2017-aisiais prasidėję Lazdynų baseino griovimo ir statybų darbai teikė viltį, kad po metų Vilniuje stovės olimpinius standartus atitinkantis baseinas. Praėjus daugiau nei ketveriems metams, sostinės valdžia sprendžia teisinius klausimus, statybininkai vargsta taisydami broką, o žymiausi šalies sportininkai beda pirštu į įsišaknijusias problemas. „Aš tiesiog norėčiau, kad mes iš to pasimokytume ir ateityje nebekartotume klaidų“, – sako beveik du dešimtmečius Lazdynų baseine plaukęs penkiakovininkas Justinas Kinderis.
Nuo 1980-ųjų gyvavęs Lazdynų baseinas imtas griauti 2017-ųjų liepą. Vilniaus miesto savivaldybė, projektui numačiusi 21,7 mln. eurų, tikėjosi, kad baseinas pirmų lankytojų sulauks 2018-ųjų pabaigoje. Praėjus ketveriems metams, Lazdynų baseiną toliau semia statybų įranga, o vieninteliai jo lankytojai – įrengimo darbus atliekantys darbuotojai.
Planus dar prieš Tokijo olimpines žaidynes išvysti tarptautinius standartus atitinkantį baseiną sujaukė bankrotą paskelbęs pirmas statybų rangovas „Irdaiva“, dabar besivadinantis „Active Construction Management“. Be funkcionuojančio baseino ir dalies pinigų likusiai Vilniaus miesto savivaldybei prireikė dvejų metų, kol į Lazdynų baseino teritoriją grįžo statybų technika.
Šių metų vasario mėnesį pabaigti „praėjusių rangovų paliktos gėdos“, kaip tuomet sakė buvęs Vilniaus miesto administracijos direktorius Povilas Poderskis, pakviestas Panevėžio statybos trestas, žadėjęs užbaigti darbus iki 2022 metų pradžios. Atidarymo, regis, teks palaukti ilgiau – iki liepos pabaigos.
„Šiuo metu baigiami stogo, fasado daugiasluoksnių plokščių įrengimo darbai, taip pat betonuojamos grindys, montuojama baseino technologinė įranga, inžinerinės sistemos. Objekte atlikta apie 27 proc. sutartyje su Panevėžio statybos trestu numatytų darbų. Bendras objekto baigtumas siekia apie 67 procentus“, – portalui LRT.lt dabartinę statybų stadiją pakomentavo Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.
Pirmam rangovui paskelbus bankrotą, Vilniaus miesto savivaldybė prarado ne tik brangaus laiko, bet ir pinigų. Paaiškėjo, kad dėl brangstančių statybos medžiagų ir augančios darbų kainos reikės sumokėti beveik 14 mln. eurų daugiau, nei buvo numatyta pirminiame plane.
„Pagal pirminį projektą objekto statyboms buvo numatyta skirti 21,7 mln. eurų, tačiau projektas žymiai pabrango bankrutavus įsipareigojimų neįvykdžiusiai baseino statybas pradėjusiai statybų įmonei „Irdaiva“. Įmonei buvo išmokėta 13,8 mln. eurų, tačiau didelė dalis darbų taip ir liko neįvykdyta. Skaičiuojama, kad nuo pradinės 21,7 mln. eurų sumos projekto kaina išaugo iki 34,9 mln. eurų“, – laiške rašė Vilniaus vicemeras.
Dėl įmonės „Irdaiva“ veiksmų, kurie nulėmė statybos darbų pabaigą Lazdynų baseine, Generalinės prokuratūros pavedimu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba tiria galimą sukčiavimo, turto iššvaistymo, piktnaudžiavimo bei dokumentų klastojimo atvejį.
„Dabartiniai baseino rangovai mums signalizuoja apie ne iki galo ar nekokybiškai atliktus darbus, tad tikimės, kad ikiteisminio tyrimo metu bus įvertinta, ar „Irdaiva“ yra atlikusi visus darbus, kurie nurodyti darbų atlikimo aktuose, ir ar dėl netinkamo darbų priėmimo Vilniaus miesto savivaldybė nepatyrė žalos. Jei prokuratūra nustatys, kad tokios veikos buvo padarytos, žadame išieškoti nuostolius iš nusikalstamą veiką padariusių asmenų“, – teigė V. Benkunskas.
Vilniaus miesto savivaldybė pripažįsta, kad šiuo metu didžiausias iššūkis – tilpti į terminus. Tiek savivaldybė, tiek statybas atliekanti įmonė vis dar susiduria su nemaloniomis staigmenomis, kaip, pavyzdžiui, dėl nepalankių oro sąlygų paveikta pastato konstrukcija.
„Ir sportininkai, ir bendruomenė itin laukia šio projekto užbaigimo, tačiau objektas nuolat pateikia nemalonių staigmenų, kurios kainuoja brangių savaičių. Pavyzdžiui, kadangi baseino konstrukcijos buvo paliktos be stogo, jos dvejus metus buvo žalingai veikiamos aplinkos – šalčio, lietaus ir saulės. Naujam rangovui pradėjus darbus, teko pašalinti esamų denginio konstrukcijų dažus ir iš naujo padengti antikoroziniais bei priešgaisriniais dažais. Reikėjo nuo sienų pašalinti tinko sluoksnį ir jį padengti iš naujo. Tokie technologiniai iššūkiai iš dalies pakoregavo atliekamų darbų grafiką“, – apie kylančius iššūkius kalbėjo vicemeras.
Lazdynų baseinas – ne pirmas ir tikrai ne pagrindinis sporto objektas, kurio statybų projekto ėmėsi Vilniaus miesto savivaldybė. Bene didžiausiu iššūkiu artėjančiais metais taps Šeškinėje iškilti turintis Nacionalinis stadionas, kurio statyboms, kainuosiančioms apie 160 mln. eurų, jau uždegta žalia šviesa.
V. Benkunskas, paklaustas, ar Vilniaus savivaldybė yra pajėgi atsikratyti klijuojamos „amžinųjų statybų“ etiketės, įvardija įvairius veiksnius, kurie lėmė sunkią tiek Nacionalinio stadiono, tiek Lazdynų baseino projekto eigą.
„Kiekvienas atvejis yra skirtingas. Nacionalinio stadiono atvejis, ko gero, apskritai yra fenomenalus. Nuo jo sumanymo iki dabar keitėsi ne tik valdančiosios politinės jėgos, bet net ir santvarkos, įstatymų bazė, todėl atsakyti vienareikšmiškai yra sudėtinga. Tačiau, jei kalbame apie dabartinę viziją – daugiafunkcį kompleksą, projekto užstrigimą lėmė ir teisminiai procesai, ir įvairių institucijų įsikišimas, o tam tikrais etapais – ir politinės valios stygius įgyvendinti projektą. Vėlgi, kai iki pradinės projekto stadijos einama taip ilgai, tenka koreguoti ir finansavimo šaltinius, prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų. Galų gale, kai kalbame apie tokios apimties ir tokio sudėtingumo projektą, atsiranda svarstymų dėl jo koncepcijos, įgyvendinimo būdų, tenka skirti laiko ir atsakyti į visuomenės, politinių partnerių ir oponentų klausimus“, – apie plačiai visuomenėje nuskambėjusį stadiono projektą ir sutarties dydį kalbėjo vicemeras.
Kalbėdamas tik apie Lazdynų baseino atvejį, V. Benkunskas nurodo pirmą rangovą, nors pripažįsta, kad klaidų padarė ir savivaldybė: „Šioje istorijoje lemiamas vaidmuo teko pagrindiniam rangovui, projekto įgyvendinimo metu pranešusiam apie bankrotą. Ar galėjo savivaldybė tai nuspėti? Ko gero, ne. Bet rizikos ir terminai galėjo būti suvaldyti geriau. Vis dėlto kurį laiką buvo tikimasi, kad pradėtus darbus užbaigs konsorciumas, vėliau teko vykdyti naujas pirkimų procedūras, kurios taip pat yra be galo imlios laikui. Šiuo atveju nepasiteisino pasitikėjimas, suteiktas buvusiems rangovams.“
Lazdynų baseiną lygina su Nacionalinio stadiono projektu
Kur kas daugiau Vilniaus savivaldybės klaidų įžvelgia LSDP Vilniaus skyriaus pirmininkas Povilas Pinelis. Jis teigia, kad Lazdynų baseino statybos dar kartą parodė, kodėl vilniečiai negali pasitikėti sporto objektų projektais, kuriuos rengia savivaldybė.
„Visa sporto infrastruktūra Vilniuje yra visiškai apleista, praktiškai nieko nevyksta. Mes keliame klausimą, ar tos klaidos yra tyčinės, ar netyčinės, nes tai, kas vyksta su sporto objektais, iš esmės vyksta pagal vieną modelį: surandamas rangovas, vėliau dėl kokių nors priežasčių padidėja statybų kaina ir galiausiai neturime nieko“, – tikina P. Pinelis.
Politikas pirštu beda į Vilniaus savivaldybės siekius kiekvieną sporto objektą paversti daugiafunkciu kompleksu, nors pasaulyje, kaip ir kai kuriuose Lietuvos miestuose, daug pavyzdžių, kai esamas sporto bazes galima rekonstruoti ir modernizuoti, o ne griauti iki pamatų.
„Dėl šio projekto liūdna ir tuo pat metu neaišku, kaip dirba Vilniaus savivaldybė. Lazdynų baseino statybos prasideda ir baigiasi po kelerių metų, kai staiga paaiškėja, kad rangovas bankrutuoja, o vicemeras išeina ir sako, kad iš naujo reikės įvertinti būklę ir suskaičiuoti padarytą žalą. Iškyla klausimas, kaip savivaldybė, rengdama 21,7 mln. eurų projektą, nekontroliuoja ten vykstančių darbų. Tai nesuprantama. Šioje situacijoje taip pat liūdna konstatuoti, kad Kaunui su sporto objektais tvarkytis sekasi kur kas geriau nei sostinei“, – pabrėžė P. Pinelis.
Lazdynų baseino projektą, į kurį įeina ne tik olimpinius standartus atitinkanti plaukimo zona, bet ir infrastruktūra aplink pastatą – teritorija biurams, dviračių ir pėsčiųjų takams, P. Pinelis lygina su Nacionaliniu stadionu.
„Abiejų projektų principas yra identiškas. Sportininkų bendruomenė sako, kad mums reikia baseino, kur galėtume treniruotis, o futbolininkai – nedidelio ir jaukaus stadiono, kuriame būtų galima rengti varžybas. Bet tada ateina Vilniaus savivaldybė su savo ekspertais ir sako, kad mums toks projektas netinka, mums reikia daugiafunkcio komplekso. Tada natūraliai išauga sąmata, bankrutuoja rangovas ir atsiranda dar kitų kliūčių, tokių kaip didėjanti statybų kaina. Baisu, kad pradėję statyti Nacionalinį stadioną po kelerių metų sužinosime, kad vėl pabrango medžiagos ir bankrutavo rangovai“, – susirūpinimą išreiškė LSDP Vilniaus skyriaus pirmininkas.
P. Pinelis ragina dažniau atsižvelgti į sporto bendruomenės nuogąstavimus: „Ambicijos – didelės, tačiau objektų Vilniuje visiškai nedaugėja. Taip, atsirado Fabijoniškių baseinas, bet jis nepatenkina visų vilniečių poreikių. Savivaldybei reikėtų daugiau įsiklausyti į tai, ką sako sporto bendruomenė ir kokie jos poreikiai. Sportininkai nori baseino, kuriame galėtų treniruotis ir siekti rezultatų. Mes sakome, kad tuoj bus, o paskui stebimės, kad olimpiečių rezultatai krinta.“
Penkiakovininkas J. Kinderis: iki šiol rodėme tik blogų pavyzdžių
Dėl sustojusių Lazdynų baseino statybų tinkamų sąlygų treniruotis sostinėje neturėjo pajėgiausi šalies sportininkai. Tokijo olimpinėse žaidynėse 18-ą vietą užėmęs Justinas Kinderis teigia, kad olimpinio ciklo metu penkiakovininkus gelbėjo Fabijoniškių baseinas, tačiau kur kas daugiau problemų patyrė plaukikai ir jaunoji karta.
„Fabijoniškių baseine mums buvo uždegta žalia šviesa. Kadangi olimpinėse žaidynėse plaukti reikėjo trumpajame (25 m) baseine, didelių nepatogumų nepatyriau. Tačiau, jeigu kalbėtume apie kitus sportininkus, tarp kurių – plaukikai, sakyčiau, kad jiems pamaišė gana nemažai, nes turėjo daug laiko praleisti svetur arba būti uždaryti Klaipėdoje. Jau nekalbu apie jaunąją kartą, kuri fiziškai negauna progos įšokti į vandenį ir pasitreniruoti“, – LRT.lt kalbėjo J. Kinderis.
34-erių sportininkas, ne taip seniai išrinktas naujuoju Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos generaliniu sekretoriumi, teigia, kad sporto bazių trūksta ne tik Vilniuje, bet ir visoje šalyje. Tiesa, jis neabejoja, kad statybos anksčiau ar vėliau prasidės, bet prieš joms prasidedant siūlo atidžiau pažiūrėti į praeityje padarytas klaidas.
„Tiek Nacionalinio stadiono, tiek Lazdynų baseino, tiek kitų sporto objektų atveju reikėtų atidžiau išstudijuoti savo padarytas klaidas. Dabar mes, nutraukdami statybas, jas tuo pat metu branginame. Pradedame ieškoti naujų rangovų, vyksta dūlėjimas, kol galiausiai prieiname prie to, kad už viską permokame. Norisi, kad ateityje tokios klaidos kartotųsi kiek įmanoma rečiau. Žinome, Lietuvoje trūksta sporto objektų ir vieną dieną jie turės iškilti. Reikia, kad mes nustebintume visus žmones ne blogąja prasme, ką iki šiol praktiškai visada pavykdavo daryti nesilaikant nustatyto termino, o padarytume viską anksčiau. Norėtųsi, kad tas baseinas būtų atidarytas ne liepos mėnesį, o gegužę. Ar tas pats Nacionalinis stadionas ne 2025 metais, o 2024-aisiais“, – nuomonę išsakė penkiakovininkas, trejų olimpinių žaidynių dalyvis.
J. Kinderis, po Šiuolaikinės penkiakovės federacijos rinkimų prabilęs apie galimą karjeros pabaigą, tiki, kad anksčiau ar vėliau įšoks į Lazdynų baseiną, tačiau nėra tikras, ar dar būdamas profesionalus sportininkas.
„Tikiuosi, kad dar įšoksiu, bet nežinau, ar kaip profesionalas. Tas žodis toks slidus“, – pridūrė kol kas dilemą savo galvoje sprendžiantis J. Kinderis.
