybes tęsti karjerą sulaukusi R. Meilutytė teigė, kad Lietuvos čempionate nusprendė dalyvauti iš smalsumo, o apie tolesnę karjerą minčių kol kas neturi.
„Tokio sprendimo, kad tęsti karjerą, nepriėmiau. Tiesiog buvo ir yra faina plaukti. Norėjau pasižiūrėti, ar dar yra noro dalyvauti varžybose. Apie nieką daugiau negalvoju“, – pasakojo plaukikė.
– Rūta, pirmame plaukime užėmėte pirmąją vietą, antrame – antrąją. Ar esate nustebinta rezultatais?
– Tikrai labai teigiamai vertinu laiką, net pati nustebau, kad taip lengvai plaukiant pavyko taip gerai pasirodyti.
– Kaip dažnai treniruojatės baseine?
– Dabar iš jausmo, nesilaikau griežto režimo. Stengiuosi bent kelis kartus per savaitę, jeigu pavyksta – kokius keturis. Stengiuosi gyventi aktyviai, sportuoti, nestovėti vietoje. Vasarą daug važinėjau dviračiu, o tai, manau, prisidėjo prie formos.
– Kokio intensyvumo yra jūsų treniruotės?
– Į baseiną einu dėl savęs, nes man tai yra faina. Kiek tai rimta ar nerimta, nežinau, nežiūriu į tai labai rimtai, bet darau tai nuoširdžiai. Kai jaučiuosi gerai, tai ir padirbu.
– Galbūt yra kažkoks susitarimas su Lietuvos plaukimo federacija?
– Ne, nėra.
– Ar galima sakyti, kad dabar plaukimas jums yra daugiau malonumas nei darbas?
– Teisingai. Nekeliu sau lūkesčių pasiekti vienokį ar kitokį rezultatą. Noriu tiesiog jaustis gerai.
– Ką pasakė tas vidinis balsas, kuris patarė grįžti į varžybas? Kodėl visgi nusprendėte dalyvauti?
– Turbūt smalsumas. Treniruotis man patinka, smagu būti ir pačiame procese. Varžybose dalyvauju iš smalsumo, noro pasižiūrėti, ar dar yra kažkas gero ar ne. Mintys apie varžybas manęs kažkaip nepaliko kelerius metus.
– Anksčiau esate sakiusi, kad norite pajausti paprasto žmogaus spalvas. Ar per pastaruosius metus pavyko tai padaryti?
– Pavyko. Buvo smagu atsitraukti nuo profesionalaus sporto, gyvenimo, tokio buvimo dėmesyje ir išsigryninti, kas man yra svarbu. Dabar smagu, kad galiu daryti tai, kas man faina – plaukti ir nesijausti, kad tai yra kažkoks be galo rimtas dalykas.
– Galbūt ateityje turite ketinimų tapti trenere?
– Neatmetu šios galimybės, manau, kad būtų smagu. Esu apie tai pagalvojusi. Gal kažkada ateityje.
