Sportas

2020.10.24 13:29

Lietuvos bokso istorija. Ringo Džentelmeno Algirdo Šociko mūšiai prieš neįveikiamus oponentus Sovietų Sąjungoje ir Europoje

Martynas Nesavas, LRT.lt2020.10.24 13:29

LRT.lt tęsia straipsnių apie Lietuvos bokso istoriją ciklą ir apžvelgia vieno iš tituluočiausių sovietinės Lietuvos boksininkų Algirdo Šociko įspūdingiausias dvikovas ringe.

Lietuvos boksas po Antrojo pasaulinio karo

Tarpukariu Lietuvos boksas pamažu pradėjo žengti pirmuosius žingsnius – tobulėjo kovotojai ir technika, gerėjo varžybų lygis. Tarpukariu daugiausiai buvo boksuotasi su Latvijos ir Estijos kovotojais. A. Bertulaitis boksavosi pussunkio svorio kategorijoje ir 1934 m. tapo Baltijos šalių čempionu.

Atėjęs Antrasis pasaulinis karas išblaškė geriausius Lietuvos kovotojus: vieni žuvo per karą, kiti pabėgo į Vakarus, treti gyvenimą baigė Sibire arba nacių koncentracijos stovyklose.

Tie boksininkai, kurie liko okupuotoje Lietuvoje pasibaigus karui, tapo pirmaisiais treneriais, kūrusiais naująją bokso kartą.

Pirmasis žymus šios naujosios mokyklos auklėtinis buvo A. Šocikas. Treniruotes jis pradėjo pas Leoną Misiūną, vėliau A. Šociko kovos ir sportinis charakteris tapo Lietuvos bokso klasika.

Dokumentinis filmas „Gyvenimas ringe“

A. Šociko karjeros pradžia ir kovos su ringo karaliumi iš Maskvos

Kairiarankis šaltkalvis iš Kauno A. Šocikas savo sportinę karjerą ringe pradėjo 1946 metais, tada jis iškovojo savo pirmąjį LTSR (Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika – aut. past.) čempiono titulą.

Jau po dvejų metų, būdamas vos 21-erių, A. Šocikas pirmą kartą susitiko su daugkartiniu Sovietų Sąjungos čempionu ir dar nenugalėtu kovotoju, Ringo Karaliaus ir KV (Antrojo pasaulinio karo sunkusis tankas „Kliment Vorošilov“ – aut. past.) pravardes turėjusiu Nikolajumi Koroliovu.

Pirmą kartą šie kovotojai susitiko 1947 metais Rygoje. Verta paminėti, kad tuo metu A. Šociko stilius vis dar formavosi, o tai, kas jį pavertė tokiu stipriu kovotoju – jo ringo intelektas, greitos rankos ir gebėjimas naudotis savo ūgio pranašumu, – tuo metu dar nebuvo tos priemonės, kuriomis A. Šocikas galėjo pasikliauti.

O štai N. Koroliovas buvo jau itin patyręs boksininkas, ringe kovojęs beveik 100 kartų, iškovojęs beveik visus SSRS tarpukario ir pokario nacionalinius čempionatus ir sugebėjęs savo itin stipriais smūgiais nugalėti kiekvieną prieš jį atsidūrusį varžovą.

Būtent patirtis ir A. Šociko jaunystė ir nulėmė kovos eigą ir baigtį – absoliutų pranašumą ringe demonstravęs N. Koroliovas net 6 kartus pasiuntė A. Šociką į nokdauną, bet lietuvis didvyriškomis pastangomis sugebėjo atsilaikyti visus raundus ir baigti kovą ant kojų.

Antrasis šių boksininkų susitikimas įvyko 1949 metais Kauno sporto halėje SSRS bokso čempionato finalo metu. Sporto halė buvo perpildyta, o patekti į ją nesugebėję žiūrovai būriavosi prieigose bandydami prasmukti į vidų.

Kova tarp dviejų stipriausių boksininkų prasidėjo labai greitai ir intensyviai – A. Šocikas naudojosi savo ūgio pranašumu, o N. Koroliovas spaudė lietuvį, mažino distanciją ir ten atlikdavo stiprias atakas.

Visų susirinkusiųjų ir stebėjusiųjų nuostabai, pirmasis šių boksininkų susitikimas baigėsi lygiosiomis. Tačiau ši kovos baigtis neapsiėjo ir be skandalo – teisėjai diskutuodami apie kovos rezultatą iš pradžių nugalėtoju paskelbė A. Šociką, paskui čempionu tapo N. Koroliovas, o galiausiai rezultatai buvo išvis anuliuoti.

Taip pasibaigus kovai, Kaune prasidėjo neramumai. Lietuvos ypatingajame archyve galima rasti LTSR MVD Kauno miesto ir apskrities valdybos viršininko ataskaitą apie įvykius 1949 m. liepos 10–15 dienomis Kauno sporto halėje vykusio TSRS bokso čempionato metu. Šioje ataskaitoje teigiama, kad po A. Šociko ir N. Koroliovo kovos buvo labai sunku išlaikyti viešąją tvarką, susirinkę žmonės kėlė triukšmą, mėtė akmenis. Pasibaigus kovai A. Šocikas buvo ant rankų atneštas iki lengvojo automobilio.

Tokią lietuvių reakciją galima vertinti kaip vieną iš pirmųjų rezistencijos prieš sovietinę okupaciją požymių, kai sportiniai susirėmimai įprasmindavo ir lietuvių tautos pasipriešinimą.

Iškart po šios kontroversiškos kovos vykęs susitikimas nebuvo toks sėkmingas boksininkui iš Kauno. Anuliavus SSRS bokso čempionato finalo rezultatus, buvo nuspręsta organizuoti atskirą keturių geriausių sunkiasvorių turnyrą, kurio nugalėtojas taps ir šalies pirmenybių nugalėtoju. A. Šocikas laimėjo prieš du kovotojus, tačiau kovoje su N. Koroliovu pastarasis ringe parodė visą savo patirtį ir didelę jėgą, o A. Šocikas vėlesniuose kovos etapuose atrodė išsekęs, pavargęs ir nebesugebėjo efektyviai pasipriešinti čempionui.

1950 metais SSRS čempionate N. Koroliovas nedalyvavo, o A. Šocikas pademonstravęs savo asmeninį tobulėjimą laimėjo pirmąjį čempiono titulą.

Lemiama revanšinė kova tarp šių dviejų principinių varžovų įvyko 1951 metais. Šioje kovoje pergalę pagaliau šventė A. Šocikas, tačiau vėlesniuose interviu kaunietis prisipažino, kad N. Koroliovas vis dar buvo pranašesnis kovotojas, turintis itin didelę patirtį, o pergalę A. Šocikui atnešė tik jaunystė.

Absoliutus Ringo Džentelmeno pranašumas Europos ringuose

Paskutinį kartą savo amžinąjį priešininką įveikusio A. Šociko žvilgsnis nukrypo į platesnius vandenis.

Pirmąjį Europos čempiono titulą A. Šocikui pasisekė iškovoti jau 1953 m. Varšuvoje. Šiame čempionate pirmą kartą dalyvavo ir SSRS bokso rinktinė, o A. Šocikas nesulaukė jokio esminio pasipriešinimo ringe ir lengvai laimėjęs tris kovas pirmą kartą tapo Europos čempionu.

Antrą kartą kovodamas dėl Europos čempiono titulo, A. Šocikas užsitarnavo ir Ringo Džentelmeno titulą, kuris jį ir taip lydėjo visą karjerą.

Finalinėje kovoje, kuri vyko Vakarų Berlyne, A. Šocikas susitiko su kovotoju iš Vokietijos Horstu Wittersteinu. Jau nuo pirmųjų kovos minučių A. Šocikas valdė kovos eigą ir ringe atrodė žymiai geriau nei vokietis, buvo staigesnis ir taiklesnis. Antrajame kovos raunde A. Šocikas stipriais smūgiais sukrėtė savo varžovą, varžovas pakibo ant ringo virvių. Šio kovos momento nepastebėjo teisėjas, tačiau A. Šocikas pasitraukė šiek tiek atgal, neleido sau užbaigti kovos prieš bejėgį oponentą. H. Wittersteino būklę tuo metu spėjo pamatyti ringo teisėjas ir suskaičiavo nokdauną.

Tokį džentelmenišką poelgį susirinkusi publika palydėjo aplodismentais, spauda apdovanojo A. Šociką Ringo Džentelmeno titulu, o 1995 m. už šį poelgį lietuvis buvo apdovanotas CIFP (International Fair Play Committe – aut. past.) garbės diplomu.